Pereiti į pagrindinį turinį

Ieškomiausių nusikaltėlių sąraše – kauniečių pavardės (išskirtinė medžiaga)

Šiandien jau sunku būtų tiksliai prisiminti, nuo kelintų metų Lietuvoje yra sudaromi ne tik šalies įtakingiausių politikų, visuomenės veikėjų, sporto, pramogų verslo ir žiniasklaidos atstovų, bet ir ieškomiausių nusikaltėlių sąrašai.

Aplaidumas: į dešimtuką pateko ir vienuolikai metų nuteistas A.Stiklioraitis, kuris kažkodėl nebuvo suimtas po Kauno apygardos teismo nuosprendžio. Aplaidumas: į dešimtuką pateko ir vienuolikai metų nuteistas A.Stiklioraitis, kuris kažkodėl nebuvo suimtas po Kauno apygardos teismo nuosprendžio.

Beje, įdomus sutapimas, kad visi šiame nesugaunamųjų tope minimi asmenys yra kilę iš Kauno. Verta pastebėti, kad kai kurie iš jų gimtąjį miestą jau daugiau nei 10–15 metų yra iškeitę į saulėtas Pietų Europos šalis ar net tolimąjį Pietų Amerikos žemyną.

Nors Lietuvos policijos pareigūnų sudarytame ieškomiausių nusikaltėlių sąraše įvardijami visuomenei ne itin plačiai žinomi asmenys. Bet šie vyrai laikomi gana pavojingais veikėjais. Jie yra sukaupę solidžias kriminalines biografijas, o padaryti nusikaltimai nėra iš lengviausiųjų. Tai daugiausia nužudymai, dalyvavimas organizuotų ir plačiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje išgarsėjusių nusikalstamų susivienijimų veikloje bei stambaus masto narkotikų kontrabandoje.

Bėglys Nr.1

Šiandien ieškomiausiu Lietuvos nusikaltėliu yra tituluojamas buvęs kaunietis Renaldas Kanys. 1973 m. gimęs vyras mūsų šalies policijos ieškomiausiųjų duomenų bazėje atsidūrė nuo 2019 m. birželio 5 d. Jis pagarsėjo po to, kai buvo paviešinta užsienyje gyvenusių lietuvių vadovaujama tarptautinė gauja, iš kokaino prekybos uždirbusi beveik 0,5 mlrd. eurų. Maža to, R.Kanys ir šiuo metu Ispanijoje laisve besimėgaujantis judėjimo negalią turintis buvęs klaipėdietis Sergėjus Bėglikas yra įtariami prisidėję prie pastaraisiais metais plačiai nuskambėjusių ir ne kartą žiniasklaidoje aprašytų užsakytų žmogžudysčių organizavimo – Kauno kriminalinio pasaulio veikėjo Deimanto Bugavičiaus ir jo bičiulio, bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus.

Renaldas Kanys

Daugelis informaciją apie R.Kanį teikusių asmenų teigė, kad dar prieš penkerius metus sunku buvo patikėti ar įsivaizduoti, jog kada nors ateis diena, kai šis asmuo taip plačiai nuskambės ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių nusikaltėlių gretose.

2005 m. gegužę Renaldo ir jo brolio Deivydo Kanių pavardė itin nuskambėjo buvusio senosios Kauno Daktarų grupuotės veikėjo Gintaro Kučio-Kapucino apšaudymo byloje. Yra nemažai duomenų, kad tą dieną jis sukinėjosi prie šūvius į Kapucino kojas vidury dienos Vilijampolės daugiabučių kieme paleidusių užpuolikų dviejų BMW automobilių.

Tačiau praėjus kuriam laikui tiek R.Kanys, tiek ir Ričardas Ščiukas (dabar – Ričardas Baika, kuris minimas ir kartu su dviem Estijos piliečiais teisiamas 2015 m. lapkritį nužudyto D.Bugavičiaus byloje Kaune) sulaukė ganėtinai netikėto išteisinimo dėl šio kruvino epizodo. Tiesiog pritrūko įrodymų dėl jų dalyvavimo išpuolyje prieš G.Kučį-Kapuciną. Bet, kaip vėliau paaiškėjo, Kapuciną paauklėti pasiųsti "torpedos" galėjo vykdyti tiesioginį visų laikų garsiausio senosios Kauno mafijos autoriteto, Daktarų grupuotės lyderio Henriko Daktaro užsakymą.

Teisme skelbta, kad šūviai į BMW automobilyje prie vairo sėdintį Kapuciną buvo paleisti vienu metu, tik iš skirtingų pusių: vienas užpuolikų pataikė į vyro koją iš vieno šono, o kitas – iš priešingos pusės.

2006 m. už krauju pažymėtą turto prievartavimą bei poveikį liudytojui – G.Kučiui, Henytė laisvės neteko dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bei gavo 10 tūkst. litų baudą.

R.Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H.Daktaru ar artimiausiais jo parankiniai̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis sudalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje.

Skirtinguose žemynuose

"R.Kanys visais laikais garsėjo kaip labiau savarankiškai veikęs, prie kitų grupuočių vengęs šlietis asmuo", – taip labiausiai medžiojamą nusikaltėlį prisiminė aukšti Lietuvos policijos pareigūnai.

Panašios nuomonės laikėsi ir senųjų Kauno Vilijampolės nusikaltėlių gretas žinantys šaltiniai. Jie pasakojo, kad R.Kanys išties niekada nepriklausė vadinamiesiems H.Daktaro boicams (kovotojams, "torpedoms"). Jis kur kas dažniau sukinėjosi šalia H.Daktaro ir Daškinių vyrų buvusio, toje pačioje G.Kučio užpuolimo byloje realia laisvės atėmimo bausme nuteisto Dariaus Mačiansko (šiuo metu dėl milžiniškos tarptautinės ginklų kontrabandos bausmę atliekančio Ispanijoje) aplinkoje.

Kurį laiką R.Kanys ir D.Mačianskas gyveno netoliese vienas kito, Kauno Šilainių mikrorajone. Tenai, kur praėjus daugeliui metų nuo samdomų žudikų šūvių krito D.Bugavičius ir R.Morkevičius.

"R.Kanys buvo protingas. Nelįsdavo į draugystes su H.Daktaru ar artimiausiais jo parankiniai̇s. Kalbėta, kad net ne jis, o išties jo brolis dalyvavo Kapucino apšaudymo istorijoje. Būtent dėl šios aplinkybės jis ir išlipo sausas iš balos. R.Kanys nuo seno atrodė atsargus, kur kas dažniau laiką leisdavo užsienyje, o ne Kaune. Kiek prisimenu, jis važinėjosi vidutinės klasės BWM automobiliu. Nebuvo iš tų kvailių, kurie buvo pamėgę šviestis ir demonstruotis važinėdami po Kauną aukštai pakeltomis galvomis ir itin brangiais bei visiems matomais automobiliais, – taip apie R.Kanį atsiliepė vienas buvęs senosios kartos Vilijampolės "klasikas". – Jis iš Lietuvos skubiai išvyko po Kapucino apšaudymo teismų pabaigos. Tai buvo 2007–2008 m. Sklandė kalbos, kad nuo tada su D.Mačiansku R.Kanys vis dažniau buvo pastebimas Prancūzijoje ir ėmė aktyviai verstis narkotikų kontrabanda."

Gerai informuotų šaltinių teigimu,  2019 m. vasaros pradžioje, tik paskelbus tarptautinę paiešką, R.Kanys pogrindžio sąlygomis mėgino glaustis Pietų Amerikos šalyje, kuri ribojasi su Kolumbija – Ekvadore. Kalbėta, kad tenai jis jautėsi itin vienišas, išgyveno milžinišką nerimą ir įtampą. Vyras sunkiai susitaikė su tuo, kad nesulaukė buvusių bičiulių finansinės paramos – jautėsi visiškai nuskurdęs ir atstumtas. Sklandė kalbos, kad vienu metu R.Kanys slapstėsi nedideliame kambarėlyje, itin apšnerkštame vietinių gyventojų name.

Tačiau praėjus kuriam laikui gauta žinių, kad bėglys iš Ekvadoro persikėlė į Ispanijos miestą Almeriją ant Viduržemio jūros pakrantės, Andalūzijos regione. Bet labai abejotina, kad tokie tarptautiniu mastu ieškomi asmenys, kaip R.Kanys, slapstysis vienoje ir toje pačioje vietoje. Kur kas labiau tikėtina, kad jis pernelyg ilgai vienoje vietoje neužsibūna ir kaskart migruoja net per kelias Europos šalis.

Būta duomenų, kad vienu metu vyras slapstėsi netgi Brazilijoje. Bet kuriuo atveju toks slapstymosi būdas net keliuose žemynuose ypač brangiai kainuoja, tad labiausiai tikėtina, kad paraleliai buvęs kaunietis R.Kanys užsiima tarptautine kokaino arba hašišo kontrabanda.

Paspruko su Ukrainos pasu

Antrasis Lietuvos bėglių dešimtuke – 1982 m. gimęs kaunietis Edgaras Kalasūnas. Jis įtariamas dalyvavęs pastaraisiais metais Kauną ir visą Europą šokiravusioje Kamuolinių gaujos veikloje.

Nuo 2019 m. sausio 1-osios į ieškomiausiųjų sąrašus patekęs vyras yra įtariamas nužudymu visuomenei pavojingu būdu ir kitais nusikaltimais.

Edgaras Kalasūnas

Pareigūnai turėjo duomenų, kad jis buvo šiuo metu dėl D.Bugavičiaus nužudymo Kauno apygardos teisme teisiamo R.Baikos artimas bičiulis. Manoma, kad juos siejo ne tik draugystė, bet ir bendri nusikaltimai Vakarų Europos šalyse. Pareigūnų duomenimis, E.Kalasūnas kartu su R.Baika ir kitais lietuviais vienu metu buvo sėkmingai išvystę kanapių auginimo fermų tinklą visoje Jungtinėje Karalystėje.

Nors E.Kalasūnas niekada nebuvo visavertis Kamuolinių gaujos narys, kadaise palaikė išskirtinai gerus santykius su vienu iš grupuotei anuomet priskirtos Šančiovskų brigados lyderiu Tomu Mickevičiumi, pravarde Varlė. Šis vyras paslaptingai be žinios dingo daugiau nei prieš vienuolika metų. Oficiali T.Mickevičiaus paieška jau yra nutraukta.

Dar vienas įdomus sutapimas: prieš sprukdamas nuo teisėsaugos, E.Kalasūnas gyveno tame pačiame Šilainių rajono daugiabutyje – Baltų pr. 31, kur prieš nužudymą gyveno garsusis bušido kovotojas R.Morkevičius. Kalbėta, kad E.Kalasūno ir R.Morkevičiaus butus teskyrė vienas aukštas. Čia E.Kalasūnas gyveno su Kaune ir Skandinavijos šalyse pagarsėjusios automobilių vagių Romaniukų, kurią sudarė ne kartą praeityje teistų brolių Žano, Romano ir Aleksandro Šestakovų gauja, giminaite.

Manoma, kad E.Kalasūnas slapstosi Ispanijoje. Sklando kino komedijas primenanti anekdotinė istorija, kad anksčiau E.Kalasūnas atsitiktinai buvo sučiuptas Ispanijoje su suklastotais dokumentais. Tačiau tąsyk bėglys jį sustabdžiusiems policijos patruliams parodė Ukrainos piliečio pasą ir netrukus buvo paleistas.

Padėjo estų žudikams

Ieškomiausių nusikaltėlių sąrašo trečioje vietoje minimas Tomas Bolgovas. 1983 m. gimęs kaunietis ieškomas nuo šių metų vasario 13 d. Jis įtariamas kaip vienas iš asmenų, aktyviai prisidėjusių prie su Agurkiniais kadaise glaudžius ryšius palaikiusio D.Bugavičiaus užsakytos žmogžudystės Kaune organizatorių ir vykdytojų.

Byloje užfiksuota, kad dar 2015 m. rudens pradžioje vienas iš nusikaltimo iniciatorių R.Baika kartu su T.Bolgovu įtaisė sekimo prietaisą D.Bugavičiaus automobilyje "Mercedes Benz S320". Be to, T.Bolgovas kartu su R.Baika Kaune pasirodžiusiems žudikams iš Estijos parūpino Prancūzijoje pavogtą automobilį "Renault Megane". Minėta transporto priemone estų duetas, atlikęs kruviną darbą, paspruko iš D.Bugavičiaus nužudymo vietos 2015 m. lapkričio 8-osios naktį. Praėjus tiktai kelioms minutėms po egzekucijos, liepsnojantis "Renault" surastas beveik už 4 km – Šilainiuose, Vėtrungės g. 3 namo kieme.

Tomas Bolgovas

T.Bolgovo pavardė minima ir kadaise plataus atgarsio sulaukusioje nužudymo byloje Vokietijoje. 2002 m. balandį buvo nušautas prostitucija garsėjančiame Vokietijos Rostoko Raudonųjų žibintų kvartale aktyviai besisukęs vokiečių pilietis Rubenas Tovmasyanas. Tikrieji žudikai paaiškėjo tik praėjus beveik penkeriems metams – 2007 m. lapkritį, kai Rostoko teismas dėl nužudymo gana griežtai nuteisė du lietuvius. Tarp jų minimas T.Bolgovas išgirdo net 15 metų nelaisvės nuosprendį. Tai gana griežtas sprendimas liberaliai užsieniečių nusikaltimus vertinančioje Vokietijos teismų istorijoje.

Minėtoje Vokietijos piliečio nužudymo istorijoje figūravo ir R.Baika, tačiau galiausiai, pritrūkus įrodymų, buvo išteisintas. Išėjęs anksčiau laiko iš kalėjimo, T.Bolgovas vėl susirado R.Baiką ir jie nutarė imtis naujų nusikaltimų.

Gyveno su R.Kaniu

Ketvirtu numeriu ieškomiausių nusikaltėlių sąraše pažymėtas Rimvydas Žilinskas yra kur kas labiau žinomas dėl savo tėvo – praeityje garsaus Kauno Daktarų veikėjo Rimvio, Taisono kriminalinių "nuopelnų".

1987 m. gimęs R.Žilinskas yra paieškomas nuo 2019 m. birželio 5 d. Mat teisėsaugai atsirado klausimų dėl jo vaidmens organizavus D.Bugavičiaus nužudymą ir pasikėsinimą į šiuo metu policijos informatoriumi tapusį, nežinomoje vietoje gyvenantį Giją Zabachidzę.

Būtent iš Ispanijoje gyvenusio R.Žilinsko Lietuvoje buvę R.Baika ir T.Bolgovas sulaukė žinutės, kad reikia suteikti visokeriopą pagalbą iš Estijos į Kauną atvyksiantiems samdomiems žudikams – Imrei Arakasui, Hansui – Erikui Ehvertui ir Arle Grabbi. Pastarieji du šiuo metu yra už grotų Lietuvoje ir teisiami dėl minėto D.Bugavičiaus nužudymo.

Įdomus sutapimas, kad visi šiame nesugaunamųjų tope minimi asmenys yra kilę iš Kauno.

Pareigūnai turi sukaupę duomenų, kad 2007–2008 m. dėl nežinomų priežasčių gimtinę palikęs R.Žilinskas įsitvirtino Ispanijoje ir faktiškai į Lietuvą nesugrįždavo. Būdamas Ispanijoje, vienu metu R.Žilinskas po vienu stogu gyveno su ieškomiausiu lietuviu R.Kaniu.

Prieš keletą metų R.Žilinskas Ispanijoje įkliuvo net su 500 kg hašišo kroviniu. Dėl to jis buvo patekęs už grotų. Tačiau atgavęs laisvę tik dar labiau įsitvirtino ir tapo visaverčiu nariu tarp tarptautiniame narkotikų versle veikiančių lietuvių.

Rimvydas Žilinskas

"Faktas, kad tokie žmonės, kaip T.Bolgovas ir R.Žilinskas, gali turėti padirbtus dokumentus, su kuriais jie laisvai gali judėti po Europą ir likusį pasaulį", – taip abiejų bėglių likimus pakomentavo vienas aukščiausių Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų.

Daktarų veterano sūnus

R.Žilinsko tėvas – išskirtinė persona. Anuomet garsėjęs Rimvio ir Taisono pravardėmis.  Beveik prieš 60 metų – 1961 m. gruodį jis Kaune pirmąsyk buvo teisiamas dėl įvykdytos vagystės. Nuo 1985 m. kartu su kitais vilijampoliečiais Rimvis buvo pastebimas artimiausių H.Daktaro vyrų aplinkoje. 1986 m. buvo teisiamas ir pirmoje Daktarų nusikalstamo susivienijimo byloje, kai kartu su H.Daktaru ir kitais septyniais vyrais buvo apkaltinti masinėmis vagystėmis bei plėšimais iš lapių augintojų, kitų apsukrių to meto kauniečių.

Kadangi R.Žilinskas nuo seno priklausė Daktarų viršūnėms, tad buvo vienas iš tų, kurie kartu su H.Daktaru ir dar keliais vyrais 1993 m. gruodžio 25-ąją, Kalėdų vakarą, iš Kauno į mišką pakaunėje, Andriuškonių kaime, išsivežė paauklėti Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolą. Tą patį vakarą Daktarų lyderiai Mongolą nužudė ir netrukus jo lavoną užkasė miške. Po egzekucijos kartu su jais buvęs R.Žilinskas, sugrįždamas į Kauną, nuo Šilainių tilto į Neries upę iš važiuojančio automobilio švystelėjo TT pistoletą, kuriuo buvo nušautas R.Ganusauskas-Mongolas. Deja, šis svarbus įkaltis taip niekada ir nebuvo aptiktas Neries dugne. Kaip ir iki šiol nesurasti nužudytojo Mongolo palaikai.

Kai 2008 m. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai pradėjo traukti senus Daktarų gaujos nusikaltimus, R.Žilinskas tapo vienu atviriausiai ir nepalankiausiai H.Daktarui liudijusių senųjų grupuotės narių. Rimvis savo pasakojimais ypač nemažai prisidėjo praskleidžiant 1990-ųjų Kauno milijonieriaus Sigito Čiapo bei Mongolo žmogžudystes.

Atlikęs bausmę kalėjime, R.Žilinskas šiuo metu mėgaujasi gyvenimu laisvėje.

Slapstėsi ir susituokė

Penktas sąraše – 1977 m. gimęs kaunietis Tomas Paškevičius. Jis įtariamas kontrabanda ir narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Yra žinių, kad iš Ispanijos į Rusiją įspūdingais kiekiais gabeno hašišą. Pareigūnai turi duomenų, kad šis asmuo dirbo kartu su kitais mažai žinomais, tačiau narkotikų versle aktyviai veikiančiais Kauno gyventojais.

Kriminalistai sulaukė duomenų, kad T.Paškevičius slapstydamasis vedė Ukrainos pilietę. Spėjama, kad pastaruoju metu jis gyvena Ispanijoje. Teisėsaugininkai T.Paškevičiaus ieško nuo 2019 m. birželio 5-osios.

Tomas Paškevičius

Agurkinių veikėjo slėpynės

Daug spalvingesnė šeštu numeriu įvardyto Algimanto Ringailos asmenybė. 1979 m. gimęs, Čikio pravarde pagarsėjęs kaunietis įtariamas dalyvavęs jau dviejų teismų sutriuškintų Kauno Agurkinių nusikalstamame susivienijime ir užsiėmė kontrabanda bei narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Jo pavardė itin ryškiai dominuoja ir Europolo paskelbtame ieškomiausių bėglių sąraše.

2010–2013 m. Čikis buvo laikomas vienu Agurkinių lyderių. Ne vieną garsiausią Lietuvos banditų gaują su kolegomis sutriuškinęs pareigūnas prisiminė, kad A.Ringaila-Čikis buvo iš tų, kuris visomis pastangomis įtikinėjo likusius Agurkinių grupuotės vyrus griežtai laikytis kriminaliniame pasaulyje įprastų taisyklių. "Jis bene vienintelis tarp visų grupuotės narių aiškindavo, kad reikia tylėti ir nebendrauti su pareigūnais", – teigė šaltinis.

Tačiau 2014-ųjų vasarį pats ėmė bendradarbiauti su policijos tyrėjais, o netrukus iš Lukiškių išleistas į laisvę paslaptingai dingo. Atskleidęs daugybę Agurkinių gaujos paslapčių ir prisipažinęs dėl įvairiausių nusikaltimų Čikis Policijos departamento darbuotojams netgi prasitarė apie periodiškai perduotus kyšius ir korupciją tuomečiame Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos padalinyje. Po to, kai Čikis apie tai išdėstė savo liudijimuose, Kauno policijoje prasidėjo patikrinimai, kuriuos tada inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tuomet kilo nemažas sąmyšis, o nauja Kauno kriminalinės policijos vadovybė, pernelyg nesigilindama į A.Ringailos parodymų autentiškumą, atsikratė keliais nemažą darbo stažą turėjusiais kriminalistais.

Algimantas Ringaila

Bet kuriuo atveju likusiems nelaisvėje grupuotės nariams buvo suduotas didžiulis smūgis, kai paaiškėjo, kad A.Ringaila sutiko atsiverti policijos tyrėjams.

Jis ieškomas nuo 2014 m. birželio 20 d. – seniausiai iš visų nesuganamųjų dešimtuke minimų asmenų. 2015 m. pavasarį britų teisėsaugininkai viešai skelbė, kad A.Ringaila galėjo slėptis Anglijos lietuvių pamėgtame Lutono rajone. Pastaraisiais metais kalbėta, kad jis vis dažniau pastebimas Ispanijoje – Almerijos regione ir pačiame Marbeljos kurorte. Kalbėta, kad pernai vasarą jis nė trupučio nesibaimindamas buvo pastebėtas žmonių perpildytuose paplūdimiuose. Esą A.Ringailą tenai atsitiktinai pamatė poilsiavę lietuviai.

Paskutinį kartą apie Čikį itin plačiai kalbos vėl pasklido 2019 m. rugpjūtį, kai šis esą apgavo vienos Ispanijoje karaliavusios serbų narkomafijos gaujos narius. Pasakojama, kad šie buvusį kaunietį net kelias paras kankino, o galiausiai nukapojo pirštus ir netgi grąžtu sužalojo galvą. Tokia baudimo akcija tarp nusikaltėlių reiškia, kad A.Ringaila apsivogė arba nuslėpė iš narkotikų verslo uždirbto nemenko pelno dalį.

Stambūs narkotikų tiekėjai

Septintu ir aštuntu numeriu pažymėti asmenys išskirtinėmis biografijomis nespindi. Septintasis Šarūnas Bagdonavičius (gim. 1980 m.) ieškomas nuo 2019 m. gegužės 3 d. Jis įtariamas narkotikų platinimu dideliais kiekiais. Pareigūnai siekia jį surasti dėl kai kurių narkotikų kontrabandos aplinkybių didžiojoje Kamuolinių gaujos byloje.

Šarūnas Bagdonavičius

Nors kai kuriems asmenims gali pasirodyti, kad šis vyras buvo visavertis Kamuolinių gaujos narys. Tačiau jis viso labo tiktai tiekė narkotikus garsiosios kauniečių gaujos vyrams. Taip pat esama duomenų, kad Š.Bagdonavičius padėjo realizuoti įspūdingus Kamuoliniams priklausančių kvaišalų kiekius. Jis priklausė atskirai ir su narkotikų verslu siejamų nusikaltėlių atšakai.

Apie aštuntoje vietoje minimą Tadą Edgarą Skardžių (gim. 1979 m.) nieko negalėjo papasakoti net rimčiausi Lietuvos kriminalistai. Nuo 2014-ųjų vasaros ieškomas asmuo įtariamas kontrabanda ir narkotikų platinimu dideliais kiekiais.

Kauno kriminalistams jis žinomas kaip su Agurkiniais kadaise glaudžius ryšius palaikęs vyras. Bet kyla prieštaringų minčių, nes pagrindinėje ir jau išnagrinėtoje kauniečių gaujos byloje T.E.Skardžiaus pavardė apskritai nefigūruoja.

Tadas Edgaras Skardžius

Sulaikytas Suomijoje

Devintu numeriu sąraše besipuikuojantis Valerijus Kolobovas (gim. 1985 m.) įtariamas prisidėjęs prie nužudymo, vykdė narkotikų kontrabandą ir dideliais kiekiais platino narkotikus. Kauno Kamuolinių gaujos Šančių padaliniui priklausęs vyras nebuvo ypač reikšmingą vaidmenį atlikusių nusikaltėlių pusėje. Jis buvo ieškomas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d.

Įdomiausia, kad rengiant šią publikaciją apie labiausiai ieškomus šalies nusikaltėlius, pasiekė žinios, jog V.Kolobovas visiškai netikėtai sulaikytas. Paaiškėjo, kad Suomijoje lietuvis vietos pareigūnams įkliuvo už toje šalyje įvykdytas masines vagystes bei sukčiavimo atvejus.

Valerijus Kolobovas

Pastebėtas Šančiuose

Paskutinis labiausiai ieškomų nusikaltėlių dešimtuko sąraše – 1986 m. gimęs Arūnas Stiklioraitis. Jis įtariamas dalyvavęs Kamuolių nusikalstamame susivienijime, nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme, kadangi sukėlė avariją, kurios metu žuvo Eimantas Motiejaitis.

Bene labiausiai stebina tai, kad, nepaisant nusikaltimo sunkumo, A.Stiklioraitis kažkodėl nebuvo suimtas net ir po pirmos instancijos Kauno apygardos teismo nuosprendžio. Praėjus penkiems mėnesiams, 2017 m. A.Stiklioraičio apeliacinis skundas buvo atmestas, nuosprendis įsiteisėjo, tačiau kaunietis pasinaudojo teisėtvarkos spragomis ir tyliai paspruko nežinoma kryptimi.

Arūnas Stiklioraitis

Lietuvoje A.Stiklioraičio paieška paskelbta nuo 2017 m. liepos 27 d., o tarptautinė – nuo rugpjūčio 18-osios.

Tikrąsias eismo įvykio aplinkybes savarankiškai ištyrusio ir per A.Stiklioraičio sukeltą eismo įvykį žuvusio E.Motiejaičio tėvas Šarūnas Motiejaitis ne kartą gavo informacijos, kad keli žmonės Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, pastebėjo asmenį, tarsi du vandens lašai panašų į jo sūnaus žudiką.

Š.Motiejaitis yra paskelbęs, kad už vertingą informaciją apie A.Stiklioraičio dabartinę slapstymosi vietą žada sumokėti 3–5 tūkst. eurų premiją. Bet labiausiai tikėtina, kad paskutinė A.Stiklioraičio buvimo vieta galėtų būti Italija arba kitos ES šalys.

Ilgiausiai ieškoti bėgliai

Lietuvoje ieškomų nusikaltėlių paieškas vykdo teritoriniai policijos komisariatai ir jų paieškos skyriai. Pastaraisiais metais mūsų šalyje ieškomiausi tapo bemaž 700 asmenų. Paskelbta jų tarptautinė paieška. Tokie asmenys yra ieškomi tiek Europoje – Šengeno šalių informacinėje sistemoje, tiek ir visame pasaulyje – Interpolo kanalu, kuris jungia 190 valstybių. Vidutinė tarptautinių paieškų trukmė yra 3–5 metai. Trumpiausias terminas – viena diena po paieškos paskelbimo, ilgiausias – 10–15 metų.

9 mėnesius – nuo 2008 m. gruodžio iki 2009-ųjų rugsėjo ieškomiausių bėglių sąrašo viršūnėje laikėsi ir pats H.Daktaras. Pasitraukęs iš Užliedžių buvęs Daktarų grupuotės vadeiva kurį laiką slapstėsi vienkiemyje stovinčiame varganos išvaizdos mediniame name Šilų kaime, esančiame tarp Vilniaus ir Panevėžio. Per nesėkmingai pasibaigusią kriminalistų operaciją, 2009-ųjų vasarį H.Daktarui pavyko pasprukti iš Šilų kaimo ir Lietuvos. Bet galiausiai po beveik devynių mėnesių slapstymosi – 2009 m. rugsėjį H.Daktaras sulaikytas Bulgarijoje. O priremtas įkalčių, kuriuos padėjo patvirtinti netikėtai prašnekę buvę Daktarų gaujos veteranai, H.Daktaras buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Tokia griežta bausmė jam skirta dėl vadovavimo nusikalstamai ir beveik 30 metų egzistavusiai senosios Kauno Vilijampolės nusikalstamai organizacijai, taip pat dalyvavimo kelių asmenų, nors ir iki šiol nesurasti jų kūnai, bet praeityje gerai žinomų veikėjų – R.Ganusausko-Mongolo ar Vladimiro Seneckio-Turisto bei kitų asmenų nužudymuose.

9 mėn. – nuo 2008 m. gruodžio iki 2009-ųjų rugsėjo ieškomiausių bėglių sąrašo viršūnėje laikėsi ir pats H.Daktaras. 

Per visą Lietuvos kriminalinę istoriją ilgiausiai ieškomais nusikaltėliais buvo tapę du asmenys. Vėlgi praeityje plačiai nuskambėję kauniečiai. Keliomis žmogžudystėmis Lietuvoje ir Rusijoje įtariamas kaunietis Romas Zamolskis buvo ieškomas net 13 metų. Jo paieška paskelbta 2001 m., o surastas 2014 m. Rusijoje. R.Zamolskiui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė už plėšimus ir pasikėsinimus nužudyti. Dabar jis bausmę atlieka Jekaterinburgo pataisos namuose.

R.Zamolskis buvo ieškomas net trylika metų.

Kitas buvęs bėglys rekordininkas – skandalingai pagarsėjusio Kauno koncerno EBSW vadovas, už finansinių nusikaltimų organizavimą teistas Gintaras Petrikas. Jo paieška paskelbta 1997 m., tačiau surastas 2004 m. JAV, Los Andžele, o į Lietuvą parvežtas 2008 m. rugsėjį. G.Petrikas buvo nuteistas 7 metams dėl daugiau nei 24 mln. litų iššvaistymo. Atlikęs bausmę, 2013 m. į laisvę sugrįžęs G.Petrikas netrukus tyliai pasitraukė iš Lietuvos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų