Sulaikius Romą Zamolskį, dabar vienas ilgiausiai Kauno policijos ieškomas asmuo –   vyriausias Vytauto Šustausko sūnus Gintaras, įtariamas buvusio vieno KTU fakulteto dekano sūnaus nužudymu. Ar jo paieška nebus nutraukta, kaip nutiko Kauno mafijos veterano Pšidzės atveju?

Paiešką nutraukė

Kauno policija šiuo metu ieško 557 įvairiais nusikaltimais įtariamų asmenų. Tačiau savo interneto svetainėje skelbia tik devyniolika – pačių ieškomiausių. Net septyni iš jų įtariami nužudymais.

Sulaikius R.Zamolskį, daugiau asmenų, galėjusių konkuruoti su Zamu, kaip, pavyzdžiui, Gintaras Petrikas, kuriam per septynerius slapstymosi metus pavyko išslysti net iš Italijos prokurorų gniaužtų, iš pirmo žvilgsnio šiame sąraše lyg ir neliko.

Juolab, kaip paaiškėjo tik dabar, prieš ketverius metus dėl senaties termino tyliai buvo nutraukta dar ilgiau už Zamą ieškoto vieno iš senųjų Kauno mafijos banginių –  Andriaus Jankevičiaus, pravarde Pšidzė, paieška.

Nuteistas tik Mongoliukas

Pšidzė, kuriam dabar turėtų būti 66-eri, buvo ieškomas nuo 1995-ųjų.

Jis įtartas kartu su Deiviu Ganusausku, pravarde Mongoliukas, įvykdęs sukčiavimą stambiu mastu – apgaule pasisavinęs vienos Panevėžio bendrovės direktoriaus vardu iš Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialo gautą 500 tūkst. JAV dolerių paskolą. Vos šis verslininkas susikrovė šiuos pinigus į portfelį, jis atsidūrė Pšidzės ir Mongoliuko rankose.

Su Daktarų gaujos branduoliu sieto Pšidzės pėdsakai buvo aptikti prieš vienuolika metų Vokietijoje. Tiksliau, vienoje Italijos teismo nagrinėtoje byloje, kurios kaltinamųjų suole sėdėjo daugkartinis Lietuvos buriavimo čempionas Aras Stumbrys. Jis buvo teisiamas už tad, kad gabeno iš Vokietijos ir Olandijos į Italiją narkotikus. Manoma, kad A.Stumbrys buvo Pšidzės kurjeris.

Pirmas blynas prisvilo

Apie tai, kad per ilgus slapstymosi metus G.Petrikui pavyko pergudrauti ir Italijos antimafijos prokurorus, atskleidė buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius.

Anot jo, G.Petriko pėdsakai Italijoje buvo aptikti dar prieš išvykimą į JAV. Buvo nustatytas net viešbutis, kuriame jis turėjo susitikti su žmona. Tačiau Italijos antimafijos prokurorai, kurių paprašyta pagalbos, per ilgai rengėsi daugiau kaip 80 mln. litų pasisavinimu įtariamo skandalingai žlugusio koncerno EBSW prezidento sulaikymo operacijai.
"Kai jie sureagavo į mūsų raštą, G.Petriko ten jau nebuvo", – praskleidė mįslingos praeities šydą V.Grigaravičiaus ir patikslino, kad ir JAV FTB agentai vėliau sulaikė G.Petriką, gavę informaciją iš Lietuvos teisėsaugininkų: ir apie miestą, kuriame jis slapstosi, ir apie konkrečią vietą, kurioje lankosi.

Atskleisti daugiau aplinkybių, kaip buvo sulaikytas G.Petrikas, V.Grigaravičius nenorėjo – teigė, kad šie metodai, ieškant pasislėpusių įtariamųjų įvairiais nusikaltimais, tebenaudojami iki šiol. Tai patvirtina ir plačiai aprašytas Henriko Daktaro aptikimo Bulgarijoje atvejis. Papildomai iš V.Grigaravičiaus pavyko išpešti tik tiek, kad, vos kilus įtarimams, jog G.Petrikas gali slapstytis JAV, ten išskrido ir vienas Lietuvos pareigūnas.

Du įveikė keturis?

Nusikaltimas, kuriuo įtariamas vyriausias Vytauto Šustausko sūnus, įvykdytas prieš septyniolika metų – prie Savanorių pr. veikusio skandalingos reputacijos naktinio baro "Vitingas".

Paties V.Šustausko žiniomis, jo sūnus tą 1997-ųjų liepos 20-osios vakarą buvo atėjęs į šį klubą su mergina, kaip ir jo draugas. Prie gretimo staliuko, anot pašnekovo, vakarojo su Kauno nusikalstamomis gaujomis susijusi keturių vyrų kompanija, šventusi vieno iš jų sūnaus gimimą. Netrukus jie panoro pašokdinti G.Šustausko ir jo draugo merginas. Kilus konfliktui, vyrai nusprendė pratęsti santykių aiškinimąsi lauke. Per muštynes vienas iš ketvertuko buvo taip sužalotas, kad medikai, kuriems jis dar buvo nuvežtas leisgyvis, jau niekuo negalėjo padėti.

Tėvo karjeros šešėlis

Iš karto po šio įvykio G.Šustauskas, kuriam tuo metu buvo 24-eri, buvo sulaikytas. Tačiau vėliau paleistas. Jo tėvas tuo metu buvo buvo pirmą kartą išrinktas į Kauno miesto tarybą.

Paleistas iš sulaikymo, G.Šustauskas pasislėpė. Tačiau įtariamojo paieška paskelbta tik 2003 m., kai tėvas, prieš tai pusmetį ėjęs Kauno mero pareigas, buvo išrinktas į Seimą. Tiesa, politinis jo svoris jau buvo pradėjęs tirpti akyse.

Kartu su G.Šustausku tą vakarą buvęs ir taip pat nuo teisėsaugos pasislėpęs jo draugas po kurio laiko įkliuvo Vokietijoje. Ir jau nuteistas dėl šio įvykio, tačiau teismas jį pripažino kaltu tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pagrindiniu įtariamuoju, sudavusiu lemtingą smūgį, šiandien laikomas G.Šustauskas. 

"Girdėjau, kad mano sūnus galėjo turėti juodąjį karatė diržą – jis koja galėjo pasiekti lubas", – neseniai "Kauno dienai" gyrėsi šiuo metu jau pensininkas, prieštaringai vertinamas įtariamojo tėvas. 

Dėsningumas ar sutapimai?

"Kai išsiskyriau su Gintarą pagimdžiusia sugyventine, jam buvo šeši mėnesiai. Nuo to laiko šio savo sūnaus nemačiau, nors, kai jis lankė darželį, norėjau aplankyti, tačiau motina neleido, o vėliau vaiką nuo manęs paslėpė", – pasakojo V.Šustauskas ir  prisipažino, kad sutikęs savo vyresnėlio neatpažintų. Nepamena net to, kada sūnus tiksliai gimė.

"Yra taip, kaip yra", – reziumavo jis, turėdamas galvoje ir antrąjį savo sūnų Nerijų, kuris šiuo metu teisiamas dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotikų. Ir šios savo atžalos V.Šustauskas teigia neauginęs ir nepalaikantis su juo jokio ryšio.

Jeigu vyriausias V.Šustausko sūnus ir būtų pagaliau rastas, dar neaišku, ar jį būtų galima teisti už Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus sūnaus nužudymą. Tuo metu, kai buvo įvykdytas šis nusikaltimas, galiojo senasis Baudžiamasis kodeksas. O šiame buvo teigiama, kad nuo nusikaltimo padarymo iki teismo nuosprendžio negali būti praėję daugiau kaip penkiolika metų. Vienintelė išlyga – jeigu įtariamasis per tą laiką padarė daugiau nusikaltimų. Tokiu atveju senatis pradedama skaičiuoti jau nuo jų padarymo dienos.

Kruvinos abiturientų išleistuvės

Jau devynerius metus ieškomas ir Andrejus Burakovskis, kartu su Kauno miesto tarybos nario Artūro Tepelio sūnumi Kęstu surengęs išpuolį, per kurį peiliu sužalota jauna moteris ir nužudytas ją ginti bandęs kaimynas – dviejų mažamečių vaikų tėvas.

Tą 2001-ųjų birželio 16-osios naktį Vilijampolės vidurinės mokyklos abiturientai šventė išleistuves. Jos vyko su Daktarų gauja siejamame skandalingajame "Villulos" bare.
Po vidurnakčio du abiturientai – aštuoniolikmetis A.Burakovskis ir devyniolikmetis K.Tepelys, pabėgę nuo šventėje dalyvavusių tėvų ir pedagogų, patraukė į netoliese esančią pernakt dirbusią alkoholinių gėrimų parduotuvę. Jos prieigose jie susitiko vieną iš savo aukų – kaimynystėje gyvenusią jauną moterį, kurią, teisėsaugininkų įsitikinimu, dėl berniukiškos išvaizdos greičiausiai palaikė paaugliu. Šiai nuo smūgio parkritus, pulta kraustyti aukos kišenes. Tačiau plėšikus užklupo moters ieškoti išėjęs kaimynas.

Inteligentų atžalos

Neblaivių abiturientų išpuolio reziumė – į krūtinę sužalotas užpultosios gelbėtojas, kuriam buvo 35-eri, neišgyveno. Jo ginamoji taip pat buvo sužalota peiliu – į šlaunį.
Grįžę pas bendramokslius, užpuolikai lyg niekur nieko šventė toliau. O kitą dieną ėmė jų prašyti duoti policijai melagingus parodymus – esą visą naktį praleido kartu.

Teisėsaugininkams demaskavus įtariamuosius, jų pedagogus ištiko šokas. K.Tepelio tėvas – buvęs Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos komisaras inspektorius tuo metu vadovavo vienai Kauno saugos firmai, budėjusiai per  abiturientų išleistuves. A.Burakovskis buvo meniškiausia šios laidos siela – vienintelis laikė dailės egzaminą. Jo tėvas – autotransporto įmonės mechaninių dirbtuvių viršininkas. Motina – inžinierė.

Galutinėje šio nusikaltimo tyrimo stadijoje kaltinamuoju nužudymu liko tik A.Burakovskis. K.Tepelys tapo kaltinamuoju tik dėl plėšimo ir chuliganizmo. Jis buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimu. A.Burakovskis – 10 metų nelaisvės. Tačiau pastarasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko ir slapstosi iki šiol.

Studentų egzekucija benamiui

Jau vienuolika metų ieškomi ir Andrius Danilovas bei Gediminas Podžeckas, įtariami po studentų išgertuvių mirtinai suspardę benamį.

Aukos ir įtariamųjų keliai susikirto Vydūno al. esančiame KTU 15-ajame bendrabutyje. Karininko sūnus A.Danilovas buvo šios aukštosios mokyklos pirmakursis. G.Podžeckas tą 2002-ųjų sausį buvo atvykęs pas jį į svečius iš Kėdainių.

Devyniolikmečiai draugai su dar keliais A.Danilovo bendramoksliais tąnakt norėjo aplankyti šiame bendrabutyje gyvenusias merginas. Pusamžis benamis labai šaltą naktį čia bandė sušilti. Jaunuoliams užkliuvo, kad budėtojas leido benamiui pernakvoti ant fojė minkštasuolio, o jiems už keliamą triukšmą buvo iškvietęs policiją. Po to, kai pareigūnų buvo išprašyti laukan, jie grįžo atgal pro langą ir patys ėmėsi policijos funkcijų – išvyti benamį iš bendrabučio. Nors šis net nesipriešino, buvo nustumtas nuo laiptų kojos spyriu į nugarą. O kai parkrito – mirtinai užspardytas.

G.Podžeckas ir A.Danilovas dingo bylą perdavus teismui. Iš pradžių, prokuroro prašymu, jie buvo suimti, tačiau vėliau Kauno apygardos teismas patenkino įtariamųjų advokatų skundą ir panaikino Kauno miesto apylinkės teismo leidimą laikyti įtariamuosius už grotų. Atsižvelgta į tai, kad jie dar neteisti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir mokosi.

Kaunas buvo sukrėstas

Tarp ilgiausiai ieškomų asmenų – ir su prekybos centro "Rimi" kasinininkės-pardavėjos nužudymu siejamas Jonas Snieška. Jo paieška paskelbta prieš dvylika metų – iš karto po aštuoniolikmetės žūties, tada sukrėtusios visą Kauną.

Ji dingo pakeliui į savo namus V.Krėvės pr. Tą pačią naktį prie vieno prospekto penkiaaukščio buvo rasta leisgyvė nuogai išrengta mergina. Jos veidas buvo taip sužalotas, kad neįmanoma buvo nustatyti, kiek aukai metų. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai – dingusi aštuoniolikmetė.

Penkiaaukščio, prie kurio ji buvo rasta, gyventojai, pabudę tąnakt nuo merginai surengtos egzekucijos garsų, vėliau atsisakė bendrauti su teisėsaugininkais. Viena iš versijų – iš baimės. Įtariant šiuo nusikaltimu, buvo sulaikytas mikrorajone šeimininkavusios Aguoninių grupuotės vadeiva Klaidas Kanarskas. Teisėsaugininkų duomenimis, tuo metu šis narkotikus vartojęs asmuo vadovavo apie 70 žmonių gaujai. Dalis jų šiandien siejami su Kamuolinių nusikalstama grupuote.

Pritrūko įkalčių

K.Kanarskas tapo įtariamuoju, nes turėjo pagrindo merginai keršyti – apie slaptus jų santykius tapo žinoma jo sugyventinei.

Be to, teisėsaugininkams pavyko rasti liudytojų, papasakojusių, kad tą vakarą K.Kanarskas su J.Snieška laiką leido su dviem merginomis ir kažkam skambino bei grasino. O po to abu vyrai kažkur išvyko.

J.Snieškos nepavyko rasti iki šiol. Jis dingo iš karto po aštuoniolikmetės žūties. Kaip paaiškėjo, nuvykus pas J.Sniešką į namus – kartu su visomis savo nuotraukomis. Tada keltos dvi versijos: arba jis pasislėpė užsienyje, arba jo nebėra tarp gyvųjų. Neva juo, kaip nereikalingu liudytoju, galėjo atsikratyti bendrininkas.

Pritrūkus įkalčių, K.Kanarską teismas išteisino. Šis teigė, kad jam inkriminuojamo nusikaltimo metu vakarojęs su policininkais viename mikrorajono bare. Be to, anot šią bylą tyrusių prokurorų, tuometės ekspertų galimybės buvo gerokai menkesnės negu dabar. Ir pasidavę visuomenės ir žiniasklaidos spaudimui, jie skubėdami galėjo sunaikinti labai svarbius įkalčius.

Senaties terminas padvigubėjo

Ieškant įtariamųjų įvairiais nusikaltimais taip pat galioja senaties terminas. Nors ir teigiama, kad pasislėpus senaties skaičiavimas sustoja.

Tačiau vis tiek yra riba, po kurios teisti asmens už kadaise padarytą nusikaltimą nebegalima. Priklausomai nuo to, koks tuo metu galiojo Baudžiamasis kodeksas (BK) arba jo pataisymai.

Kaip jau užsiminta, pagal senąjį, iki 2003-iųjų gegužės 1 d. galiojusį BK tas terminas buvo penkiolika metų. Vadinasi, ir R.Zamolskio, jeigu jis nebūtų padaręs naujų nusikaltimų Rusijoje, byla privalėjo būti išnagrinėta teisme iki 2016-ųjų spalio.

Naujasis kodeksas iš pradžių leido teisti kitam žmogui gyvybę atėmusį ir daugiau nusikaltimų nepadariusį asmenį ne vėliau kaip po 20 metų. Dabar jau ši kartelė pakelta iki 30 metų.

Nauja slaptavietė – Norvegija

Anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininko Kęstučio Galinio, besislapstantys įtariamieji surandami įvairiais būdais.

Jie ištraukiami į dienos šviesą ir pasitelkus aktyvias paieškos priemones, kaip buvo G.Petriko ir H.Daktaro atvejais. Ir sulaikomi darant naujus nusikaltimus, kaip nutiko R.Zamolskiui. Ir įkliuvę užsienyje už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar smurtą artimoje aplinkoje. O kartais – tiesiog atėję į Lietuvos ambasadas pasikeisti nebegaliojančių dokumentų.

Dažniausiai tokie pranešimai gaunami iš Jungtinės Karalystės arba Airijos. Anksčiau dominavo Ispanija. Tačiau pastaruoju metu daugėja tokių atvejų Skandinavijos šalyse, ypač – Norvegijoje.

K.Galinis pritarė prokurorų pastebėjimui, kad viena didžiausių problemų – skelbiant įtariamųjų paieškas, dažnai tenka verstis tik su dokumentinėmis jų nuotraukomis, kurios būna darytos seniai. Tik ieškant R.Zamolskio buvo kreiptasi į Lenkijos ekspertus, kad šie sukurtų pasendintą jo portretą. Nors, kaip paaiškėjo po sulaikymo, šis buvo mažai panašus į popo barzdą užsiauginusį ir masyvų sentikių kryžių ant krūtinės pasikabinusį Rusijoje siautėjusį R.Zamolskį.