Išsišokėlis dangstosi proseneliu – Lietuvos partizanu, su kurio lemtimi susijusi ir jo kraujomaiša

Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, savo išpuoliais dar iki minėto daugelį kauniečių papiktinusio incidento pagarsėjęs 27-erių A.Serovas įsivėlė į dar vieną skandalą, šiųmetės gegužės 8-osios vidurdienį purkšdamas ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Mažiausiai vienas iš tam pasipriešinusių ir A.Serovą sulaikiusių kauniečių tada nuo jo nukentėjo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiandien Kauno apylinkės teisme, atvertusiame A.Serovo, kuris be jau minėto viešosios tvarkos pažeidimo dar kaltinamas ir sprogstamųjų medžiagų gaminimu bei laikymu ir neteisėtu disponavimu kvaišalais, bylą, minėtas penkeriais metais už teisiamąjį vyresnis nukentėjusysis pasakojo, kad, pastebėjęs tada bjaurojamą Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytą minėtą sieną, nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Ir, prašomas anksčiau į įvykio vietą suskubusio vyro, bandė jam padėti išsišokėlį sulaikyti bei pranešė apie šį akibrokštą policijai. Tačiau minėto skambučio metu agresyviai nusiteikęs sulaikomasis, kurį jis telaikė už parankės, papurškė jam ašarinių dujų. Ir bandė ištrūkti, bet to jam neleido padaryti į įvykio vietą subėgę apie dešimt-penkiolika ne mažiau už jį pasipiktinusių žmonių, tarp kurių buvo ir merginų.

Anot nukentėjusiojo, teigusio „Kauno dienai“, kad nereiškia A.Serovui jokio ieškinio, nes jam tebuvo svarbu tik šiam neleisti toliau taip elgtis, teisiamasis aiškiai buvo pasirengęs kažkam daugiau, nes pasirodė vidurdienį minėtoje vietoje ne tik su kauke, per kurią matėsi tik jo burna bei akys, bet ir su pirštinėmis bei apsiginklavęs dujų balionėliu. Be to, užkluptas nusikaltimo vietoje, bandė bėgti.

A.Serovas, klausydamasis jo parodymų, iškalbingai burbėjo sau po nosimi, vėliau teismui pareiškęs, kad tiesiog buvo priverstas gintis, kai buvo mažiausiai penkių asmenų suriestas ant žemės – po to, kai po smūgio kažkokiu daiktu į sprandą buvo apie porą sekundžių praradęs sąmonę. Tačiau nukentėjusysis teigė, kad pirmą ataką dujomis prieš jį A.Serovas surengė, dar prieš paguldant ištrūkti bandantį išsišokėlį ant žemės.

Antanas Serovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nauja versija

A.Serovas, aiškindamasis teismui dėl jam pareikšto kaltinimo pažeidus tada viešąją tvarką, ko jis nepripažįsta, buvo linkęs teisintis, kad jis „nėra prieš karą Ukrainoje“, bet jam – prosenelio iš biologinio tėvo pusės, kariavusio Antrajame pasauliniame kare ir turinčio ne vieną apdovanojimą, proanūkiui kliūva, kad Ukrainoje, beje, kaip ir Lietuvoje, draudžiamos Georgijaus juostelės, kuriomis neleidžiama pasipuošti net minint pergalę šiame kare. O tai, dėl ko jam vėl teko stoti prieš teismą, įvyko gegužės 8-ąją.

Aiškindamasis teismui, A.Serovas teigė, kad apsisprendęs, jog paliks ir savo įrašus minėtoje Europos prospekto sienoje, kuria gali naudotis visi norintieji, dar eidamas tądien į Aleksoto turgų pirkti kelnių. Šiuo tikslu ten įsigijęs ir minėtą raudonų dažų flakonėlį, nors ikiteisminio tyrimo metu pamelavęs, kad jį radęs prie pakeliui esančios picerijos.

A.Serovas neslėpė, kad „kažkas sugrojo jo viduje“, pamačius ant minėtos sienos užrašą „Šlovė Ukrainai!“ ir karo prieš ją pradžioje plačiai nuskambėjusią frazę apie Rusijos laivą. Be to, būdamas turguje, kuriame tada taip ir nepavyko nusipirkti kelnių, išgėrė alaus.

„Tai buvo mano maištas!“ – sakė A.Serovas, teigdamas teismui, kad jau yra nubaustas už tai 300 eurų bauda, kurios, tiesa, dar nesumokėjęs, nes dėl to, kad po sulaikymo iš jo buvo paimtas dokumentas, niekaip nepavyksta rasti darbo. Kaip jau ne kartą rašyta, Už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Nekaltas avinėlis

A.Serovas tikino ir, kad dujų balionėlį nešiojosi todėl, kad gyvena Aleksote, kuriame galima sutikti įvairaus plauko žmonių.

Turėjo jis pasiteisinimą ir, kodėl buvo įsigijęs sprogstamųjų medžiagų, po kurių panaudojimo vieną pernykščio rugsėjo naktį jo gyvenamosios vietos Seniavos plente ūkiniame pastate mėnesį laiko buvo gydomas Kauno klinikose dėl tada patirtų nudegimų.

Aiškindamasis ir dėl šio savo išsišokimo, A.Serovas taip pat minėjo Aleksoto turgų, kuriame esančioje fejerverkų parduotuvėje tada nieko negalėjo nusipirkti. O artėjo jo prosenelio iš mamos pusės, kurio vardu jis ir pavadintas, – buvusio Lietuvos partizano, kuris buvo dėl to išvežtas į Vorkutą, kurioje gimė ir šis jo proanūkis bei kurioje tebegyvena A.Serovo tėvas, šimtmetis. Teisiamasis tikino, kad norėjęs šią progą pažymėti neeiliniu fejerverku, kurį, negalėdamas jo nusipirkti parduotuvėje, patartas turgaus prekeivių, bandė pasigaminti pats, naršydamas internetą.

Po šio nesėkmingo A.Serovo bandymo jo vietoje dirbę policijos pareigūnai aptiko ne tik kanapių, kurias teisiamasis prisipažino įsigijęs rankos skausmo po patirtos traumos sportuojant malšinimui, bet ir jo vardu išduotą jau nebegaliojantį Rusijos pasą.

Minėtas faktas paaiškėjo, A.Serovo advokatui Kristupui Ašmiui, gynusiam ne vienoje byloje ir Henriką Daktarą, o šiuo metu Kamuolinių bylose atstovaujančiam ne vieną šio nusikalstamo susivienijimo narį, paprašius teismo grąžinti jo ginamajam paimtą dokumentą. Prokurorė tam prieštaravo, teigdama, kad A.Serovas yra ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietis, ką įrodė ir jo vardu išduoto šios valstybės paso radimas, todėl yra tikimybė, kad atgavęs dokumentą jis gali išvykti į savo tėvynę.

Kaltinamojo advokatas Kristupas Ašmys/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Be to, A.Serovo advokatas prašė teismo sušvelninti ir kitą jo ginamajam po paleidimo iš areštinės skirtą kardomąją priemonę – privalomą registraciją tris kartus per savaitę policijoje. „Juk jis nėra jau toks didelis nusikaltėlis!“ – argumentavo savo prašymą K.Ašmys, nusamdytas A.Serovui šio mamos bei patėvio, beje, kilusio iš Ukrainos, kaip teigė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams teisiamasis. Į kitą teismo posėdį, kuris dėl labai didelio K.Ašmio užimtumo planuojamas tik už poros mėnesių, kartu su kitais asmenimis, kuriuos papiktino jo ginamojo išsišokimas per šiųmetę gegužės 8-ąją, bus kviečiami ir minėti A.Serovo artimieji.

Juk jis nėra jau toks didelis nusikaltėlis!

Iškalbingos uodegos

Už sprogstamųjų medžiagų laikymą, neturint tam leidimo, ir gaminimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą – iki dvejų.

Be to, A.Serovo biografijoje jau yra du teistumai. Pernai kovą Kauno apylinkės teismas už pasipriešinimą policijai jam skyrė viešuosius darbus, kurie vėliau pakeisti į laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, naktimis būti namuose bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo. O pernai gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu tas pats Kauno apylinkės teismas skyrė A.Serovui 700 eurų baudą, kurios, anot jo advokato K.Ašmio, jo ginamasis taip pat dar nesusimokėjo dėl tos pačios priežasties, kad niekaip neranda darbo.

Tačiau abi minėtos bylos buvo po jau po plačiai nuskambėjusio A.Serovo išpuolio 2020-ųjų vasario 13-osios vakare Seniavos kapinėse. Tada jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip jis prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie minėtų kapinių „saules“, įrašus.

Išniekintos Seniavos kapinės

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymo, A.Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Tačiau, nagrinėjant šią administracinę bylą, taip pat paaiškėjo, kad jis ne kartą apsimelavo. Tada A.Serovui, teigusiam, kad dirba kurjeriu, buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.