Vidurdienio akibrokštas

Kaip jau rašyta, savo išpuoliais dar iki minėto incidento pagarsėjęs 28-erių A. Serovas įsivėlė į dar vieną skandalą, pernykštės gegužės 8-osios vidurdienį purkšdamas ant minėtos sienos raudonais dažais Rusijos karo prieš Ukrainą simbolį – „Z“ raides. Nukentėjo ir vienas iš tam pasipriešinusių kauniečių.

Atvertus teisme A. Serovo, kuris be viešosios tvarkos pažeidimo dar kaltintas ir sprogstamųjų medžiagų gaminimu bei neteisėtu disponavimu nedideliu kiekiu kanapių, bylą, minėtas penkeriais metais už jį vyresnis nukentėjusysis pasakojo, kad, pastebėjęs tada, važiuodamas pro šią Ukrainos vėliavos spalvomis nudažytą sieną, kad ji bjaurojama, nepatingėjo apsukti savo automobilio ir grįžti atgal. Ir, prašomas anksčiau į įvykio vietą suskubusio nepažįstamo vyro, bandė jam padėti išsišokėlį sulaikyti bei pranešė apie šį akibrokštą policijai. Tačiau agresyviai nusiteikęs išsišokėlis, kurį jis telaikė už parankės, jam skambinant į Bendrąjį pagalbos centą, papurškė jam ašarinių dujų. Ir bandė ištrūkti, bet to jam neleido padaryti į įvykio vietą subėgę dar apie dešimt-penkiolika ne mažiau pasipiktinusių žmonių, tarp kurių buvo ir merginų.

Anot nukentėjusiojo, teigusio portalui kauno.diena.lt, kad nereiškia A. Serovui jokio ieškinio – jam tebuvo svarbu neleisti šiam toliau taip elgtis, nes teisiamasis aiškiai buvo pasirengęs kažkam daugiau – pasirodė vidurdienį prie šios tvoros ne tik su kauke, per kurią matėsi tik jo burna bei akys, bet ir su pirštinėmis bei apsiginklavęs dujų balionėliu. Be to, užkluptas nusikaltimo vietoje, bandė pabėgti.

A. Serovas teismui įrodinėjo, kad tiesiog buvo priverstas gintis, kai buvo mažiausiai penkių asmenų suriestas ant žemės – po to, kai po smūgio kažkokiu daiktu į sprandą buvo apie porą sekundžių praradęs sąmonę. Tačiau nukentėjusysis atsikirto, kad pirmą dujų ataką prieš jį teisiamasis surengė, dar prieš paguldant šį, bandantį ištrūkti, ant žemės.

Vieno iš prosenelių šešėlis

Aiškindamasis teismui dėl kaltinimo pažeidus viešąją tvarką, A. Serovas teigė, kad jis „nėra prieš karą Ukrainoje“, bet jam – prosenelio iš biologinio tėvo pusės, kariavusio Antrajame pasauliniame kare ir turinčio ne vieną apdovanojimą, proanūkiui kliūva, kad Ukrainoje, beje, kaip ir Lietuvoje, draudžiamos Georgijaus juostelės, kuriomis neleidžiama pasipuošti net minint pergalę minėtame kare. O tai, dėl ko jam teko stoti prieš teismą, įvyko gegužės 9-osios išvakarėse.

Tai buvo mano maištas!

Anot A. Serovo, jis apsisprendė, kad paliks ir savo įrašus minėtoje Europos prospekto sienoje, dar eidamas tądien į Aleksoto turgų pirkti kelnių. Šiuo tikslu ten įsigijęs ir raudonų dažų flakonėlį, nors ikiteisminio tyrimo metu pamelavęs, kad jį radęs prie pakeliui esančios picerijos.

A. Serovas neslėpė, kad „kažkas sugrojo jo viduje“, pamačius ant šios sienos užrašą „Šlovė Ukrainai!“ ir plačiai nuskambėjusią frazę apie Rusijos laivą. Be to, būdamas turguje, išgėrė alaus.

„Tai buvo mano maištas!“ – sakė A. Serovas, teigdamas, kad jau yra nubaustas už tai 300 eurų bauda, kurios, tiesa, dar nesumokėjęs, nes dėl to, kad po sulaikymo iš jo buvo paimtas dokumentas, niekaip nepavyksta rasti darbo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip jau ne kartą rašyta, už Rusijos karo prieš Ukrainą simbolių naudojimą numatyta administracinė atsakomybė. Įkliuvus pirmą kartą – bauda nuo 300 iki 700 eurų. O už tokį pakartotinį nusižengimą – nuo 500 iki 900 eurų.

Biografija – iškalbinga

Anot A. Serovo, dujų balionėlį jis nešiojosi todėl, kad gyvena Aleksote, kuriame galima sutikti įvairaus plauko žmonių.

Turėjo teisiamasis pasiteisinimą ir, kodėl buvo įsigijęs medžiagų sprogmens gamybai, po kurių panaudojimo vieną 2021-ųjų rugsėjo naktį jo gyvenamosios vietos Seniavos plente ūkiniame pastate atsidūrė Kauno klinikose, kur mėnesį gydytas dėl tada patirtų nudegimų.

Pasak A. Serovo, šis sprogimas buvo susijęs su artėjančiu jo kito prosenelio – iš mamos pusės, kurio vardu jis ir pavadintas, šimtmečiu. Šis Lietuvos partizanas buvo išvežtas į Vorkutą, kurioje jau po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo gimė ir jo proanūkis A. Serovas bei kurioje tebegyvena šio tėvas.

Teisiamasis tikino, kad norėjęs šio prosenelio šimtmetį pažymėti neeiliniu fejerverku. Tačiau negalėdamas šio nusipirkti jais prekiaujančioje Aleksoto turgaus parduotuvėje, patartas turgaus prekeivių, bandė pasigaminti pats, naršydamas internetą.

Tame pačiame ūkiniame pastate, menančiame šį nesėkmingą A. Serovo bandymą, policija aptiko ne tik kanapių, kurias teisiamasis teigė įsigijęs rankos skausmo po patirtos traumos sportuojant malšinimui, bet ir jo vardu išduotą jau nebegaliojantį Rusijos pasą.

Kaip jau rašyta, A. Serovas siejamas ir su garsiai nuskambėjusiu 2020-ųjų vasario 13-osios išpuoliu Seniavos kapinėse. Tą vakarą jis, įvažiavęs ten mamos vardu registruotu automobiliu, išvartė paminklus. Ir buvo demaskuotas, pasitelkus vaizdo kameros, įamžinusios, kaip prieš tai automobiliu „Audi A3“ „piešė“ aikštelėje prie šių kapinių „saules“, įrašus.

Stojęs tada prieš Kauno apylinkės teismą dėl chuliganiško vairavimo, pasišalinimo iš įvykio vietos bei kelio ženklo nepaisymo, A. Serovas teisinosi esą supainiojo automobilio pedalus. Už šiuos administracinius nusižengimus jam buvo skirta 1100 eurų bauda bei vieneriems metams atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

Po to A. Serovas užsidirbo dar du teistumus. 2022-ųjų kovą tas pats Kauno apylinkės teismas už pasipriešinimą policijai jam skyrė viešuosius darbus, kurie vėliau pakeisti į laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, naktimis būti namuose bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be Probacijos tarnybos leidimo. O 2022-ųjų gruodį už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu A. Serovui buvo skirta 700 eurų bauda.

Antanas Serovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teisėja stojo prokurorės pusėn

Už sprogstamųjų medžiagų gaminimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už viešosios tvarkos pažeidimą – iki dvejų. O už baudžiamąjį nusižengimą neteisėtai laikant nedidelį kiekį kanapių – areštą iki 45 parų.

Prokurorė siūlė skirti A. Serovui už viešosios tvarkos pažeidimą bei sprogstamųjų medžiagų gaminimą po vienerius metus įkalinimo, o už neteisėtą disponavimą kanapėmis neturint tikslo jų platinti – 30 parų arešto. Ir subendrinus šias bausmes, skirti dvejų metų laisvės atėmimą.

A. Serovo advokatas Kristupas Ašmys, gynęs ir Henriką Daktarą bei „Kamuolinius“, į prokurorės siūlomas bausmes jo ginamajam, neišvengdamas politikavimo, sureagavo jautriau, negu pats teisiamasis.

A. Serovo mamos bei patėvio, beje, kilusio iš Ukrainos, nusamdytas advokatas teismui teigė, kad jo ginamasis dėl viešosios tvarkos pažeidimo turi būti išteisintas, nes nepadarė to, kuo yra kaltinamas. Anot K. Ašmio, turi būti išteisintas A. Serovas ir dėl sprogmenų gaminimo, nes medžiagos, kurias jis įsigijo, nedraudžiamos įsigyti.

Pasak K. Ašmio, jo ginamasis turėtų atsakyti tik dėl kanapių įsigijimo, bet Seimas artimiausiu metu turėtų panaikinti atsakomybę ir už tai.

Bylą nagrinėjusi teisėja Giedrė Maslauskaitė šiandien paskelbė, kad A. Serovas padarė ir jam inkriminuojamus nusikaltimus, ir baudžiamąjį nusižengimą, ir skyrė jam vienerių metų ir trijų mėnesių įkalinimą, atidedant bausmės vykdymą pusantrų metų ir įpareigojant tęsti darbą bei neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.