Pasak teismo, nustatyta, kad kaltinamasis Svajūnas V., būdamas įrašytas į karo prievolininkų sąrašą ir tris kartus baustas administracine tvarka dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, vengė privalomosios karo tarnybos. Asmuo, turėdamas pareigą atvykti, susisiekti ir pateikti reikalingus dokumentus, reikalingus karo prievolei administruoti, be jokių pateisinamų priežasčių vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad yra Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės narys ir jo religiniai įsitikinimai jam neleidžia atlikti karinės tarnybos.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 27 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.

Svajūnas V. (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės nariu jis tapo tik 2024 m. sausio 3 d., todėl kaltinamojo gynėjos teiginiai, jog kaltinamojo religiniai įsitikinimai susiformavo jau seniai, vertinti, kaip neįrodyti.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai vienareikšmiai patvirtina, kad kaltinamajam pranešimai apie privalomąja karo tarnybą įteikti įstatyme nustatyta tvarka, paskelbiant internetiniuose puslapiuose ir asmeniškai elektroniniu paštu.

Nors kaltinamasis S. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir prašė išteisinti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus asmuo kaltę pripažino, prisipažino, kad nėjo tarnauti į šauktinius, tyčia vengė šaukimo į tarnybą, teigė, jog žinojo apie šaukimą.

„Teismas įvertinęs S. V. duotų parodymų prieštaravimus bei deklaratyvius teiginius, nusprendė, jog asmens veiksmuose yra nustatyta tiesioginė tyčia nevykdyti karo prievolininko pareigų. Akcentuotina, kad šiuo konkrečiu atveju S. V. karo prievolės ir komplektavimo tarnybai nenurodė, kad jis negali atlikti tarnybos dėl religinių įsitikinimų, neprašė jo atleisti nuo tarnybos dėl šios priežasties, tokie jie argumentai nebuvo atitinkamai vertinami ir priimtas sprendimas, kurį, be kita ko, jis būtų galėjęs skųsti nustatyta tvarka. Ši priežastis buvo nurodyta tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kas vertintina kaip asmens pasirinktina gynybinė pozicija. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo S. V. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai.“ – konstatuojama teisėjos Ingos Ambrulevičiūtės-Januškevičės nuosprendyje.

Draudimų atlikti tarnybą nėra, jis pasirinko taikos kelią, be smurto.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas.

Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Žilvinas Užkuraitis teismui sakė, kad bendruomenės nariams nedraudžiama atlikti karinę tarnybą, dalyvauti politikoje, tačiau žmogus turi teisę atsisakyti tarnauti kariuomenėje dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, dėl kurių negali atlikti karinės tarnybos su ginklu.

Pasak jo, Svajūnas V. į religinę bendruomenę įstojo šių metų sausį, bendraminčius susirado pats, todėl prokuroras Evaldas Tarasevičius atkreipė dėmesį, kad nariu jis tapo, kai buvo siųsti šaukimai tapti kariu.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Draudimų atlikti tarnybą nėra, jis pasirinko taikos kelią, be smurto. Pas mus asmenų nėra, yra žmonės, žmogus pats sprendžia“, – sakė 2019 m. Lietuvoje registruotos religinės bendruomenės vadovas Ž. Užkuraitis.

Jis tikino, kad bendruomenė laikosi įstatymų.