Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, tikrinant Kaune esantį veislyną, gyvūnai paimti, kad nebūtų paslėpti, perleisti, sunaikinti ar toliau galimai neteisėtai veisiami.

Pasak aplinkosaugininkų, atliekant tyrimą būtina tiksliai apibūdinti kiekvieną individą, todėl bus atliekami genetiniai tyrimai tiksliai individo rūšiai ir kartai nustatyti.

„Primename, kad neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais užtraukia administracinę atsakomybę. Jei bus nustatyta, kad gyvūnai tikrai laikyti neteisėtai, asmeniui bus skirta bauda, o gyvūnai bus konfiskuoti“, – pranešime sako Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Gedvilė Kimbirauskaitė.

Aplinkosaugininkai primena, jog norint laikyti laukinius gyvūnus, privaloma išsiaiškinti, ar tam reikia Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo leidimo. Kuriais atvejais jis reikalingas, o kuriais ne, nurodoma  Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.

Pasak Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjo Kęstučio Motiekaičio, jei gyvūnai laikomi neturint leidimo, tai vertinama kaip neteisėtas elgesys ir tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gyvūnai konfiskuojami.

„Dažniausiai be leidimų laikomi katininių šeimos atstovai. Galima paminėti, kad aplinkosaugininkams yra tekę paimti lūšis, servalą, Bengalijos katę. Taip pat buvo paimtos neteisėtai laikomos meškos, šuns ir vilko hibridas“, – primena K. Motiekaitis.

Jei genetiniai tyrimai parodys, kad gyvūnas yra mišrūnas ir jau yra penktos kartos, reikalavimai, taikomi laukiniam gyvūnui, nebegalios.

Jo teigimu, tokių gyvūnų konfiskavimas yra sudėtingas, nes būtina nustatyti tikslią gyvūno rūšį, kam dažnai prireikia mokslininkų išvadų ir tyrimų.

„Tarkim, aptikę laikomą egzotinį žaltį, mes iškart tikrai negalėsime jo identifikuoti. DNR tyrimai reikalingi ir tais atvejais, kai laikomas hibridas – tarkim, katinas panašus į bengalinį, o gal čia servalas? Be to, laukinių gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi pirmoms keturioms kartoms. Jei genetiniai tyrimai parodys, kad gyvūnas yra mišrūnas ir jau yra penktos kartos, reikalavimai, taikomi laukiniam gyvūnui, nebegalios“, – aiškino Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.

Taip pat laukiniai gyvūnai paimami ir juos laikę asmenys traukiami atsakomybėn, jeigu su gyvūnu žiauriai elgiamasi: gyvūnas laikomas ankštuose narvuose, prireikus negydomas ar neteikiamos būtinos kitos veterinarinės paslaugos ir panašiais atvejais.