Pagalba policijai

Gyventojų nufilmuoti pažeidimų vaizdeliai, nuotraukos arba tik skundai per ePolicija portalą pirmiausia patenka į Policijos departamentą. Iš ten jau parsiunčiami pagal fiksuoto pažeidimo vietą. Per portalą "ePolicija" pateikiami pranešimai, kurie susiję su Kauno apskritimi, patenka į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo padalinį. Po to, atsižvelgiant į pranešimo aplinkybes, perduodami nagrinėti pagal kompetenciją.

Pasak Kauno Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo viršininkės Virginijos Vaitilavičienės daugiausia žmonės fiksuoja Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus. Nieko nuostabaus, nes kone garbės reikalas automobilyje įrengti vaizdo filmavimo kamerą ir pastebėtomis negerovėmis dalytis su policija ar bent jau socialiniuose tinkluose.

Viršininkė ragino ir toliau gyventojus būti pilietiškus. Pareigūnė tikino, kad toks elgesys palengvina ir policijos darbą. Ekipažui nereikia strimgalviais lėkti į nurodytą vietą, nes pagal aprašymą ir pateiktą vaizdinę medžiagą jau galima pradėti tyrimą. Didesnis dėmesys tada gali būti skiriamas tuo metu vykstančiam nusikaltimui ar pažeidimui, o jau įvykę ir užfiksuoti dalykai gali būti nagrinėjami eilės tvarka.

"Labai gerai, kai pažeidimą užfiksavęs žmogus nurodo savo duomenis. Reikalui esant pareigūnai gali susisiekti ir pasitikslinti informaciją, tačiau būna tokių pranešimų, kai matome, kad tikrai reikėtų aiškintis, tačiau nenurodyti nei pranešusio asmens, nei galimo pažeidėjo kontaktai, vieta, laikas", – aiškino V.Vaitilavičienė.

Ėmėsi veiksmų

Pilietiškiems žmonėms neretai susidaro įspūdis, kad jų fiksuojami pažeidimai paskęsta kažkur tyruose, nes atsakymo į tai, kas buvo nuveikta su užfiksuotu pažeidimu, daugelis nesulaukia. Daugiausia per portalą "ePolicija" gautos informacijos nagrinėjančios Kauno kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas paaiškino, kad įstatymas nenumato pranešėjo informuoti apie eigą, tačiau būna, kad prireikia pranešėjo liudijimo.

"Kauno diena" rėmėsi konkrečiu atveju, kai birželį per "ePolicija" buvo pranešta, kaip vairuotojas įžūliai paliko automobilį Vytauto prospekto įvažoje į kiemą ir nesiteikė mašinos patraukti. Palikdamas automobilį, išvažiuoti negalinčiam vairuotojui pareiškė einantis pirkti braškių.

Nieko nuostabaus, kad toks pareiškimas užrūstino negalėjusį išvažiuoti kaunietį ir pastarasis nepatingėjo nufotografuoti paliktą automobilį ir parašyti "ePolicijai". Natūralus žmogiškas noras žinoti, ar pranešimas pasiekė adresatą, liko nepatenkintas.

Gal pažeidimą užfiksavęs kaunietis taip ir būtų likęs be atsakymo į jo užfiksuotą negerovę, tačiau "Kauno diena", rengdama rašinį apie pranešimų portalui "ePolicija", kelią paprašė pareigūnų remtis šiuo pavyzdžiu.

Tik tada paaiškėjo, kad palikęs automobilį ne pagal KET vairuotojas buvo nubaustas. Negana to, pažeidėjas nesutiko esantis neteisus, todėl kauniečio, praėjus trims mėnesiams po užfiksuoto pažeidimo, paprašyta patikslinti detales.

Tai nereiškia, kad pilietiškasis kaunietis bus informuotas apie situacijos finalą. Policijos departamentas nurodė, kad tik į pranešimus, kurie siunčiami per elektroninius valdžios vartus, teikiamasi atsakyti. Apie elektroniniu paštu atsiųstus pranešimus pareigūnai neprivalo informuoti pranešėjo.

Ragina nesustoti

Prigimtinio noro žinoti nepatenkinę žmonės vis tik lieka neabejingi daromiems pažeidimas. Kelių policijos valdybos viršininkas D.Česnauskas skaičiuoja, kad šiemet pagal "ePolicijai" žmonių atsiųstus pranešimus apie pažeidimus bus nubausta per 2 tūkst. žmonių.

Lygindamas esamą eismo situaciją mieste su bemaž dešimties metų darbo patirtimi D.Česnauskas džiaugėsi pastebimu pagerėjimu. "Kultūros gatvėje vis daugiau. Tikrai matau, kad vairuotojai praleidžia vienas kitą, kaip kantriau laukia, kol praeis pėstieji. Tiesa, rykšte keliuose vis dar galime laikyti greičio viršijimą", – pastebėjimai dalijosi Kelių policijos viršininkas.

Jis tikino, kad pareigūnams tikrai gelbsti pilietiškų žmonių siunčiami pranešimai, tačiau pasitaiko, kad ne visi pastebėjimai pasivirtina. "Būna, kad per dvi dienas gauname kokius penkis pranešimus apie neblaivius vairuotojus, tačiau pasitvirtina tik vienas", – pavyzdžiais rėmėsi D.Česnauskas.

Pareigūnas pastebėjo ir dar vieną pozityvų dalyką – neretai pakanka pilietiškos pastabos apie nederamą elgesį ir pažeidėjas pakeičia savo įprotį. Pareigūnas tikino, kad nepaisant to, kad pranešėjas negauna atsako į pranešimą, gali būti ramus – jo pastebėtas pažeidimas nepraslysta pareigūnams pro pirštus.