Trapus stabilumas

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas  Pudževelis šią savaitę dienas ir naktis leidžia už grotų, o visuomenė aptarinėja Kulautuvoje iškilusią jo šeimos pilį.

Su statybomis susidūrę žmonės nesunkiai eurais gali paversti beveik 210 kv. m statomą namą ir sklypą pušyne Kulautuvoje. Viešumoje buvo užsiminta, kad vien namo statyba galėjo kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dalgis pakirto ir Kauno rajono vicemerą Kęstutį Povilaitį. Korupcijos liūnas klampina dar keturis verslo pasaulio atstovus ir R.Pudževelio sutuoktinę.

Ne vienus metus palankia gyventi aplinka, gerais darbais, aukštais vertinimais garsėjusi Kauno rajono savivaldybė tėškėsi veidu į purvą.

Bet nėra tokio korupcijos skandalo, kurio nenustelbtų kitas. Juolab kad korupcija Kauno rajono savivaldybėje irgi prasidėjo ne nuo stulbinamo grožio namų Kulautuvos pušynuose, o daug kukliau.

Kyšiais reguliavo transportą

Vienas pirmųjų Kauno rajoną sukrėtusių kyšininkavimo atvejų įvyko daugiau kaip prieš dešimtmetį. Net nepatogu skaičiuoti anuomečių kyšininkų nuodėmes. Pirmojo skandalo herojai buvo nulinčiuoti už kiek daugiau nei 20 tūkst. litų (daugiau nei 5,7 tūkst. eurų) ir viskio butelį. Tik tada į STT tinklą pakliuvo šiek tiek mažesnio kalibro žuvelės.

2005 m. sausį pareigūnai sulaikė kyšininkavimu įtariamą Kauno rajono mero patarėją Vidmantą Spruogį ir Kelių ir transporto skyriaus vedėją Robertą Ramošką. Už rankos įtariamieji nebuvo pagauti, tačiau vyrų pomėgis kyšiams buvo užfiksuotas STT agentų įrengtomis vaizdo kameromis. Įrašuose buvo matyti, kaip įtariamieji gauna pinigus, kabinete juos dalijasi. Užfiksuotas net ir trijų litrų viskio butelio perdavimas, stumdymasis, kuris jį paims.

(Nuotraukoje – V. Spruogis)

Kyšiai šiems savivaldybės tarnautojams buvo mokami už transporto įmonėms išduodamus leidimus ir jų pratęsimą. Kauno apylinkės teismo sprendimu rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjas R.Ramoška ir rajono tarybos narys bei mero patarėjas V.Spruogis realios laisvės atėmimo bausmės išvengė. Jiems buvo atimta teisė penkerius metus dirbti valstybės tarnyboje, o nuteisti nuo pustrečių iki trejų metų laisvės atėmimu lygtinai. Kaip dažniausiai būna, šis teismo sprendimas buvo apskųstas.

Apklausos nesureikšmino

Kauno rajono savivaldybei užtraukta gėda nepraėjo be pėdsakų. Įkvėpti nusiplauti užtrauktą gėdą, tuomečiai politikai surengė anoniminę savivaldybės darbuotojų apklausą. Buvo skelbiama, kad apklausos metu iš 69 anketas grąžinusių specialistų beveik pusė atsakė, kad jiems yra žinomi korupcijos atvejai savivaldybėje.

Aštuoniose anketose buvo nurodyta, kad šis reiškinys yra pasklidęs ir mero institucijoje bei administracijos vadovybės aplinkoje. Tuometis meras Leonardas Gineika žurnalistams atkirto abejojantis, kad ši apklausa turi realų pagrindą.

Buvęs STT lobis

Dešimtmetį skaičiuoja ir pirmieji STT žygiai į dabar jau neegzistuojančią Kauno apskrities viršininko administraciją. Teritorijų planavimo skyriaus vedėjos Violetos Zagorskienės rankinuke buvo rastas vokas su pinigais. Įtarta, kad pareigūnams žinomas kaunietis valstybės tarnautojai davė 2,5 tūkst. litų (724 eurų) kyšį.

Kabinete buvo sumontuota slapta vaizdo filmavimo kamera. Pinigus valstybės tarnautojai davęs kaunietis buvo patrauktas atsakomybėn už papirkinėjimą. STT pareigūnų dėmesio buvo sulaukusios ir Urbanistikos skyriaus vyr.specialistė Irena Ragauskaitė bei vyr. inžinierė Solveiga Blockienė.

Didžiausias STT lobis – Kauno korupcijos skandalas, įsukęs apskritį, savivaldybę ir Seimą. Žiniasklaida skyrė daug dėmesio skambiajam Kauno korupcijos skandalui. Šio skandalo finansinė išraiška – maždaug 100 tūkst. ir dar kokie 20 tūkst. litų (bendra suma – maždaug 35 tūkst. eurų) smulkioms išlaidoms už nedidelį valstybinės žemės sklypelį.

Kaunas įklampino Vilnių

Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas, buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, buvęs Kauno vicemeras Adolfas Antanas Balutis, kaunietės verslininkės Birutė Jablonskienė ir Laima Baranauskienė buvo kaltinami kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumento suklastojimu.

Istorija skambi: L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė Kauno centre, A.Mickevičiaus gatvėje, pastatė naują pastatą ir nusprendė be aukciono prie šio namo valdos prijungti nedidelį, valstybei priklausantį žemės sklypą.

Verslininkių norui pradžioje prieštaravo tuometis Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras, bet tarpininkauti moterims ėmęsis buvęs vicemeras A.A.Balutis pakeitė nuomonę. STT sekant A.A.Balutį ir V.Vizbarą, įkliuvo ir tuometis Seimo vadovas V.Muntianas.

Tiesa, skambiai prasidėjęs didysis Kauno korupcijos skandalas tyliai užgeso apipiltas išteisinimų lietumi. Labai panašiai kaip ne mažiau skandalingoje ilgai Kauno įvaizdžiui smūgį sudavusioje, vadinamojoje auksinio tualeto istorijoje.

Rūdijantis auksas

Auksinis tualetas į teisiamųjų suolą pasodino dvylika Kauno savivaldybės tarnautojų, politikų ir verslininkų. Ko gero, nebuvo žmogaus, nežinančio šios korupcijos maurais apaugusios istorijos. Net mažiausiai susijusieji su auksinio tualeto gimimu turėjo aiškintis Kauno apygardos teisme, kaip už pusę milijono litų pavyko pastatyti tokią neišvaizdžią išvietę.

Pavargę nuo naujo darbo – vaikščiojimo į teismo posėdžius, po kelerių metų auksinio tualeto puoselėtojai atsipūtė, nes buvo išteisinti. Nors pusės milijono vertės rūdyti ėmęs statinys tebevertas kritikos, tačiau kaltųjų nėra.

Bene skaudžiausiai STT tyrimo pagrindu teismas smogė buvusiam Kauno miesto savivaldybės Švietimo departamento direktoriui Edmundui Balasevičiui. Aukštas pareigas kyšių kaulijimui naudojusį E.Balasevičių Kauno apylinkės teismas už grotų pasiuntė trejiems metams.

Aukštesnės instancijos teismas pagailėjo buvusio valdininko ir nusprendė, kad kyšininkui treji metai už grotų – pernelyg didelė bausmė ir E.Balasevičius nuteisiamas 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Duoklė viršininkui

E.Balasevičiaus istorijoje buvo ir daugiau jam kompaniją palaikiusių savivaldybės tarnautojų. Turtus E.Balasevičiui krovusi buvusi tarnautoja Nijolė Stasė Grybėnienė taip pat išmėgino tardymo izoliatoriaus gultų minkštumą. Moteris tikino E.Balasevičiui turėjusi mokėti 5 tūkst. litų (1,5 tūkst. eurų) dydžio mėnesinę duoklę. Pusmetį N.S.Grybėnienę sekę pareigūnai suskaičiavo, kad moteris kyšiais sugraibė bent 71 tūkst. litų (per 20 tūkst. eurų).

(Nuotraukoje – E. Balasevičius)

Buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo ir kultūros skyriaus ūkio ir finansų skyriaus vedėjas V.Ražanskas taip pat neatsispyrė  vadinamosioms draugystę stiprinančioms dovanėlėms.

Dėl mažesnės sumos teko raudonuoti ir Ūkio poskyrio vyriausiajam specialistui Petrui Astraičiui. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, jis netiesiogiai priėmė 1 tūkst. litų (beveik 300 eurų) kyšį.

Dar visai šviežias buvusio Kauno vicemero Kęstučio Kriščiūno korupcijos skandalas šiandienos kontekste – lyg kuklumo įsikūnijimas. Grandininės reakcijos principu K.Kriščiūnui kompaniją teisiamųjų suole palaikė du savivaldybės įmonių vadovai ir visuomeninė K.Kriščiūno patarėja bei mechanikas. Linksniuojami galimos korupcijas mastai – automobilio padangos ir remontai – pušynuose kylančių pilių kontekste atrodo nekaltai.

Po Kauno apygardos teismo sprendimo visa korupcijos byloje buvusi kaltinamųjų kompanija reabilituota, bet nuosprendis apskųstas.

Pinigų vanduo

Teisėjai dar nebaigė mėgautis ne mažiau skandalinga "Kauno vandenų" kompanijos korupcijos byla. Įtakingi politikai, verslininkai lyg seni bičiuliai vis dar renkasi į teismo posėdžius. Tarp devynių kaltinamųjų šioje korupcijos byloje – pagrindinio vaidmens atlikėjas, buvęs Kauno miesto tarybos narys ir "Kauno vandenų" technikos direktorius Valys Venslovas.

(Nuotraukoje – V. Venslovas)

Pateikti kaltinimai siekus turtinės naudos bendrovės sąskaita, klastojant dokumentus, ėmus kyšius, procentinis atlygis, vadinamasis otkatas, už palankių sąlygų sudarymą tam tikriems asmenims laimėti viešuosius konkursus. Atsakomybe šioje byloje dalijasi keturi "Kauno vandenų" darbuotojai ir penki verslininkai.

Ikiteisminio tyrimo metu suskaičiuota, kad kyšių dydis  priklausydavo nuo darbų sumos ir svyruodavo nuo 3 iki 10 proc. Iš viso byloje nagrinėjami aštuoni skirtingi kyšio epizodai. Didžiausia rangovų "Kauno vandenims" sumokėta kyšio suma – 6,8 tūkst. litų (beveik 2 tūkst. eurų). Kaltinime minima, kad kartą V.Venslovas kaip kyšį yra priėmęs 3 tūkst. litų (per 800 eurų) vertės valtį.

Komentaras

Rugilė Trumpytė, "Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė

Buvome kaip kitos lygos žaidėjai. Dažniau paaiškėdavo viešos korumpuotos paslaugos, su kuriomis susiduria paprasti Lietuvos gyventojai. Kalbėti apie stambiąją korupciją, neteisėtos įtakos darymą, apie viešuosius pirkimus nebuvo kaip, nes tai nebuvo išaiškinama, bet tai visada egzistavo. Viešai kalbėdami apie didžiuosius korupcijos skandalus mes tiesiog perėjome į kitą lygą.

Pagal kyšininkavimą Lietuva Europos kontekste vis dar išlieka lyderė. Daugiau už lietuvius prisipažįsta kyšių davę tik Rumunijos gyventojai. Tačiau pokyčių yra. Puikus pavyzdys galėtų būti Kelių policija. Prieš maždaug penkerius metus policija buvo įvardijama kaip viena korumpuočiausių institucijų. Pernai vos 6 proc. žmonių prisipažino davę kyšį pareigūnui. Tai labai didelis šuolis. Bet tai neįvyko savaime. Policijos vadovybė ėmėsi labai didelių veiksmų dėl korupcijos. Tokio požiūrio vis dar trūksta Sveikatos apsaugos sistemoje.

Aukščiausias pareigas užimantys politikai gana seniai deklaruoja kovą su korupcija kaip prioritetą, tačiau realių pokyčių nebuvo. Tikiuosi, kad šios skandalingos istorijos kuria naują politikos veiklos standartą – negali sau leisti neatsakingai kalbėti ar nederamai elgtis. Tai nebebus atleidžiama ir nebus pamirštama.

Keičiasi kyšių forma

STT Kauno valdyba šiemet pradėjo keturiolika ikiteisminių tyrimų. Daugiausia skundžiamasi savivaldybių ir savivaldybių įmonių veikla, žemėtvarka ir sveikatos apsauga.

Pareigūnai pastebi, kad kyšio formos per pastarąjį dešimtmetį išties keitėsi. Pastaruosius metus žmonės pradėjo labiau maskuoti kyšius – naudojami tarpininkai, vykdomi apsimestiniai sandoriai. Kyšiai taip pat duodami ne tik pinigais, bet ir suteikiamos įvairios paslaugos

STT pareigūnų tyrimuose užfiksuoti kyšiai: sutartys darbams atlikti, automobiliai, kelionės į egzotiškas šalis, brangūs papuošalai, mobiliojo ryšio telefonai, dovanų kuponai.

Šaltinis: STT