Sprendimus žada šiemet

Savivaldybių ribas nustato ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Jos vadovas, kandidatas į prezidentus S.Svernelis neneigė, kad klausimai dėl Lietuvos savivaldybių stambinimo, žiedinių savivaldybių likimo jau buvo svarstyti.

"Tikslas yra aiškus – kuo geresnės viešosios paslaugos gyventojams, kuo mažiau biurokratijos, kuo efektyvesnis lėšų panaudojimus. Konkretūs siūlymai bus paruošti įvertinus visas aplinkybes ir pasvėrus visų šalių argumentus. Tai tikrai įvyks šiemet", – prieš keletą savaičių žadėjo premjeras.

Jis neatsakė, ar jau imtasi preliminaraus Kauno miesto ir rajono savivaldybių ribų perbraižymo, bet ramino, kad ir Kauno miesto, ir Kauno rajono gyventojų interesai bus apginti.

"Kaunas yra dinamiškas, sparčiai augantis miestas su vis geresnėmis sąlygomis verslui, geresne infrastruktūra gyventojams. Jis neabejotinai augs ir plėsis toliau. Tiek miesto valdžia, tiek Vyriausybė turi padėti šiam procesui. Mano asmeninė pozicija būtent tokia – kuo labiau padėti Kaunui ir jo gyventojams. Esu visiškai tikras, kad miesto valdžia užtikrins harmoningą miesto plėtrą", – teigė Vyriausybės vadovas, pridūręs, kad didmiesčių plėtra neturėtų būti vykdoma regionų sąskaita paliekant juos be dėmesio.

Santykiai – rimtas pagrindas

Apie Kauno rajono prijungimą prie miesto kalbama jau senokai, tačiau kalbos dar niekada nebuvo tokios garsios. Minimos net konkrečios teritorijos, galinčios tapti miesto dalimi. Viena jų – Karmėlava su tarptautiniu oro uostu ir milijonines investicijas pritraukiančia laisvąją ekonomine zona.

Tai gali netapti realybe, tačiau teigiama, kad šįkart tokiems pokyčiams yra gana rimtas pagrindas – geri V.Matijošaičio ir S.Skvernelio santykiai, dar labiau išryškėję artėjant prezidento rinkimams.

S.Skvernelis teigė, kad galimas savivaldybių ribų perbraižymas su rinkimais neturi nieko bendro. "Tas pats buvo kalbama ir dėl Kauno Kleboniškio tilto tvarkymo, ir apie lėšas skirtas Kauno stadionui renovuoti, ir apie kitus projektus Kaune. Nieko naujo. Su rinkimais siejama ir Rusnės estakada, ir vaiko pinigai, ir senjorų pensijų kėlimas. Neprieštarauju, galite sieti, jei kažkam tokios sąmokslo teorijos patinka. Kaip jau minėjau, savivaldybių ribų klausimai kelti nuo pat Vyriausybės darbo pradžios. Tai klausimai, kurie aktualūs ne tik Kaunui. Visi sprendimai bus priimti atsižvelgiant pirmiausia į gyventojų interesus ir poreikius", – tvirtino premjeras.

Kalbėdamas savivaldybių stambinimą jis tuo pačiu aiškino ir apie regionų stiprinimą, atskirties mažinimą tarp skirtingų savivaldybių, investuotojų pritraukimą, naujų darbo vietų kūrimą, žmonių pajamų didinimą, infrastruktūros gerinimą. "Tai yra esminiai tikslai, o priemonės jiems pasiekti gali būti įvairios", – teigė S.Skvernelis.

Siūlo netverti tvorų

Kauno miesto savivaldybės atstovai galimo teritorijos išplėtimo praėjusią savaitę nekomentavo, tačiau daugiau nei prieš metus Kauno meras tokių ambicingų vizijų neslėpė.

"Turime slaptą mintį Kauną sujungti su Kauno rajonu. Nematau prasmės, kad būtų dvi savivaldybės viename mieste. Miestas labai susipynęs su rajonu. Daug efektingiau būtų, jei veiktume iš vieno centro. Mes apie tai pasikalbame su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu, tačiau abu pripažįstame, kad būdami po vieną kadenciją to nepajėgsime padaryti", – "Kauno dienai" yra sakęs V.Matijošaitis.

Tuomet jo pareiškimas sukėlė diskusijų audrą, kodėl norima draskyti vieną sparčiausiai augančių savivaldybių, kurią gerai vertina ekspertai. Pasipylė ir vieši Kauno rajono gyventojų protestai.

Kauno rajono meras socialdemokratas Valerijus Makūnas neslėpė girdėjęs tik gandus apie administracinių teritorijų perskirstymą. Jo nuomone, bet kokia pertvarka demokratinėje valstybėje turėtų vykti viską pasvėrus, įvertinus pasekmes ir būtinai pasitarus su gyventojais.

"Prieš daugelį metų prie Kauno miesto buvo prijungti Sargėnai, Karkazai, Tirkliškės, Vaišvydava, dalis Rokų, kiti Kauno rajono kaimai. Paklauskite jų gyventojų, ar per tą laiką žymiai pagerėjo jų gyvenimas?" – retoriškai siūlė rajono vadovas.

Pasak jo, jei Vyriausybė sumanytų įgyvendinti administracinę reformą, reikėtų kalbėti ne apie vieną ar dvi savivaldybes, o svarstyti šį klausimą nacionaliniu mastu. "Diskutuoti, kokio savivaldos modelio mums reikia. Koks geriausiai atitiktų žmonių lūkesčius? Gal kelių pakopų, kaip yra kai kuriose Europos savivaldybėse?" – svarstė V.Makūnas, pridūręs, kad dar svarbu įvertinti, kurios savivaldybės dirba efektyviai, o kurios – tik išlaikytinės, kiek pritraukia investicijų, kaip skatina naujų darbo vietų kūrimą, kaip noriai jose kuriasi žmonės, verslas.

Pirmiausia turėtų būti išnagrinėta pažangi užsienio patirtis, atlikta išsami mokslinė studija, į jos parengimą įtraukiant aukščiausio lygio ekspertus.

"Pirmiausia turėtų būti išnagrinėta pažangi užsienio patirtis, atlikta išsami mokslinė studija, į jos parengimą įtraukiant aukščiausio lygio ekspertus. Deja, Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti arba mums ir visuomenei nežinomi", – pridūrė meras.

Jis pastebėjo, kad savivaldoje vadovautis tik verslo logika yra klaidinga. "Čia daug jautrių socialinių problemų. Ir ne viską lemia pinigai. Ar remdamasi verslo logika, Kauno rajono savivaldybė turėjo rekonstruoti Čekiškės ir Piliuonos gimnazijas? Tikrai ne. Vis dėlto mes tai padarėme. Ir darysime ateityje, nes suprantame, kad be geros mokyklos, vaikų darželio ir kultūros centro atitolusios gyvenvietės bus pasmerktos merdėti", – dėstė V.Makūnas. Jis retoriškai klausė, ar sujungus savivaldybes atokiuose miesteliuose išliks ambulatorijos, kultūros centrai, bibliotekos, vaikų darželiai? Kaip keisis mokesčiai? Kokia bus ūkininkų situacija?

Kauno rajono meras pastebėjo, kad  tarp kaimyninių savivaldybių nereikėtų tverti tvorų, nes abejose gyvena ir dirba tie patys žmonės. "Verčiau kartu galvoti, kaip geriau tenkinti jų lūkesčius. Tai su Kauno miesto vadovais mes ir darome jau ne vienus metus", – sakė pašnekovas, įsitikinęs, kad vienas svarbiausių uždavinių – sukurti vieningą Kauno regiono transporto sistemą, teisingai suderinti atsiskaitymus, neskirstyti žmonių į miesto ir rajono.

V. Makūnas. Vilmanto Raupelio nuotr.

Sulaukia skirtingos malonės

Nuomonės apie didmiesčių, o konkrečiau – Kauno – plėtrą, pasiteiravome kandidatų į prezidentus, esančių pirmajame reitingų penketuke pagal "Spinter tyrimų" naujausios apklausos duomenis.

Nepriklausomas kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda teigė, kad vienas iš jo kaip kandidato siekių laimėjus rinkimus šalia Prezidento institucijos įkurti Regionų forumą. "Jo tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos regionų balsas būtų tiesiogiai girdimas valdžios institucijose, o didžiausios savivaldybių problemos sprendžiamos drauge. Dabar galima nesunkiai pastebėti, kad daugiausia Vyriausybės malonės sulaukia tos savivaldybės, kurios demonstruoja lojalumą premjerui arba turi partinį ryšį su Seimo dauguma", – teigė ekonomistas.

Kauno rajonas yra viena geriausiai veikiančių savivaldybių šalyje. Tai liudija ilgametė lyderystė savivaldybių indekse, kurį matuoja Laisvosios rinkos institutas.

Kitos savivaldybės, anot jo, dažnai lieka be valdžios dėmesio ir problemomis, kurių nepavyksta išspręsti metų metus. "Kauno rajono meras priklauso partijai, kuri yra Seimo opozicijoje. Todėl ir į kalbas apie rajono savivaldybės prijungimą prie miesto savivaldybės žiūriu daugiau kaip į politinę iniciatyvą, o ne logišką veiksmą", – vertino G.Nausėda, pridūręs, kad vertinant bet kokį valdžios veiksmą, reikia analizuoti faktus ir skaičius, o ne vadovautis emocijoms.

"Kauno rajonas yra viena geriausiai veikiančių savivaldybių šalyje. Tai liudija ilgametė lyderystė savivaldybių indekse, kurį matuoja Laisvosios rinkos institutas. Be to, tai viena iš nedaugelio šalies savivaldybių, kurioje gyventojų skaičius auga. Todėl kyla klausimas, kodėl reikia kažką prijungti dėl prijungimo? Akivaizdu, kad už to slypi kažkokie interesai ir politikų susitarimai. Mano nuomone, gerai veikiančios savivaldybės turi būti skatinamos ir apdovanojamos, o ne politiškai "apkarpomos", – teigė G.Nausėda.

Jis minėjo, kad per paskutinį pusmetį spėjo apvažiuoti daugumą Lietuvos savivaldybių, susitikti ir su vietiniais gyventojais, ir savivaldybių vadovais. "Bendravau ir su gyvenančiais Kauno rajone, kurie piestu stojasi prieš iniciatyva būti prijungti prie Kauno miesto savivaldybės. Akivaizdu, kad rajono žmonės patenkinti savivaldybės veikla, nenori logiškai sunkiai paaiškinamų administracinių pokyčių. Tai parodė ir savivaldos rinkimų rezultatai. Todėl esu įsitikinęs, kad nacionalinė valdžia prieš priimdami sprendimus, kurie liečia savivaldybes, turi kalbėtis su vietiniais gyventojais ir atsiklausti jų nuomonės", – teigė jis.

G. Nausėda. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pokyčiai – būtini

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos  kandidatės į prezidentus, Seimo narės Ingridos Šimonytės atstovai nesileido į diskusijas apie galimą Kauno miesto ir rajono sujungimą. Jie perdavė, kad kandidatės nuomone, reikia atsižvelgti, jog būtų kuo geriau visiems gyventojams.

"Reikia, kad iš galimų pokyčių išloštų Lietuva", – teigė Arvydas Juozaitis, paminėjęs, kad didžiųjų miestų plėtra visais laikais buvo didelių diskusijų objektu. Jis prisiminė, kad 1964-aisiais buvo patvirtinta kauniečio prof. Kazimiero Šešelgio parengta "Vieningoji respublikos apgyvendinimo sistema", pagal kurią buvo stabdomas penkių didžiųjų miesto augimas, ji buvo skirta tolygiam regionų vystymui.

"Šiandien, pakitus makropolitinei situacijai, sumažėjo gyventojų tikriausiai visuose Lietuvos miestuose, taip pat ir tarsi pavyzdingai tvarkomame Kaune, tačiau visu rimtumu iškilo priemiesčių problema. Kaunas, kuris užima 150 kv. km plotą, o gyvena gal 300 tūkst. gyventojų, bet dar bent 100 tūkst. kasdien atvyksta ir išvyksta. Ar gali stebinti kamščiai?" – klausė A.Juozaitis.

Jo nuomone, akivaizdu, kad kai kurios Kauno rajono gyvenvietės jau seniai yra tapusios visavertėmis Kauno miesto dalimis, nors patogiai sau moka mažesnius rajoninius mokesčius, bet naudojasi miesto infrastruktūra.

A.Juozaitis pastebėjo, kad "yra optiškai aišku, jog Garliava ir Karmėlava yra Kaunas", o oro uostas, anot jo, apskritai turėtų būti pertvarkomas į pagrindinį tarptautinį šalies oro uostą, nes jis yra valstybės viduryje, turi išskirtiniai palankias sąlygas plėtrai, ilgiausią pakilimo taką Lietuvoje.

A. Juozaitis. S. Paškevičiaus / Fotobanko nuotr.

Prieštarauja Europos praktikai?

Socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, taip pat kandidatuojančio į šalies vadovus, nuomone, viso rajono ar jo dalies prijungimas prie Kauno miestui būtų proga pagerinti statistiką. "Galiu aiškiai pasakyti, kad prijungimas prie miesto yra sumanymas, kaip Kaunui parodyti, jog auga investicijos", – pareiškė jis.

V.Andriukaičio teigimu, kad pagal gyventojų skaičiau augimą, vaikų darželių prieinamumą, žmonių užimtumą, pritraukiamas investicijas Kauno rajonas yra vienas iš pirmaujančių ir pažangiausių rajonų šalyje. "Kauno rajono plėtros investicijų, socialinės infrastruktūros, ES projektų įgyvendinimo planai yra žymiai efektyvesni, ir tai yra visiškai akivaizdu", – vertino europarlamentaras.

Jo svarstymu, užsimota "sugriauti Kauno rajoną". "Mieste daug lėšų sudėta į asfaltą ir tam tikras vietas, bet jis neturi tokių rodiklių, kokius turi rajonas. Merui V.Matijošaičiui linkiu toliau darbuotis, glaudžiai bendradarbiaujant su rajono meru. Abu galėtų pagalvoti, kokia miesto ir rajono sąveika padėtų plėtoti ir miestą, ir rajoną", – dėstė V.Andriukaitis.

Jis pabrėžė, kad regionų prijungimas prie didmiesčių absoliučiai prieštarauja Europos praktikai. "Jeigu norima draskyti, prijungti vien dėl to, kad tai yra politinis kadrilis, kaip ir Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną... Kalbant apie visų šešių žiedinių savivaldybių likimą, jų problemos turi būti atidžiai nagrinėjamos. Jas reikia jungti ne prie miestų, o žiūrėti, kad jos nebūtų per didelės žmonių prasme, suteikti daugiau savivaldos teisių", – kalbėjo kandidatas į prezidentus.

V. Andriukaitis. E. Virkečio nuotr.