Labiausiai ieškomas Lietuvos nusikaltėlis Romas Zamolskis užsimaskavo geriau negu Bulgarijoje svetima pavarde ir barzda dangstęsis Henrikas Daktaras? O gal pastarojo sėbrai taip paslėpė Zamo kūną, kad jo nerandama jau keliolika metų?

Paieška tik įpusėjo

Prieš trylika metų šalį įtampoje laikiusiam R.Zamolskiui, kuriam klijuota net Lietuvos Osamos bin Ladeno etiketė, dabar būtų 45-eri.

Jeigu nepasikeis įstatymai, policija šio labai sunkiais nusikaltimais įtariamo asmens gyvo ar mirusio privalės ieškoti dar dvylika metų – iki 2026-ųjų.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos skyriaus viršininko Kęstučio Galinio, paskutinė informacija, kuria remiantis galima teigti, kad R.Zamolskis tikrai tada dar buvo gyvas, 2002 m. pavasarį gauta iš Šiaulių.

Liudytojų teigimu, labiausiai tuo metu Lietuvoje ieškomas asmuo buvo smarkiai sulysęs ir sunkiai valdė vieną ranką – kaip manoma, peršautą per 2001 m. spalio įvykius Panevėžyje, pasibaigusius įkaitų drama, per kurią žuvo jo bendrininkas Virginijus Savickis.

2002 m. pavasarį gauta informacijos, kad po susišaudymo su policija lyg į vandenį dingęs R.Zamolskis slapstosi viename išsinuomotame Šiaulių bute. Kruopščiai rengtai itin slaptai jo sulaikymo operacijai tada sutrukdė vietinis apylinkės inspektorius,  tikrinęs informaciją apie kitame to paties namo bute neteisėtai laikomą naminukę. Išvydęs uniformuotą pareigūną, jau antrus metus nuo policijos slapstęsis R.Zamolskis nusprendė sprukti. Tai įvyko prieš pat jo išsinuomoto buto šturmą.

Rengėsi bėgti iš šalies

2004 m. Kauno policija dar buvo gavusi informacijos, esą R.Zamolskis planuoja susitikti su vienu asmeniu Šančiuose. Šis turėjo jam perduoti padirbtus dokumentus. Pasalą surengę pareigūnai jo taip ir nesulaukė.

Dabar manoma, kad tai galėjo būti eilinė antis, kurių pastaraisiais metais buvo ne viena. Tarp jų – kad pabėgęs iš Lietuvos, dviejų apsaugos darbuotojų nužudymu bei keturių policininkų ir vieno inkasatoriaus sužalojimu gimtinėje įtariamas R.Zamolskis už pinigus kariauja Čečėnijoje.

Pasak vieno buvusio kriminalinės policijos pareigūno, nenorėjusio, kad būtų skelbiama jo pavardė, pasidaryti fiktyvius dokumentus tada Kaune buvo nesunku. Dauguma nusikalstamo pasaulio atstovų šią problemą nesunkiai išspręsdavo vienoje M.Daukšos g. tarpuvartėje priešais Santakos policijos komisariatą.

Pritrūko įrodymų

Ramučių, kuriuose tebegyvena vyresniojo R.Zamolskio brolio šeima, gyventojai apie kraupiais išpuoliais įtariamą buvusį savo kaimyną šiandien kalba nenoriai.

Tie, kurie išdrįso prabilti, įsitikinę, kad R.Zamolskiui pavyko pabėgti į užsienį. Ir jam esą galėjo padėti brolis – tolimųjų reisų vairuotojas.

Šią versiją tyrusių pareigūnų teigimu, kebliausia, kad R.Zamolskio brolio maršrutai tada driekėsi ne tik po Europą. Važiuodavo jis ir į Rusiją. O šios platybėse surasti besislapstantį nusikaltėlį sunku. Dar sunkiau jį iš ten iškrapštyti.

Ne vieno pašnekovo įsitikinimu, įkalbėti vyresnįjį sūnų išvežti policijos ieškomą jaunėlį į užsienį galėjo motina.

Įtariamojo padėjus broliui pabėgti žmona, kurios "Kauno dienos" žurnalistai tomis įtemptomis dienomis klausė, ką ji darytų, jei į duris staiga pabelstų svainis, pernelyg nesutriko. Ji tuomet  teigė esanti rami, nes to nebus.

Šiomis dienomis R.Zamolskio brolienė jau kalbėjo kitaip: "Seniai jau Romo nėra ir daugiau prašom neskambinti!"

Buvo grįžęs į Ramučius

Jau minėto anonimu panorusio likti pareigūno teigimu, 2001-ųjų vasarą – po dviejų metalo supirktuvės "Lita-West" apsaugos darbuotojų sušaudymo – R.Zamolskis, artimiesiems padedant, slapstėsi Karmėlavos apylinkėse.

Vis dėlto niekaip nepavyko to įrodyti – jis visada buvo pusę žingsnio greitesnis už ant kulnų lipusius policijos operatyvininkus ir šių talkininkus.

Ne kartą R.Zamolskis tada buvo pasirodęs ir Ramučiuose. Ir net vidury baltos dienos.

Dažniau tūnojo slėptuvėse, kurių turėjo ne vieną. Vienas toks bunkeris buvo už poros namų nuo buvusio prokuroro, sovietiniais laikais vadovavusio visai Kauno prokuratūrai, sodybos. Šis nieko neįtarė. R.Zamolskis, kuriam buvo diagnozuota lėtinė paranojinė šizofrenija, bet ne silpnaprotystė, naudojosi garsiuoju savo kaimynu kaip priedanga, tikėdamasis, kad šiame kelių namų kaime ant Neries kranto jo tikrai niekas neieškos.

Nemalonumai antrininkams

"Manau, kad R.Zamolskis gyvas", – prieš pusantrų metų "Kauno dienai" sakė ir K.Galinis. Šiandien jis jau nėra tuo įsitikinęs. "Pastaruoju metu mes neradome jokio realesnio fakto, kuris patvirtintų, kad R.Zamolskis gyvas", – aiškino pareigūnas.

Pasak K.Galinio, informacijos apie pastebėtą asmenį, panašų į R.Zamolskį, jų skyrius sulaukia bent kartą per metus. Net ir paskelbus jo pasendinto nuotrauką (ji padaryta 2011 m., ekspertams naudojant specialias sendinimo programas).

Visais atvejais nurodyti asmenys tikrai buvo panašūs į R.Zamolskį. Paskutinį kartą tikrinti tokią informaciją teko pernai vasarą. Sulaikius įtariamąjį, kuris pagal atsiųstą gatvėje padarytą nuotrauką tikrai buvo labai panašus į ieškomąjį, paaiškėjo, kad tai – Vilniuje gyvenantis, vadybininku dirbantis Baltarusijos pilietis. Atvykėlis net nieko nebuvo girdėjęs apie garsųjį savo antrininką.

Ekstrasensų regėjimai

Šiemet Kauno policija pranešimų apie galimą R.Zamolskio pasirodymą dar nesulaukė.

Tačiau prieš porą mėnesių jo paieškos bylos staiga pareikalavo kolegos iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro.

Gal tai tik sutapimas, tačiau tuo metu viena iš televizijų parodė laidą, kurioje savo spėjimais apie R.Zamolskio likimą dalijosi du aiškiaregiais įvardyti asmenys.

Abiejų regėjimai sutapo – ieškomiausio Lietuvos nusikaltėlio nebėra tarp gyvųjų. Jo kūnas – kažkur pelkėje. Tokia buvo konflikto su tokiais pačiais asmenimis atomazga. Žuvusysis galėjo būti sektas ir užpultas iš už nugaros. Galiausiai sugebėjęs sužalotas pabėgti – šiurpios mirties valandą jis buvo visiškai vienas.

Neįminta mįslė

Pas K.Galinio, kuris ieško be žinios dingusių asmenų jau devyniolika metų, dar nė vienu atveju joks aiškiaregys nepadėjo.

Tačiau minėti ekstrasensų regėjimai privertė prisiminti per patį R.Zamolskio siautėjimo ir bergždžių jo paieškų piką sklandžiusias kalbas, kad Zamui slapstytis greičiausiai padeda Daktarų gaujos nariai.

Peno tokioms kalboms davė aršaus Henriko Daktaro konkurento – Remigijaus Daškevičiaus, pravarde Daškė, žūties vietoje rastas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu. Buvęs Daškinių lyderis buvo nušautas Vilniuje 2001 m. lapkritį – lygiai po mėnesio, kai iš kolonijos anksčiau laiko buvo paleistas H.Daktaras. Nustatyta, kad ginklas, kuriuo nušautas R.Daškevičius, buvo pavogtas iš vienos Narėpų kaimo, esančio tose pačiose Karmėlavos apylinkėse, kaip ir Ramučiai, sodybos. O šiuo nusikaltimu įtariamas R.Zamolskis. Manoma, kad neturėdamas pinigų, dėl ko ir ėjo vogti, jis galėjo parduoti šį ginklą daktarams.

Ne pirmas kartas

Versijų, kodėl daktarai galėjo atsikratyti R.Zamolskiu, ne viena.

Jis galėjo daktarams trukdyti, nes per daug žinojo. Neturėdamas ko prarasti, R.Zamolskis galėjo prisidėti prie šios grupuotės daromų nusikaltimų. O po to nepasidalyti grobiu. Žinant ūmų R.Zamolskio charakterį, įsivaizduoti, kuo tai galėjo baigtis, nesunku.

Daktarų nusikalstamo susivienijimo byloje, kurią išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, tarp jo aukų R.Zamolskio pavardės nėra. Bylą teismui rengęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, paklaustas, ar tirta tokia versija, atsakė neigiamai.

Kaip jau rašyta, pasodinti šio nusikalstamo susivienijimo narius į teisiamųjų suolą padėjo buvusių jų bendrininkų, sutikusių bendradarbiauti su teisėsaugininkais, parodymai. Kaltinamajame šios bylos akte minimi tik šešių asmenų nužudymai. Pradedant ikiteisminį tyrimą viltasi, kad šis skaičius bus didesnis.

Dar viena iškalbinga aplinkybė – teisėsaugininkų pastebėjimu, daktarų aukų kūnų dažniausiai nerandama. Iki šiol nerasti ir Rimanto Ganusausko-Mongolo bei Vladimiro Seneckio-Turisto palaikai, nors Klaipėdos apygardos teismas pripažino buvusius jų bendrininkus kaltais ir dėl šių nusikaltimų.

Paslaptis nusinešė į kapus

"Mano sūnus pakėlė ginklą. Nuo ginklo jis ir žus..." – "Kauno dienai" 2002-ųjų pavasarį teigė R.Zamolskio motina.

Daugiau jokių žurnalistų Laimutė Zamolskienė į savo namus nėra įsileidusi.

Ne visos L.Zamolskienės atskleistos jaunėlio sūnaus gyvenimo paslaptys tada buvo paviešintos. Kai kurias iš jų R.Zamolskio motina nusinešė į kapus. Pavyzdžiui, kad sūnus ne kartą buvo užsiminęs, jog ilgai negyvens – ne daugiau kaip iki 33-ejų. Jis norėjo, kad po mirties jo pelenai būtų išbarstyti virš Kauno HE, kurią kažkada statė tėvas.

Po tėvo mirties, L.Zamolskienės teigimu, jaunėlis labai pasikeitė. Tada R.Zamolskiui buvo 14 metų ir per vienus metus jų namuose įvyko trejos laidotuvės: mirė močiutė, tėvas ir avarijoje žuvo vidurinysis brolis. Šiam tebuvo 20.

2002 m. pavasarį, kai gauta paskutinė informacija, leidžianti teigti, kad R.Zamolskis dar tikrai buvo gyvas, jam ėjo 33-eji.

Pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės

1993–1995 m. tris žmones nužudęs ir jį sulaikyti bandžiusį apsaugos policijos pareigūną peršovęs R.Zamolskis 1996-aisiais buvo pripažintas nepakaltinamu.

2001 m. sausį jis pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės. Kiek nusikaltimų padarė slapstydamasis nuo policijos, nežinoma. Šiurpiame nusikaltimų sąraše – 2001 m. balandžio 17 d. inkasatorių užpuolimas Vilniuje, prie parduotuvės "Maxima bazė", per kurį buvo peršautas vienas iš inkasatorių ir pagrobta 70 tūkst. litų.

2001 m. birželio 5-osios vakarą Vilniaus centre šūviais iš pistoletų sužeisti du R.Zamolskį ir tuometį jo bendrininką V.Savickį sulaikyti bandę policininkai.

2001 m. liepos 25 d. Kaune, metalo supirktuvėje "Lita-West", nušauti du apsaugos darbuotojai.

2001 m. rugsėjo 28 d. Kaune, "Atžalyno" mokyklos stadione peršauti du R.Zamolskį sulaikyti bandę policininkai.

2001 m. spalio 8 d. Panevėžyje apšaudyti jį ir V.Savickį sulaikyti bandę policijos pareigūnai, tačiau šį kartą R.Zamolskis buvo sužeistas pats.

Paskutinis 2002 m. gegužę oficialiai R.Zamolskiui priskirtas nusikaltimas – ginkluotas inkasatorių užpuolimas prie Palangos. Vienas iš užpultųjų buvo sužeistas į petį.