Grandininė reakcija

Kaip jau rašyta, 40-metis S.M. buvo nužudytas 2013-ųjų lapkričio 25-osios vidurdienį, grįždamas per Lietuvą iš Vokietijos, į kurią važiuodavo pirkti automobilių.

Kauno apylinkėse jis susipyko su savo bendrakeleiviu, turinčiu ne tik Rusijos, bet ir Estijos pilietybę, dėl to, kuria kryptimi važiuoti. Bendrakeleiviui ėmus prašyti, kad S.M. vežtų jį namo, šis sustabdė automobilį Jonavos rajone, ties posūkiu į Šveicarijos kaimą, ir liepė išlipti. O, kai bendrakeleivis išlipo, trenkė šiam kumščiu į veidą, po ko jiedu susikibo ir nugriuvę nusirito nuo pakelės šlaito.

Tą vidurdienį Jonavos rajono policija apie šias muštynes kelyje Jonava-Kaunas sulaukė ne vieno skambučio. Galiausiai buvo pranešta, kad kažkoks agresyviai nusiteikęs asmuo šlaistosi kelio viduriu ir puldinėja pravažiuojančius automobilius. Kadangi į tokius iškvietimus vykdavę patruliai buvo ką tik išleisti pietauti, į įvykio vietą nurodyta vykti jų kolegoms – Prevencijos poskyrio tyrėjams, dirbusiems apylinkės inspektorių darbą.

Kelio viduryje blaškęsis vyras, pamatęs jų tarnybinį visureigį, užšoko ant šio variklio antvožo ir mažiausiai pora kartų spyrė į priekinį stiklą. Nepavykus šio sugadinti, jis pradėjo plėšti nuo stogo anteną.

Policininkams išlipus laukan, vienas iš jų akiplėšai papurškė dujų. Pareigūnai tikina nutraukę jį žemyn, laikydami už abiejų rankų. O po to paguldę besimuistantį sulaikytąjį veidu į grindinį, surišdami šiam už nugaros rankas vieno iš jų tarnybiniu diržu.

Jonavos policininkai, įtarti S.M. nužudymu. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Po kurio laiko pastebėta, kad sulaikytasis įtartinai nebejuda. Atvykę greitosios medikai konstatavo, kad jis – miręs.

Išnaudotos visos galimybės?

Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad S.M. buvo pasmaugtas, sulaužant kaklą. Tikėtina – kad ranka, sulenkta per alkūnę.

Tuo remiantis, jį sulaikiusiems policininkams buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybiniais įgaliojimais ir neatsargaus S.M. gyvybės atėmimo. Šie savo kaltės nepripažino ir duoti parodymus atsisakė. Vėliau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau apskundus šį sprendimą, atnaujintas. Ir vėl nutrauktas, teigiant, kad jau išnaudotos visos galimybės nustatyti, kuris iš įtariamųjų nužudė S.M. Tačiau, konstatuojant, kad surinktų duomenų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad jis buvo nužudytas sulaikymo metu, nors abu įtariamieji ir neigė panaudoję prieš S.M. kovinių imtynių veiksmus. Anot tai konstatavusių prokurorų, įtariamieji turėjo pagrindą jį sulaikyti ir panaudoti fizinę prievartą, tačiau turėjo ir suvokti, kad šio pažeidėjo veiksmai dėl galimos jo psichinės būsenos nebus traktuojami kaip nusikaltimas, t. y. turėjo su juo elgtis ne kaip su nusikaltėliu, o kaip su ligoniu. Tačiau dėl jų pasirinkto ne tik netinkamo, bet ir nebūtino tokioje situacijoje kovinio imtynių veiksmo, kuris dar atliktas ir neprofesionaliai, žuvo žmogus. Bet, kadangi šį nusikaltimą padarė tik vienas iš įtariamųjų, tačiau neįmanoma nustatyti, kuris iš jų, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas abiejų atžvilgiu. Abu jie tebedirba tame pačiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) padalinyje – Jonavos rajono policijos komisariate.

Kuriamas precedentas?

Pskove gyvenanti jau aštuntą dešimtį pradėjusi S.M. motina prašė priteisti jai iš Lietuvos valstybės 30 tūkst. eurų moralinį atlygį. Mažametis velionio sūnus, kuriam tėvo žūties valandą buvo aštuoneri, – 50 tūkst. eurų atlygį.

Kauno apylinkės teisme, nagrinėjusiame šią civilinę bylą, juos atstovavo du Kauno advokatai.

„Na ir kas, kad velioniui buvo diagnozuota depresija, kurią jis jau buvo apsigydęs. Tai nesuteikia teisės policijai atimti žmogaus gyvybės!“ – teigė S.M. artimųjų advokatė Indrė Pocevičienė. Toks buvo jos atsikirtimas į Kauno AVPK atstovės Birutės Paliukaitės argumentą, kodėl turėtų būti atmestas šis ieškinys, – nes pareigūnai turėjo imtis tokių priemonių dėl agresyvaus paties nukentėjusiojo elgesio, todėl jų veiksmai buvo teisėti.

Ieškinio nagrinėjime dalyvavę ir S.M. sulaikę pareigūnai toliau tikino, kad jo nesmaugę.

Tačiau kitas ieškovų advokatas Ramūnas Putinas citavo Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kada pareigūnai gali būti atleisti nuo atsakomybės dėl padarinių, kilusių sulaikant įstatymų pažeidėjus. Tai galima tik turtinės žalos jam padarymo atveju. Ir išskirtiniais atvejais, kai sulaikytajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

S.M. artimųjų ieškinį Lietuvos valstybei nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja civilinėms byloms Anita Sereikienė, skelbdama savo sprendimą jį tenkinti pačios Lietuvos Respublikos vardu, taip pat konstatavo, kad tai, jog neįrodyta, kuris pareigūnas atėmė gyvybę S.M., nepašalina valstybės atsakomybės. Be to, ji teigė atsižvelgusi ne tik į teismų praktiką panašiose bylose, bet ir įvertinusi motinos ir sūnaus bei tėvo ir vaiko, kuris neteko vieno iš tėvų itin jauno amžiaus, kai ypatingai reikalinga abiejų jų globa, ryšį. Ieškovų prašyto moralinio atlygio suma taip pat įvertinta kaip adekvati. Apie 60 eurų sumažintas tik S.M. motinos apie 1585 eurų ieškinys dėl sūnaus laidojimo išlaidų. Konstatuota, kad jos neįrodytos. Tačiau iš Lietuvos valstybės S.M. motinai priteistos ir beveik 100 eurų bylinėjimosi išlaidos.

Tiesa, šį sprendimą dar galima apskųsti.

Portalui kauno.diena.lt pasiteiravus A.Sereikienės, ar dažnos bylos dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo, buvo atsakyta, kad jos itin retos. O tai, kad iš Lietuvos valstybės už tai kompensacijos reikalavo užsienio piliečiai, A.Sereikienės praktikoje – pirmas atvejis.