Iškalbinga kompanija

Kaip jau rašyta, kartu su trimis Kauno „berniukais“ savavaldžiavimu kaltinama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė, vėliau įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš kartu su D. Fedotova teisiamų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – beveik prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę lygtinai anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M. Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas bei Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D. Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V. Vilkausko pagrobimą bei šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote, jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

E. Jurkynas ir G. Matulevičius (užsidengę veidus)

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V. Vilkauskas 2018-ųjų rugpjūčio 24-ąją prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E. Jurkynu bei G. Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D. Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V. Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Minėta solidi pinigų suma buvo susijusi su D. Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į beveik prieš dvejus metus Kauno apygardos teisme baigta nagrinėti V. Vilkausko byla dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų, kurią vainikavo naujas jo įkalinimas.

Remiantis pastarosios bylos kaltinamuoju aktu, D. Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V. Vilkauskas, siūlęs jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliuosius telefonus, bet galiausiai pasiuntęs pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

Po šio įvykio D. Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D. Fedotovą, kaltinamuoju aktu, nuvežę už metų po jos apiplėšimo pagrobtą V. Vilkauską į Kleboniškio mišką, jos bendrininkai šį spardė bei daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V. Vilkausko rankinę „Giorgio Armani“, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas bei orinis pistoletas, ir nusegus nuo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į

vieną Islandijos plento garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V. Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Po to atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kurioje, beje, įsikūrusi Kauno apylinkės prokuratūra, ir ten prie pagrobėjų prisijungė dar ir M. Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kad kol V. Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus „konfiskuotas“ jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šį įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V. Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų pas juos. Tačiau tik viena moteris perdavė G. Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V. Vilkausko automobilio, kuris kaltinamajame akte įkainotas 17 tūkst. eurų, „konfiskavimą“. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V. Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas jau minėtame Islandijos plento garaže, kuriame prieš tai buvo laikomas ir V. Vilkauskas. Apsistota ties versija, kad šis „Volkswagen Phaeton“, pristatytas į garažą remontui, buvo suniokotas per nuslėptą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš kaltinamųjų savavaldžiavimu ketveriukės ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. O D. Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus. Tačiau, anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D. Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V. Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M. Žemaičio pokalbių telefonu.

V. Vilkauskas ir D. Fedotova

Aukštyn kojomis

V. Vilkauskas, vežiotas į šios bylos posėdžius su antrankiais, nes iš pradžių laukė suimtas jau minėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D. Fedotovos apiplėšimas, o šiuo metu atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš šios bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V. Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavus prieš jį. Nors pastaruoju metu apie jį rašoma ir Kalėjimų departamento interneto svetainėje – kaip apie vienintelio Lietuvoje teatro už grotų sumanytoją ir režisierių. Beje, pirmasis V. Vilkausko Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame jis atlieka bausmę, pastatytas spektaklis pagal Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo praktiškai apie jį patį.

O 2018-aisiais po V. Vilkausko kreipimosi į teisėsaugą dėl jam surengtos egzekucijos iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Bet vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo bei D. Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D. Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu, suguldytus į 13 lapų. Tačiau, kai juos perskaitė, paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylon sugulusių įvykių priešistore – santykiais su V. Vilkausku ir, kiek šis buvo jai skolingas. O dėl pareikšto kaltinimo savavaldžiavimu D. Fedotova viską neigė. Esą nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų "berniukus", kad šie "išmuštų" iš V. Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją siekiant ją atgauti.

D. Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už padėjimą atsiimti skolą. Ir net nebuvusi Kleboniškio miške, kai, V. Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

Priešpriešinė versija

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė, kad D. Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus – po to, kai jai paskambino pats V. Vilkauskas, inscenizavęs visą šį spektaklį. O to jis ėmėsi, neapsikentęs D. Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Ir nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Anot E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V. Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų – aptarti galimą cigarečių kontrabandą. Ir šiam reikalui nepavykus, V. Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti, už spektaklio prieš D. Fedotovą surengimą žadėdamas po 2 tūkst. eurų.

Kai V. Vilkauskas šiai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D. Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V. Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, D. Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E. Jurkynu ir, kad šis praskels V. Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Ir panašu, kad tai, ką išvydo atvykus, D. Fedotovai padarė įspūdį, nes po 15 minučių ji išvažiavo. Tik pakalbėjusi su V. Vilkausku apie savo skolą ir neprašiusi užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E. Jurkynas su G. Matulevičiumi teigė sugebėję D. Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad jei ši kreipsis į policiją, tai pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Tačiau E. Jurkynas su G. Matulevičiumi tikino, kad M. Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Tik tiek, kad supažindino E. Jurkyną su D. Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje.

D. Fedotova

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M. Žemaitis, taip pat neigęs turintis kokį nors ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti. Be to, M. Žemaitis tikino, tiesa, painiodamasis datose, kad jis sudaužė V. Vilkausko automobilį, atsitrenkdamas su šiuo į kelio bordiūrą. Nors svetimo turto sugadinimu, už ką papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E. Jurkynas.

Meluoja visi?

Kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras šiandien teismui įrodinėjo, kad D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus parodymai tėra gynybinės jų versijos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Meluoja jie visi. Teisingi ir pagrįsti bylos medžiaga tik nukentėjusiojo V. Vilkausko parodymai.

E. Jurkynui, G. Matulevičiui ir M. Žemaičiui, kuris, bylos duomenimis, nors ir nedalyvavo egzekucijoje Kleboniškio miške, tačiau vėliau prisidėjo prie pirmųjų dviejų savavaldžiavimo, paėmęs V. Vilkausko automobilio raktelius bei dokumentus, ir reikalaudamas šį „užstatyti“, prokuroras pasiūlė dvejų metų įkalinimą. Tačiau, konstatuodamas, kad E. Jurkynas su G. Matulevičiuni dar nėra atlikę 2020-ųjų sausį Marijampolės teismo jiems skirtos lygtinio laisvės atėmimo bausmės už vagystes, prokuroras siūlė šių likutį subendrinti su jo siūloma bausme. Ir skirti E. Jurkynui su G. Matulevičiumi galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę. O, kadangi M. Žemaitis, kuriam Marijampolės teismas tada buvo skyręs tokią pačią bausmę, vėliau padarė dar vieną nusikaltimą ir pateko už grotų, laikyti, kad siūlomą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už savavaldžiavimą jis jau yra atlikęs.

D. Fedotovai, atsižvelgus, kad tai – pirmoji jos akistata su Temide, pasiūlytas pusantrų metų laisvės atėmimas, atidedant šios bausmės vykdymą dvejiems metams ir įpareigojant sumokėti 1500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Prokuroras siūlė tenkinti ir V. Vilkausko ieškinį priteisti solidariai iš D. Fedotovos, E. Jurkyno ir G. Matulevičiaus jam padarytą 150 eurų turtinę žalą ir 5 tūkst. eurų neturtinę, kuri dar vadinama moraliniu atlygiu. Savo sprendimą nepareikšti tokio ieškinio M. Žemaičiui V. Vilkauskas motyvavo tuo, kad Kukiuko vaidmuo rezgant nusikaltimą prieš jį buvo minimalus.

Kitas šios šokiruojančios bylos posėdis, kuriame savo baigiamąsias kalbas sakys teisiamųjų advokatai, numatytas jau tik kitais metais.