Milijonine degalų afera įtariamas organizatorius Igoris Carevas lieka už grotų. Taip vakar nusprendė Kauno apygardos teismas, atmetęs jau antrąjį šio Latvijos piliečio skundą dėl prievartinio jo laikymo Lietuvoje už grotų.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis Kauno apylinkės teismas pratęsė jo ir kito Latvijos piliečio, siejamo su šia afera, Janio Pūkio suėmimą dar dviem mėnesiams.

Kūčių išvakarėse tas pats Kauno apygardos teismas atmetė jų skundą dėl pirmojo Kauno apylinkės teismo sprendimo leisti abu suimti vienam mėnesiui.

Ir tada I.Carevo advokatas siūlė pakeisti savo ginamojo suėmimą į 30 tūkst. eurų dydžio užstatą bei tapti Kauno apygardos teismui pionieriumi, taikant dar 2009-aisiais Europos Komisijos priimtą, tačiau tik pernai gruodžio 1-ąją tuomečio laikinojo generalinio prokuroro Dariaus Raulušaičio pasirašytą įsakymą, kad kardomosios priemonės, kurias skiria mūsų teismai ar parenka prokurorai, gali būti vykdomos ir užsienio valstybėse. Taigi, pakeitus jo ginamojo suėmimą į namų areštą, kaip I.Carevas laikosi šio sąlygų galėtų prižiūrėti ir Latvijos teisėsauga.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras prašė suimtųjų skundus atmesti, nes paleisti į laisvę jie gali pakenkti tyrimui. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir nagrinėjant I.Carevo skundą dėl suėmimo pratęsimo.

Portalas kauno.diena.lt rašė, kad per 2015-ųjų pabaigoje surengtą tarptautinę operaciją buvo sulaikyti keturi su šia afera siejami asmenys. Už grotų Naujuosius metus sutiko tik I.Carevas ir J.Pūkis. Dar vienas jų tautietis – Janis Vaivaris ir šios grupuotės vietininke mūsų šalyje laikoma kaunietė Reda Kondrotienė, tituluojama šešėline Lietuvos degalų karaliene, po dešimties parų jau buvo laisvėje.

Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, pastaroji esą bando bendradarbiauti su pareigūnais. Prieš Naujuosius R.Kondrotienė gavo prokuroro leidimą išvykti į saulėtąjį Tel Avivą. Neoficialiais duomenimis, ji kartu su sutuoktiniu bandė atgauti jėgas kurorte prie Negyvosios jūros, po to nurodytu laiku vėl grįžo į Lietuvą.

Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno valdyba pradėjo pernai birželį. Vėliau, gavę teisinės pagalbos pavedimus, prisijungė ir kolegos iš Latvijos finansų policijos.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši tarptautinė nusikaltėlių grupuotė aprūpindavo degalais didžiąją dalį Lietuvos mažųjų degalinių tinklo.

"Fiktyviais sandoriais įtariamieji įtraukdavo į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nepagrįstas sumas, nors iš tikrųjų pasisavindavo pridėtinės vertės mokestį, o jų nurodytų prekių realizacija judėdavo visai kita kryptimi – per jokios realios veiklos nevykdančių įmonių grandines", – teigė pareigūnai spaudos konferencijoje, skirtoje šiai vienai didžiausių pastarojo meto finansinei bylai. Jų duomenimis, grupuotės nariai vykdė savo nusikalstamą veiklą ir Estijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Aferos, pasisavinant pridėtinės vertės mokesčius, regztos apie metus.