Užpultas stotelėje

Lietuvę vedęs ir laikinąjį leidimą gyventi mūsų šalyje turintis 27-erių metų juodaodis užkliuvo B.Bučui vienoje iš Kauno gatvių, nepraėjus nė dviem savaitėms po jo paleidimo iš policijos areštinės – netenkinus prokuroro prašymo jį suimti dėl minėtos kontratakos prieš antstolius, pasitelkiant net iš paveldosaugos objekto – močiutės gimtinėje esančių kapinių pavogtus akmeninius kryžius.

Naujas B.Bučo nusikaltimas, kuris šią savaitę buvo prijungtas prie minėtos psichologinio smurto prieš antstolius bei kapinių išniekinimo bylos, buvo įvykdytas vėlų birželio 1-osios vakarą. Tačiau, nuo visuomenės iškalbingai nutylėtas.

Važiuodamas tada apie pusę vienuolikos vakaro Kovo 11-osios gatve sesers vardu registruotu automobiliu „Nissan X-Trail“, 39-erių metų B.Bučas pamatė viešojo transporto stotelėje kartu su kitais žmonėmis stovintį juodaodį. Ir iššokęs iš automobilio, net neišjungęs šio variklio, puolė skersai gatvės link jo. O ten, po angliško „labas“, B.Bučas leido sau smogti juodaodžiui į veidą.

Kas įvyko po to, anot liudytojų, tarp kurių – ir užpultojo žmona, priminė pasaulį apskriejusius vaizdus iš JAV, kuriuose per policijos operaciją nužudomas juodaodis. Po smūgio sugriebęs savo auką, B.Bučas puolė spausti šį link žemės, pasikišęs po pažastimi ir spausdamas kaklą. Anot liudytojų, visa tai lydėjo ir įžeidžiantys rasistiniai epitetai.

Po smūgio sugriebęs savo auką už kaklo ir pasikišęs po pažastimi, B.Bučas puolė spausti jį prie žemės. Anot liudytojų, visa tai lydėjo ir įžeidžiantys rasistiniai epitetai.

Iškalbingas šleifas ir užuomina

Užpultasis pasiduoti nebuvo linkęs. Jiems susigrūmus, abu nukrito ant žemės. Galiausiai užpultajam pavyko iš B.Bučo gniaužtų ištrūkti. Ir prispausti šį prie žemės. Tokioje padėtyje užpuoliką ir rado žaibiškai į įvykio vietą atskubėjusi liudytojų iškviesta policija. Viena iš jų dalį incidento spėjo įamžinti mobiliuoju telefonu.

Sulaikius B.Bučą nusikaltimo vietoje, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Viena iš jo dalių už viešą tyčiojimąsi bei niekinimą asmens dėl jo rasės ar tautybės numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Beje, pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, išsiaiškinta, kad B.Bučas buvo teistas už tokias patyčias 2017-aisiais ir Vokietijoje. O po sulaikymo Kaune įtariant tuo pačiu, jis pareiškė policijai nenorintis, kad apie tai būtų pranešta jo artimiesiems.

Po poros dienų kreipųsis į Kauno apylinkės teismą prašant B.Bučą suimti, šis leido suprasti, kad jo poelgis yra susijęs su įvykiais JAV, kurių vaizdai buvo apskrieję pasaulį prieš savaitę. Kaip ir šiuos lydintys protestai.

Teismo laisvėje paliktas B.Bučas surengė išpuolį prieš juodaodį ir pagaliau atsidūrė už grotų.

Teisėja Violeta Miceikienė, atsižvelgdama į tai, kad B.Bučas neturi nei šeimos, nei darbo – „Sodros“ duomenimis, jis gyvenime nėra dirbęs, turi artimųjų užsienyje ir pats ten gyvenęs – JAV bei Jungtinėje Karalystėje, leido jį suimti mėnesiui. Nors buvo prašyta izoliuoti B.Bučą nuo visuomenės dvigubai ilgesniam laikui.

Vieni netiria, kiti nesuima

Prieš kelias savaites kitas Kauno apylinkės teismo teisėjas – Dominykas Rusonis, kurio buvo prašoma suimti B.Bučą po išpuolio prieš anstolius, to neleido.

Konstatuota, kad tam nėra pagrindų – B.Bučo dalyvavimas ikiteisminiame procese gali būti užtikrintas ir švelnesnėmis priemonėmis. Be to, nėra pagrindo manyti ir, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

Prokuroras šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui. Tačiau, ir šis jo skundą atmetė.

Tada vienam iš šešių S.Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo anūkui, pavadintam senelio vardu, buvo pareikšti trys įtarimai dėl vykdyto psichologinio smurto prieš Kauno antstolius.

Pirmiausiai – dėl trukdymo J.Gruodžio gatvėje kontorą turinčios antstolės veiklai. Ši, turinti vykdomąją bylą dėl B.Bučo skolų, dar balandžio pradžioje rado savo elektroniniame pašte vaizdo įrašą su jo nuotrauka, kurioje skolininkas laikė rankose kažkokį antikvarinį ginklą. Įraše skambėjo ir vyriškas balsas, kuris anglų kalba reikalavo, peržiūrėjus jį, skubiai ištrinti.

Antstolei pranešus apie tai Kauno policijai, ši tada pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė. Tačiau, jos sprendimą peržiūrėjusi Kauno apylinkės prokuratūra šį panaikino. Ir po dvylikos dienų pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų antstolei bei trukdymui jos veiklai.

Netruko įsisiautėti

Prie šios antstolės kontoros, kaip ir dar prie keturių jos kolegų buveinių Kauno centre – Vasario 16-osios, Gedimino, Kęstučio ir A.Mickevičiaus gatvėse, gegužės 17-ąją buvo rasti akmeniniai kryžiai su vokiškais užrašais.

Kryžiai prie Kauno anstolių kontorų buvo atgabenti iš senųjų Saugonių kaimo kapinių.

Pirminiais duomenimis, visose jose taip pat buvo vykdomųjų bylų dėl B.Bučo skolų.

Tačiau, tik ant trijų minėtų kontorų sienų dar buvo išpieštas ir trikampis, kuris, anot teisėsaugininkų, taip pat yra grasinamojo pobūdžio.

„Kauno dienos“ duomenimis, B.Bučas iš esmės pripažįsta jam inkriminuojamus išpuolius prieš antstolius. Tačiau, linkęs teigti, kad tai – ne nusikaltimai, o jo saviraiškos laisvė.

Panašiai jis linkęs aiškinti ir, ką reiškia ant trijų Kauno antstolių kontorų išpieštas trikampis. Esą tai – triada.

Vikipedijoje triada apibūdinama, kaip bendras kinų kriminalinių organizacijų pavadinimas.

Pareiškus tada B.Bučui įtarimą dėl trukdymo penkių Kauno antstolių veiklai, prie šio ikiteisminio tyrimo prijungta ir minėta dar balandį dėl to paties pradėta byla, susijusi su ankstesniu vienos iš jų terorizavimu.

Seniūnija vandalizmą pražiopsojo

Po minėto išpuolio prieš antstolius B.Bučui buvo pareikštas įtarimas ir dėl vandališko senųjų Saugonių kaimo kapinių, esančių Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūnijos Alvito kaime, išniekinimo ir penkių jose buvusių Pirmojo pasaulinio karo aukų paminklų pasisavinimo, turint tikslą psichologiniu smurtu trukdyti antstolių veiklai.

Šias kapines prižiūrinčios Šeimenos seniūnijos seniūnas Gintas Bakūnas prisipažino „Kauno dienai“ sužinojęs apie jų išniekinimą tik kitą dieną po įvykių prie Kauno antstolių kontorų.

Jis pasakojo, kad šiose senosiose kaimo kapinėse buvo išskirtas plotas ir per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusiems vokiečių kariams. Tačiau, išnykus kaimui, šios kapinaitės atsidūrė ties Kiršų ir Alvito kaimų riba. Ne per toliausiai nuo jų šiandien gyvena ir vienintelio iš šių apylinkių kilusios S.Nėries sūnaus žmona, t.y. jų išniekinimu įtariamo B.Bučo mama.

Seniūnas teigė, nuvykęs į šias nuošalioje miškingoje vietoje esančias kapinaites, teradęs vieno jose stovėjusių akmeninių kryžių čia palaidotiems vokiečių kariams fragmentą.

Žmogžudystės šešėlis

Kaip jau ne kartą rašyta, prieš porą metų nepakaltinamu pripažintas B.Bučas yra Kauno teisėsaugininkų galvos skausmu jau ne vieneri metai.

2008-aisiais jis buvo įtariamas sukčiavimu. Tačiau, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pirminiais duomenimis, susitaikius su nukentėjusiuoju. 2012-aisias panašus likimas ištiko ir ikiteisminį tyrimą, pradėtą B.Bučo atžvilgiu dėl vagystės. Tik jis buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo.

Tačiau, 2013-aisiais dėl vienos vagystės B.Bučas buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu 390 litų bauda, kurią sumokėjo.

Po to prasidėjo jau ne kartą aprašytų įvairių nusikaltimų, su kuriais sietas B.Bučas, virtinė. 2015-aisiais jis buvo suimtas ir už benamio, kurio palaikai buvo aptikti vienos Kauno senamiesčio dykvietės kanalizacijos šulinyje, nužudymo. Toks sprendimas buvo priimtas, suradus juos iškėlusius liudytojus. Šie teigė padarę tai policijos pareigūnu jiems prisistačiusio B.Bučo nurodymu. Tačiau, šis ikiteisminis tyrimas, neįrodžius jo kaltės, buvo nutrauktas.

Pasveiko ar iš viso nesirgo?

B.Bučas buvo įtariamas ir išpuoliais prieš muziejininkus, paveldosaugininkus, vieną Kauno antstolį bei policiją – padegęs buvusį Santakos policijos komisariato pastatą Kauno senamiestyje.

Tačiau, tada pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimų, viešosios tvarkos pažeidimo bei svetimo turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu baigėsi priverstinių medicinio poveikio priemonių šias nusikalstamas veikas, kaip 2018-ųjų vasarį konstatavo Kauno apylinkės teismas, padariusiam B.Bučui taikymo.

Remiantis jį tyrusių psichiatrų išvada, B.Bučas tada buvo pasiųstas priverstiniam gydymui į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Tačiau, po pusmečio Rokiškio teismas, taip pat remdamasis psichiatrų – tik jau gydžiusių B.Bučą išvadomis, pakeitė jam skirto priverstinio gydymo režimą į ambulatorinį. 2018-ųjų rugpjūtį jis buvo iš minėtos ligoninės išleistas.

Dar po pusmečio jau Kauno apylinkės teismas, kaip ir privalėjo, vėl peržiūrėjo kolegų iš Rokiškio sprendimą ir priverstinį ambulatorinį gydymą B.Bučui pratęsė dar pusmečiui. Tačiau, šiam pasibaigus, jau jį nutraukė – taip pat remdamasis psichiatrų išvadomis greičiausiai apie šio jų paciento pasveikimą.