Paklausi prekė

"FNTT nuolat atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su prekyba degalais. Tai yra viena iš didelę paklausą Lietuvos rinkoje turinčių prekių, o degalus realizuojantys nesąžiningi verslininkai nuolat sugalvoja įvairių schemų, kaip pirkėjams pasiūlyti degalų pigiau nei konkurentai, ir tas pigumas pasiekiamas nesumokėtais (išvengtais) mokesčiais į valstybės biudžeto sąskaitą", – pastebėjo FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

Nustatyta, kad vien trys grupuotės 2014–2016 m. laikotarpiu į Lietuvą iš Latvijos atgabeno apie 90 tūkst. tonų dyzelino ir benzino. Lietuvoje degalai realizuoti už daugiau kaip 91 mln. eurų. Deja, apie 19 mln. eurų PVM į Lietuvos biudžetą nesumokėta.

Šios trys nusikalstamos grupuotės, kaip rodo FNTT atliktų tyrimų duomenys, veikė Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose. Vieną šių organizuotų nusikalstamų grupuočių iš esmės sudarė Latvijos piliečiai, kitas dvi – lietuviai, iš kurių vienai vadovavo už finansinius nusikaltimus anksčiau teistas ir PVM grobstymo pradininku Lietuvoje vadinamas mažeikiškis.

Kaunas išskirtinis tuo, kad čia veikė grupuotė, kuriai vadovavo Latvijos piliečiai. Svarbia šios nusikalstamos grupuotės figūra įvardijama kaunietė Reda Kondrotienė. Ji buvo sulaikyta kartu su įtariamais bendrininkais Latvijos piliečiais Igoriu Carevu ir Janiu Pūkiu, siejamais su Rygos mafija.

FNTT pareigūnai pastebi, kad Kauno regionas išskirtinis ir dar vienu aspektu – būtent čia prasidėjo nelegali degalų prekyba stambiu mastu.

Apsuko ratą

Grupuočių naudotos PVM grobstymo schemos realizuojant degalus – panašios. Dalis minėto apie 90 tūkst. dyzelino ir benzino buvo lietuviškos kilmės. "Pagamintas bendrovėje "Orlen Lietuva" ir parduotas į Latviją jis, apsukęs ratą, vėl grįžo į Lietuvos rinką", – pastebėjo K.Jucevičius.

Tyrimų duomenimis, organizuotos nusikalstamos gaujos į Lietuvą atgabentus degalus parduodavo mažus degalinių tinklus valdančioms bendrovėms. Kai kurios valdė tik vieną, kai kurios – ir 24 degalines, dar kitos bendrovės buvo susijusios su transporto veikla.

FNTT tyrėjai, rinkdami įrodymus dėl nusikalstamos prekybos degalais, užfiksavo, kad per dieną Lietuvos rinkai buvo atgabenama nuo 5 iki 20 benzinvežių degalų.

"Šios grupuotės, siekdamos nemokėti PVM už parduotus degalus, naudojo jų pačių faktiškai valdomų daugiau kaip 35 jokios realios ekonominės veiklos nevykdančių Lietuvoje registruotų įmonių tinklą. Šių bendrovių vardu būdavo įforminami fiktyvūs kavos, kompiuterinės technikos, alyvų pirkimo-pardavimo sandoriai, į juos įtraukiant ir apie 30 Latvijoje, Estijoje, Kipre, Lenkijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Didžioje Britanijoje registruotų bendrovių ir tokiu būdu apgaulingai sumažinant į Lietuvos biudžetą mokėtiną PVM už Lietuvoje parduotus degalus", – vardijo K.Jucevičius.

Organizuotos nusikalstamos grupuotės, iš degalines valdančių įmonių gavusios lėšas už parduotus degalus, apskaičiuotos PVM sumos nepervesdavo į valstybės biudžetą, tačiau išgrynindavo iš banko sąskaitų.

Dalis į valstybės biudžetą nesumokėto PVM buvo mokama bendrininkams kaip darbo užmokestis, kuris į buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamas. Buvo mokamos premijos   ir degalinių atstovams. Likusią sumą grupuočių nariai pasidalydavo tarpusavyje.

Šios grupuotės rinkoje konkuravo kaina – degalinėms siūlydavo pirkti degalus už mažesnę kainą, nei už degalus prašydavo sąžiningi ir mokesčius mokantys verslininkai.

Pakanka 376 eurų

Degalinės, kurios anksčiau pirkdavo degalus iš minėtų grupuočių, veikia toliau. Tiesiog degalus perka iš kitų šaltinių. FNTT turimais duomenimis, kai buvo pradėti didieji tyrimai, degalų pardavimo mastai iš "Orlen Lietuva" stebėtinai išaugo.

"Šiandien šešėlinė situacija suvaldyta. Bet jos negalima užleisti. Jei drakonui nukirtai galvą, žiūrėk, jau kita atauga", – ragino visas institucijas neprarasti budrumo.K.Jucevičius.

Anot jo, prie kiekvieno aferisto nepastatysi po policininką arba FNTT darbuotoją, tačiau veiksmingų priemonių yra.

FNTT direktorius įsitikinęs, kad nelegalių degalų srautus, sukčiavimo atvejus ir mokesčių slėpimą degalų rinkoje kur kas paprasčiau būtų stabdyti prevencinėmis priemonėmis.

K.Jucevičius atkreipė dėmesį, kad visose ES valstybėse narėse prekyba naftos produktais yra valstybės licencijuojama veikla, tačiau Lietuvoje šiuo metu galiojanti leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo tvarka yra viena liberaliausių ES.

"Tai sudaro sąlygas visiems ūkio subjektams, sumokėjusiems 376 eurų valstybės rinkliavą, gauti minėtus leidimus", – pastebėjo K.Jucevičius.

Pagal Leidimų verstis prekybos naftos produktais veikla išdavimo taisyklių nuostatas, leidimą verstis didmenine ar mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais išduoda savivaldybė, kurioje yra registruotas ūkio subjektas.

"Savivaldybės atliekamas pageidaujančio gauti leidimą ūkio subjekto patikrinimas (informacijos surinkimas iš kelių valstybės institucijų) yra formalus", – įsitikinęs K.Jucevičius. – Pastaruoju metu tokių uabčikų buvo tiek prisisteigę, kad sunku buvo juos suskaičiuoti. Po tyrimų bangos nebuvo įsteigta nė viena panaši bendrovė. Nuo kovo negavome nė vieno pranešimo, kad būtų kreiptasi dėl leidimo verstis prekyba naftos produktais."

Prašo griežtinti tvarką

Atsižvelgdama į prekiaujančių naftos produktais įmonių nusikalstamomis veikomis padaromą mokesčių žalos valstybės biudžetui mastą ir remdamiesi Estijos bei kitų ES valstybių narių patirtimi, FNTT pateikė siūlymus Vyriausybei ir Finansų ministerijai sugriežtinti šiuo metu galiojančią leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo tvarką.

Prašoma sugriežtinti reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti ūkio subjektai, pageidaujantys gauti leidimus verstis naftos produktų prekyba.  Pagrindinė sąlyga – bendrovė turi būti ne butaforinė, o finansiškai pajėgi.

"Tokie reikalavimai atliktų prevencinę funkciją – užkirstų kelią ketinantiesiems sukčiauti ar vengti mokesčių asmenims laisvai gauti leidimus vykdyti prekybą naftos produktais ir padėtų valstybei išieškoti mokesčius, kurie būtų nesumokėti tokias įmones naudojant mokesčių vengimo ar sukčiavimo schemose", – mano K.Jucevičius.

Jis pateikė pavyzdį, kaip Estijoje reikalaujama, kad degalus parduodančių įmonių akcinis kapitalas būtų ne mažesnis nei 31 950 eurų arba būtų pateikta draudimo sutartis tokiai sumai, o degalus iš trečiųjų šalių importuojančių įmonių akcinis kapitalas būtų ne mažesnis nei 639 115 eurų.

Anot FNTT direktoriaus, Estijoje taip pat reikalaujama pateikti 1 mln. eurų dydžio finansinę garantiją, kai degalai išleidžiami vartoti, arba 100 tūkst. eurų dydžio garantiją, kai parduodami jau vartojimui išleisti degalai.

Suvaldyti padėtį, anot FNTT, padėtų ir tai, jeigu leidimų verstis prekyba naftos produktais išdavimo funkcija būtų patikėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) (pavyzdžiui, Estijoje analogiškus leidimus išduoda Mokesčių ir muitų valdyba, Latvijoje – Vidaus pajamų tarnyba).

Būtent VMI disponuoja didžiausiu kiekiu informacijos apie ūkio subjektų ir juos kontroliuojančių asmenų veiklą, finansinius rodiklius, mokestinių prievolių vykdymą

"Pažymėtina, kad kolegos iš Estijos nuolat pabrėžia, kad nuo 2011 m. Estijoje susiejus licencijos prekybai naftos produktais išdavimą su didelės finansinės garantijos pateikimu ir pritaikius kitas poveikio priemones, tokias kaip draudimą ūkio subjektui pirkti degalus iš licencijos neturinčios įmonės, gerokai išaugo PVM surinkimas prekybos degalais srityje ir nebeliko PVM sukčiavimo atvejų prekiaujant degalais", – pasakojo K.Jucevičius.

Šiuo metu Energetikos ministerijoje vyksta suinteresuotų institucijų, VMI, Finansų ministerijos ir verslo subjektų atstovų diskusijos dėl didmeninės prekybos naftos produktais sektoriaus reguliavimo tobulinimo, įskaitant ir papildomus reikalavimus ūkio subjektams, siekiantiems gauti leidimą prekybai naftos produktais.

Kentėjo lenkai

Vertinant šešėlinės naftos produktų prekybos mastus Europoje, didžiausią problemą šioje srityje turėjo Lenkija.

"Šitoje srityje daug dirbome su Lenkijos saugumo tarnyba, daug jiems padėjome. Mūsų pagalbos prireikė, nes didelė dalis degalų šešėlinei naftos produktų prekybai į Lenkiją atkeliaudavo tranzitu per Lietuvą – iš Baltarusijos, Latvijos. Degalus veždavo Lietuvos vežėjai", – pasakojo K.Jucevičius.

Mokesčių grobstymo schemos buvo panašios kaip ir Lietuvoje. Degalai buvo realizuojami Lenkijoje, nors dokumentuose nurodoma, kad jie iškeliauja toliau į Europą.

"Tai buvo dideli kiekiai. Net Lenkijos vyriausybės posėdyje šis klausimas buvo akcentuojamas. Apskaičiuota, kad šešėlis sudarė net iki 9 proc. Lenkijoje visų realizuotų degalų", – kalbėjo FNTT vadovas.

Sudarydavo net iki 7 proc. rinkos

Lietuvoje po atliktų tyrimų dėl galimų degalų aferų buvo pareikšti įtarimai vienam juridiniam ir 22 fiziniams asmenims.

Iš viso 2014–2016 m. kovo mėn. laikotarpiu į Lietuvą buvo atgabenta 146,8 tūkst. tonų litrų degalų (daugiausia dyzelino, kiek mažiau – benzino), kuris Lietuvos degalinėse buvo realizuotas išvengiant sumokėti PVM.

Šie nusikalstamų grupuočių atgabenti ir realizuoti degalai atskirais mėnesiais sudarydavo nuo 5 iki 7 proc. visos Lietuvoje parduodamo dyzelino ir benzino rinkos.

Šaltinis: FNTT

Aptikta slapta saugykla

Pernai lapkritį Kaune, Domeikavoje, aptikta slapta požeminė 50 tonų talpos degalų cisterna. Ji sudėtinga vamzdžių sistema buvo sujungta su greta veikiančios degalinės kolonėle ir su legalia cisterna.

Požeminė slėptuvė aptikta atliekant ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtos prekybos dyzelinu ir aiškinantis UAB "Grifskana" veiklos metodus.

Prieš ketverius metus šioje degalinėje FNTT pareigūnai aptiko apie 30 tonų automobiliams kenksmingų degalų: dyzelino ir alyvos mišinio.

Prieš aštuonerius metus šioje degalinėje buvo užklupti asmenys, perpilantys degalus į talpyklas iš sunkvežimių.