Šiurpus planas

Kaip jau rašyta, jaunystėje įžūliomis vagystėmis ir žiauriais išpuoliais gimtojoje Suvalkijoje išgarsėjęs ketvirtą dešimtį bebaigiantis G. Gaulia atsidūrė Kauno tardymo izoliatoriuje 2019-ųjų lapkritį – čia buvo laikinai pervežtas iš Alytaus pataisos namų, kur atliko už įvairius nusikaltimus jam skirtą subendrintą 25-erių metų laisvės atėmimo bausmę. Tada jis dar buvo teistas 23 kartus ir pervežtas į Kauną, vienam šio regiono teismų ėmusis dar vienos jo bylos – dėl vadinamojo telefoninio sukčiavimo ieškant aukų telefonu ir, prisistačius policijos, banko ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais, išviliojant pinigus iš patikėjusiųjų, kad per jų sąskaitas nusikaltėliai plauna pinigus arba bando jų vardu paimti greituosius kreditus.

43-ejų A. K. lemtingą 2019-ųjų gruodžio 3-ąją atsidūrė vienoje Kauno tardymo izoliatoriaus kameroje su G. Gaulia po to, kai buvo čia laikinai pervežtas iš Pravieniškių pataisos namų, kur jau buvo bebaigęs atlikti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą. Į Kauną jis tada atvežtas dėl prasidėjusio skyrybų proceso su sutuoktine.

Vėlų minėtos dienos vakarą A. K. rastas negyvas šios kameros tualeto patalpoje. Apie tai pranešė G. Gaulia, vėliau ikiteisminį tyrimą dėl A. K. mirties priežasties pradėjusiems pareigūnams teigęs, kad įkalbėjo kameros kaimyną imituoti savižudybę, žadėdamas laiku iškviesti prižiūrėtojus. Tačiau A. K. tai padarius, jis ne tik nekvietė prižiūrėtojų, bet dar ir laikė šio rankas, kad jis negalėtų išsigelbėti. Tokį savo elgesį G. Gaulia aiškino tikslu kuo ilgiau užsibūti Kauno tardymo izoliatoriuje, t. y. nenoru grįžti į Alytaus pataisos namus.

Siurprizas teisme

A. K., kuriam pagalba buvo iškviesta aiškiai per vėlai, nepavyko atgaivinti nei tąnakt budėjusiems Kauno tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojams, nei šių iškviestiems greitosios pagalbos medikams.

O G. Gaulios planas, remiantis jo po A. K. mirties duotais parodymais, kad pareiškus jam įtarimą dėl kameros draugo nužudymo, jis užsibus Kauno tardymo izoliatoriuje ilgam – ir, kol vyks ikiteisminis tyrimas, ir, kol teismas nagrinės šią bylą, išsipildė. Jis tebėra ten iki šiol. Ir prasidėjus pandemijai, dalyvauja kitoje gatvės pusėje esančio Kauno apygardos teismo, nagrinėjančio jo bylą, posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Stojęs prieš teismą dėl A. K. nužudymo iš chuliganiškų paskatų, recidyvistas G. Gaulia ėmė gudrauti. Iš pradžių – pagarsinus kaltinamąjį aktą nuo atsakymo, ar pripažįsta savo kaltę, jis išsisuko, teigdamas, kad į tai atsakys po visų liudytojų apklausos. Šiuos apklausus, G. Gaulia jau pareiškė, kad kameros draugo nenužudė – jis nusižudė pats. O į klausimą, kodėl nepranešė apie tai iš karto prižiūrėtojams, jis atsakė, kad būdamas tiek laiko už grotų, matė tokius vaizdus jau ne vieną kartą, todėl jau į tai nebereaguoja.

Nukentėjusiuoju pripažintas tik su lazdos pagalba vaikštantis A. K. tėvas prašo priteisti iš G. Gaulios 50 tūkst. eurų moralinį atlygį ir sūnaus laidojimo išlaidas. Jis teigia, kad sūnus, kurio bausmės atlikimo laikas baigėsi 2022-aisiais, niekada nekalbėjo apie savižudybę. Priešingai – jis jau planavo grįžimą į laisvę ir teiravosi, ar tėvas jį priims. Paskutiniu metu už gerą elgesį jam jau buvo leidžiama vykti į darbą už pataisos namų ribų ir be sargybos.

Jau teistas už nužudymą

Po pakeistų G. Gaulios parodymų A. K. nužudymo bylą nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė skirti eksperimentą. Juo siekta išsiaiškinti, ar buvo galimybė kameros, kurioje viskas įvyko, tualeto patalpoje, turinčioje duris, atlikti tokius veiksmus, apie kuriuos pasakojo teisiamasis. Eksperimento, kurį atliko Kalėjimų departamento pareigūnai, atsakymas – galima.

Jį pagarsinus prokuroras Andrius Kiuršinas pasiūlė įkalinti šį recidyvistą iki gyvos galvos. Remtasi ir tuo, kad, kol Kauno apygardos teismas beveik vienerius metus nagrinėjo šią bylą, G. Gaulia išgirdo dar du nuosprendžius. O dar viena jo byla – dar nagrinėjama kitame teisme. Visos jos – dėl nusikaltimų, padarytų už grotų. Pirminiais duomenimis, sukčiaujant paskambinus būsimoms aukoms telefonu.

Nepaisant to, išgirdęs prokuroro siūlomą bausmę, G. Gaulia demonstratyviai susiėmė už galvos. Valstybės jam skirta nemokama advokatė prašė teismo jos ginamąjį išteisinti. Atėjus laikui pačiam G. Gauliai tarti paskutinį žodį, šis paprašė, kad teismas duotų jam papildomo laiko tam pasirengti. Ir gavo dvi papildomas savaites.

A. K. nužudymo byla – jau ne pirma G. Gaulios akistata su Temide, kaltinant jį žmogžudyste.

2005-aisiais tas pats Kauno apygardos teismas skyrė 24-erių G. Gauliai aštuoniolikos metų įkalinimą už žmogžudystę viename Marijampolės rajono kaime. Jau tada šio teismo proceso dalyviai buvo pašiurpę nuo jo žiaurumo. G. Gaulios auka tada tapusi 62-ejų metų moteris buvo subadyta peiliu per išgertuves, jam slapstantis nuo policijos pas šiame kaime gyvenantį dėdę. Anot ekspertų, kai kurie iš keliolikos dūrių buvo taikantis tiesiai į širdį.

Sulaikytas po šio nusikaltimo, G. Gaulia dar bandė versti kaltę dėdei – esą šis jį pakurstęs „užčiaupti“ minėtą savo kaimynę. Ir jam to ėmusis, dar paskutinį dūrį padaręs pats. Tačiau Kauno apygardos teismas tada šia gynybine G. Gaulios versija nepatikėjo ir jo dėdė buvo išteisintas.