Sutenerio šešėlis

Kaip jau rašyta, ši filmo scenarijaus verta drama įvyko pernykštę spalio 8-ąją viename Kėdainių Josvainių gatvės daugiabutyje. O jos dalyvius į meilės trikampį suvedė internetas. Būtent ten buvusi kėdainiškio Tomo Škuto, kurio bute viskas įvyko, teisto už pasikėsinimą nužudyti, sugyventinė Auksė P. susipažino ir su teisiamuoju, ir su vos per plauką mirties išvengusiu vilniečiu Jurijumi (vardas pakeistas).

Šis prisipažino sužinojęs, kad teisiamasis – ne Auksės P. brolis, kaip teigė jie abu, o jos – vyras, jau po to, kai atsidūrė jo gyvybę gelbėjusių medikų rankose ir iš policijos pareigūnų.

Tiesa, iš pradžių teismui parodymus davė pasikėsinimu nužudyti kaltinamas T. Škutas, iki šiol neturėjęs jokių reikalų su Temide.

Jis pasakojo, kad susipažino su Aukse P. prieš penkis mėnesius iki tos nakties įvykių. Ir po mėnesio ši jau atsikraustė pas jį. O dar po trijų mėnesių jis pradėjo gauti SMS žinutes iš kažkokio Evaldo.

„Jis teigė, kad esu jam skolingas 200 eurų, kuriuos turiu perduoti Auksei. Kai pasiteiravau jos, kas šios SMS autorius, Auksė pasakė, kad tai – jos suteneris, nes ji teikia tam tikras paslaugas už pinigus. Tačiau perdavus jai nurodytą sumą, Evaldas pareikalavo jau 1 tūkst. eurų, kurių mokėti aš jau neketinau. Tada sulaukiau iš jo grasinimų, kad tai geruoju man nesibaigs. O po to – ir žinios, kad jis atsiunčia pas mus svetimą vyrą, o aš turėsiu šiam prisistatyti Auksės broliu. Sutikau tik Auksės įtikintas, kad tarp jų nieko neįvyks“, – maždaug tokia buvo nusikaltimo, kuriuo kaltintas T. Škutas, priešistorė, kurią jis pateikė teismui.

Tomas Škutas/Redakcijos montažas

Iškalbingos SMS

Teisiamasis teigė pats ir pasitikęs tada iš Vilniaus į Kėdainius savo automobiliu pas juos atvykusį svečią.

Po to visi trys vaišinęsi svečio atvežtomis vaišėmis. Galiausiai atėjus vidurnakčiui, paaiškėjo, kad šis nevyks nakvoti į viešbutį, kaip buvo planuota, o pasiliks pas juos. Apie tai taip pat SMS žinute pranešė Evaldas, ir vėl grasinęs, kad nesutikus su tuo, Auksė P. bus išžaginta būrio vyrų.

Teisiamasis pasakojo, kad po tokios įvykių sekos pats ir paklojęs Auksei P. su svečiu lovą svetainėje bei nuėjęs į gretimą kambariuką. Tačiau užmigti negalėjęs dėl garsų, kurie netrukus ėmė sklisti iš svetainės. Iš pradžių – garsių bučinių. Po to – kažkokio mįslingo dundesio, po kurio jau pašokęs iš lovos ir nubėgęs į svetainę.

Uždegus šviesą, joje ant grindų gulėjo ir Auksė P., ir svečias. Šis buvo viršuje.

Tai pamatęs, jis jau nesusivaldė – nubėgo į virtuvę, stvėrė peilį ir, grįžęs į svetainę, puolė svečią. Nors vėliau prisipažino, kad šis su Aukse P., užklupus juos ant grindų, nebuvo nuogi: ji – su chalatu, jis – su glaudėmis. Ir tuo metu jie nesimylėjo.

Pasakojo teisiamasis ir apie iškalbingą susirašinėjimą, palikus svečią su Aukse P. Iš pradžių – su pastarąja, po to – su Evaldu. Auksė P. jam rašė, kad neištvers nakties be jo. O, jeigu dar svečias prie jos lįs, tai jau geriau – mirti. Susijaudinęs neblaivus sugyventinis jai atrašęs, kad ji šauktų – jis atbėgs. Tačiau Auksė P. toliau rašė, kad bijo dėl jo, nes svetainėje įrengta vaizdo kamera.

Galiausiai prasidėjo SMS iš Evaldo. „Jie bučiuojasi! Jau mylisi!“ – rašė Auksės P. suteneris, kuris viską sekė per svetainėje įrengtą vaizdo kamerą.

„Sukilo pavydas. O dar alkoholis… Žodžiu, pasielgiau siaubingai, dėl ko labai gailiuosi“, – reziumavo T. Škutas, kaltintas pasikėsinimu nužudyti.

Nuojauta neapgavo

Jurijus, turėjęs prisiekti teismui, kad nemeluos, pasakojo, kad susipažino su Aukse P. internetinėje pažinčių svetainėje draugas.lt. Ir maždaug po mėnesio susirašinėjimo sulaukė iš jos pasiūlymo atvykti į svečius. Auksė P. rašė, kad gyvena Kėdainiuose su broliu. O, pasiteiravus, ką jie su šiuo darys susitikę, Auksė P. nieko neatrašė.

O tą penktadienį ji skubino Jurijų kuo greičiau baigti darbą, nes teigė, kad šeštadienį jo priimti negalės, nes turi važiuoti pas mamą.

Sukilo pavydas. O dar alkoholis… Žodžiu, pasielgiau siaubingai, dėl ko labai gailiuosi.

Tačiau paskambinus Auksės P. duotu telefono numeriu, atsiliepė vyriškas balsas, prisistatęs jos broliu. Anot Jurijaus, pašnekovas netgi jį kurstė – teigė, kad, jeigu jis – vyras, tai turi atvažiuoti ir susipažinti su jo seserimi.

Ir Jurijus, įveikęs daugiau kaip 100 kilometrų atstumą nuo Vilniaus iki Kėdainių, dar tą patį vakarą atvyko pas Auksę P. Teisme jis pasakojo, kad rado šią jau gerokai įkaušusią. Buvo neblaivus ir jos brolis.

T. Škutas teisme prisipažino, kad iki svečio atvykimo jiedu su Aukse P. gėrė vermutą, po to – svečio kartu su alumi atsivežtą šampaną, galiausiai pabaigė alumi.

„Jau iš pat pradžių buvo nuojauta, kad man gali kažkas nutikti. Bet iš pradžių alkoholį vartojo tik jie, nes man reikėjo vėliau ieškotis viešbučio arba grįžti į Vilnių. Išgėriau vieną atsivežtą alaus skardinę tik tada, kai Auksė pasakė, kad galėsiu likti nakvoti, nes jai rytoj pas mamą nebereikia“, – buvo linkęs prisiminti Jurijus.

Prašė penkiaženklio atlygio

Pasakojimą apie to vakaro kulminaciją Jurijus pradėjo nuo to, kad po minėto Auksės P. pareiškimo pasiteiravęs šios brolio, ar jis neturi nieko prieš. Brolis neprieštaravo. O Auksei P. po kurio laiko pasakius, kad ji jau nori miego, net palinkėjo labos nakties.

Jurijus tikino, kad buvo pavargęs po darbo ir apie jokį seksą negalvojo. Tačiau Auksė P. pati pradėjo jį bučiuoti. Bet dėl nestabilios lovos jie netrukus nuriedėjo nuo šios ant žemės.

Iš pradžių buvo juokinga, bet netrukus kambaryje buvo uždegta šviesa. Ir jis pamatė artėjantį Auksės P. brolį, kurio akys buvo kvadratinės, o rankoje – peilis.

Anot Jurijaus, vos spėjus pagalvoti apie šuolį iš balkono, Auksės P. brolis jį puolė. Šio išpuolio padarinius – likusias dvylikos siūlių žymes kakle bei sužalojimus kairėje krūtinės pusėje nukentėjusysis demonstravo, ir duodamas parodymus teismui.

T. Škutui buvo pareikštas kaltinimas pasikėsinus jį nužudyti mažiausiai keturiais peilio dūriais.

Tomas Škutas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nukentėjusysis pasakojo prašęs teisiamojo jo nežudyti. Tačiau šis nustojo jį žaloti, tik Auksei P. su telefonu rankoje išbėgus iš buto. Kaip paaiškėjo netrukus – kviesti policiją.

Pasak Jurijaus, atsigavęs Kauno ligoninėje po operacijos, jis skambinęs Auksei P. ir klausęs, kodėl ši melavusi, kad Tomas – jos brolis. Auksė P. esą apgailestavo ir siūlė sumokėti jam gydymo išlaidas.

Tai dar iki teismo padarė T. Škutas, sumokėjęs Valstybinei ligonių kasai daugiau kaip 260 eurų, dėl ko ši atsiėmė savo ieškinį. Tačiau dar liko nukentėjusiojo ieškiniai: 10 tūkst. eurų už padarytą turtinę žalą ir 50 tūkst. eurų, kurių prašyta, kaip moralinio atlygio.

Neapsieita be psichiatrų

T. Škutas tikino, kad žudyti svečio neketino. Ir blaivus niekada nebūtų taip pasielgęs. Tačiau nepajėgė tada įveikti jo užvaldžiusio pavydo.

Atsipeikėjo tik pamatęs kraujo klanus. Ir dar davęs rankšluostį sužalotajam, kad jis užspaustų šiuo žaizdą kakle iki greitosios atvykimo.

Be to, T. Škutas pasakojo tik po šio įvykio sužinojęs, kad Auksė P. viską išsigalvojo, keršydama dėl jai nepatikusio dalies judviejų sekso, apie ką ji jau buvo jam sakiusi, bet jis nenorėjo to girdėti. Dėl to buvo sugalvotas ir Evaldas, už kurį iš tikrųjų rašė pati Auksė P., iš pradžių sugalvojusi apmokestinti tik savo norų paisantį sugyventinį, bet galiausiai nuėjusi per toli.

Auksė P., su kuria po šių įvykių, teigė nebendraujantis ir teisiamasis, ir nukentėjusysis, turėjo šioje byloje tik liudytojos statusą. Dėl jo teisėsaugininkai negalėjo parodyti šios merginos psichiatrams, nors klausimų šiems dėl jos sveikatos būklės tikrai buvo.

Tačiau psichiatrams parodytas T. Škutas. Jų prašyta atsakyti, ar kaltinamasis pasikėsinimu nužudyti nesigriebė tą naktį peilio, būdamas afekto būsenos. Specialistai šią prielaidą paneigė.

Pati sau prieštaravo

Apklausta teisme ir pati Auksė P., buvusio sugyventinio teigimu, po bylon sugulusių įvykių grįžusi gyventi pas tėvus į kitą Lietuvos miestą.

Susitikę teisme prieš vieną iš šios bylos posėdžių jiedu su T. Škutu dėjosi vienas kito nepažįstantys. Tačiau akivaizdžiai labiau jaudinosi jis. „Matau šiandien ją po tų įvykių, už kuriuos esu teisiamas, pirmą kartą“, – prisipažino tada T. Škutas portalo kauno.diena.lt. žurnalistams.

Auksės P., taip pat turėjusios prisiekti, kad nemeluos, apklausa teisme užtruko apie keliolika minučių. Tačiau ir šių užteko suprasti, kad ji bėga nuo šios bylos kaip nuo ugnies.

Auksė P. iš esmės patvirtino savo parodymais teisiamojo ir nukentėjusiojo pasakojimus. Tačiau buvo linkusi akcentuoti, kad svečias pats pradėjo prie jos lįsti. Ir esą ji iškrito iš lovos, bandydama nuo jo trauktis, o Jurijus – paskui ją.

O bandant išsiaiškinti, kodėl ji pasikvietė tada šį į judviejų su teisiamuoju butą, Auksė P. tikino norėjusi Jurijui padėti išspręsti prastų jo santykių su mama problemą. Todėl ir pamelavusi T. Škutui, kuris tikėjo viskuo, ką ji besakytų, kad Jurijus yra jos sutenerio Evaldo viršininkas.

Auksės P. atvirumas, duodant parodymus teismui, vietomis šokiravo ir glumino. Net ne viską galima ir paviešinti. Visa tai sutilpo į T. Škuto advokato klausimą: „Iš pradžių prigirdote, po to darote viską, kad sukeltumėte pavydą, o po to teigiate, kad nesitikėjote, kad jis gali taip pasielgti?“

Auksė P. į tai atsakė, kad T. Škutas niekada anksčiau nebuvo agresyvus, o ji niekada anksčiau taip nesielgė su vyrais. Ir negali pateisinti savo elgesio, kaip ir šio paaiškinti. Nors čia pat patvirtino, kad tai buvo jos kerštas T. Škutui „dėl jų lovos reikalų“, nes šis grasino, netenkinant jo seksualinių įgeidžių, ją palikti. O ji esą sugyventinį mylėjo.

Auksė P./Justinos Lasauskaitės nuotr.

Esmę atskleidė detalės

Auksės P. parodymų greitakalbėje netrūko ir kitų iškalbingų detalių.

Ji prisipažino, kad išbėgo tada iš buto, kuriame prasidėjo žūtbūtinė dvikova, ne kviesti policijos, o išsigandusi, jog T. Škutas nepradėtų smurtauti ir prieš ją. O apie tai, kokia ji kerštinga, liudijo ir teismui atskleistas faktas, kad Jurijus tada atvažiavo iš Vilniaus į Kėdainius, neturėdamas teisės vairuoti.

Tačiau teisiamojo advokatui pavyko iš Auksės P. išpešti, kad būtent ji kalta dėl to, kas įvyko. Po ko ji skubiai paliko teismo salę, prieš tai dar pasitikslinusi, ar daugiau jai nereikės čia atvykti.

Auksei P. išėjus, teisiamojo ir nukentėjusiojo dvikova tęsėsi toliau. Tik šį kartą – žodžiais.

„Randai, kuriuos padarei, liks visam gyvenimui, net ir gavus iš tavęs pinigus!“ – sunkiai valdėsi ir Jurijus, teismui bandant išsiaiškinti, kokią sumą iš jo prašomo moralinio atlygio T. Škutas galėtų atlyginti. Šis tikino, kad ne daugiau kaip 5 tūkst. eurų. Ir ne iš karto, nes neuždirba per mėnesį tik 1 tūkst. eurų. Be to, prasidėjo liga, dėl kurios būna nedarbingas ir ne vieną mėnesį.

T. Škuto advokato prašymu, į apklausą teisme kviestos ir psichiatrijos specialistės, atlikusios jau minėtą psichiatrinę ekspertizę jo ginamajam. „Turiu joms klausimą, kaip, anot jų, psichiškai sveikas žmogus galėjo taip pasielgti – kokia buvo jo būklė tuo metu?“ – grindė savo prašymą T. Škuto advokatas. Teisiamasis jam pritarė. Nukentėjusysis tikino, kad kviesti jokių specialistų nereikia, nes teisiamojo vieta – kalėjime. Tačiau teisėjas minėtą T. Škuto advokato prašymą tenkino.

Specialisčių atkirtis

Minėtą išvadą pasirašiusi psichiatrė, paklausta teisme T. Škuto advokato, ką reiškė jo ginamojo paklaikęs žvilgsnis ir po to sekęs elgesys, uždegus šviesą kambaryje, atsakė, kad tai buvo adekvati tokioje situacijoje reakcija ir normali šiame kontekste emocinė būsena. Nes teisiamasis yra pakankamo intelekto bei išsilavinimo.

O prokurorui pasiteiravus, kokie pagrindiniai afekto būsenos, kurią bando išpešti teisiamojo advokatas, požymiai, vardijo staigų sąmonės praradimą po pervargimo ar išsekimo pavartojus alkoholį, virsmą iš ramaus žmogaus agresyviu, atsiradusius vaizdinius, lydimus gynybinių veiksmų nuo tariamų užpuolikų, ir po to visa tai lydinčiu visišku atminties apie tai, kas vyko, praradimu.

Bandė T. Škuto advokatas iškvosti, ar jo ginamasis nesikėsino nužudyti konkurento didžiai susijaudinęs, nes viena iš sąlygų, apibrėžiančių šią būseną – įžeidžiantis poelgis artimųjų atžvilgiu, ir per psichologės, kartu su psichiatre pasirašiusios minėtą išvadą, apklausą. Tačiau šios atsakymas – „Kai nueini miegoti, prisistatęs broliu, negali sakyti, kad situacija buvo netikėta“, taip pat buvo vienareikšmiškas.

Paskutinė dvikova

Pagal pareikštą kaltinimą T. Škutui, kuris šio teismo proceso metu tapo trisdešimtmečiu, grėsė laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Ir daugiau nenumatyta jokios kitos alternatyvos.

Randai, kuriuos padarei, liks visam gyvenimui, net ir gavus iš tavęs pinigus!

Prokuroras siūlė jį įkalinti aštuoneriems metams, atsižvelgdamas į vieną sunkinančią aplinkybę – teisiamojo girtumą inkriminuojamo nusikaltimo metu. Tąnakt – už keliolikos minučių po sulaikymo T. Škutui buvo nustatytas 0,67 prom. girtumas.

Teisiamojo advokatas, teigdamas, kad prokuroro siūloma bausmė – per griežta, prašė perkvalifikuoti jo ginamajam pareikštą kaltinimą į kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris paprastai taikomas smurto artimoje aplinkoje atveju – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Už tai gresia tik viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Be to, T. Škuto advokatas prašė neatimti jo ginamajam laisvės.

Siūlydamas tai teismui, jis rėmėsi teismo medicinos psichiatrų nustatytu Jurijaus sužalojimu. O šis įvardytas nežymiu, atsižvelgiant į patirtų traumų gijimą bei tai, kad jos nesukėlė nukentėjusiajam ilgalaikio nedarbingumo.

Pats T. Škutas, suteikus jam teisę į paskutinį žodį, taip pat prašė, kad teismas jo neįkalintų, nes šis įvykis ir taip jau pakeitė jo gyvenimą. Teisiamasis teigė norintis likti laisvėje – dirbti ir tobulėti. Ir pakartotinai atsiprašė už tai, ką padarė, tikindamas, kad nesupranta, kodėl taip pasielgė. Anot jo, tai galėjo įtakoti ir patirtas stresas, ir įtampa.

Tačiau nukentėjusysis nenorėjo nieko girdėti: „Noriu, kad teisiamasis sėstų į kalėjimą ir sumokėtų man moralinę žalą! Aš nukentėjau, nes jis norėjo mane nužudyti!“

Viltis miršta paskutinė

T. Škutas ir šiandien, kaip jau buvo šioje byloje įprasta, atvyko į nuosprendžio paskelbimą gerokai anksčiau nei reikėjo, nors galėjo laukti teismo verdikto namuose.

Pasiteiravus jo, kokios bausmės tikisi, T. Škutas atsiduso: „Bus kaip bus!“.

Kartu su juo bylą nagrinėjusio teisėjo Arūno Paštuolio nuosprendžio klausėsi tik portalo kauno.diena.lt žurnalistė.

A. Paštuolis, Lietuvos Respublikos vardu, paskelbė, kad T. Škutas padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą – būdamas neblaivus, kilus pavydui, keturis kartus dūrė nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus. Be to, dar smaugė ir sudavė kumščiu į galvą. Tačiau daromo nusikaltimo nebaigė, jo draugei pradėjus klykti.

Skiriant T. Škutui už tai bausmę, teisėjas teigė atsižvelgęs į padarytų veiksmų pavojingumą, kad buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, bet teisiamasis – neteistas, dirba, o pasekmės nėra sunkios – teismo medicinos ekspertai nukentėjusiojo sužalojimą įvardijo kaip nežymų.

Tačiau atsižvelgta ir į tai, kad už T. Škuto padarytą nusikaltimą numatytas tik laisvės atėmimas, o jo veiksmus įtakojo provokuojantis draugės elgesys. Todėl T. Škutui skirta bausmė, artima pusei numatytos minimalios bausmės už padarytą nusikaltimą – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Be to, iš jo nukentėjusiajam priteista 2500 eurų neturtinės žalos, nes tiek pat – 2 tūkst. eurų turtinės ir 500 eurų neturtinės žalos jam jau buvo atlyginta iki nuosprendžio. O šį dar galima apskųsti ir panašu, kad taip ir bus padaryta. Pasiteiravus teismo posėdžių salę palikusio T. Škuto, kaip jis jaučiasi, nuteistasis prisipažino: „Taip žiauriai nesitikėjau!“.