„Lyg tai buvo kažkoks kaip pagalbos šauksmas, bet negalėjome suprasti iki galo, kas yra, kas vyksta, ir kad atsitiko tokia tragedija“, – pasakojo kaimynė Daiva.

Kaimynai pasakojo, kad vyras turėjo psichikos problemų. „Kaimynai sužinojo po tragedijos. Po naujų metų, kaip mes sužinojome, kad jis jau ne vieną kartą gulėjo pagalbos ligoninėje“, – tęsė kaimynė.

Prieš tai vyras apie savo planus parašė. O tiesioginę transliaciją „TikTok“ pradėjo ankstų trečiadienio rytą, apie 5 val. „Tai nebuvo konfliktiškas žmogus. Jis buvo uždaras“, – sakė moteris.

Kauno policija sakė, kad apie įvykį sužinojo ne iš žiūrovų. „Gavome tą informaciją iš užsienio kolegų, užsienio partnerių, per tarptautinių ryšių valdybą, ir sureagavome“, – teigė Kauno policijos viršininkas Mindaugas Barštys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Policija teigė, kad informaciją gavo iš Singapūro Interpolo, bet vėliau paaiškėjo, kad vienas žiūrovas Bendrajam pagalbos centrui (BPC) vis dėlto buvo pranešęs. „Yra socialinių tinklų monitoringas, bet, matyt, nėra įmanoma būti kiekvienoje grupėje ir viską sužiūrėti. Bet tikrai čia yra daug ir nuo mūsų pačių priklausančių dalykų – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Pareigūnai nustatė vyro tapatybę. Jis buvo registruotas Prienuose. Pirmiausia jie nuvyko ten, bet nieko nerado. Vėliau sužinojo, kad vyras gali būti bute Kaune. Tad policija čia pasirodė praėjus maždaug penkioms valandoms nuo transliacijos – apie 10 val. ryto.

„Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasties nustatymui“, – teigė Kauno policijos viršininkas.

Kaimynai sužinojo po tragedijos. Po naujų metų, kaip mes sužinojome, kad jis jau ne vieną kartą gulėjo pagalbos ligoninėje.

Prieš kelerius metus kitas jaunas lietuvis savižudybę transliavo feisbuke. Psichologai tokius veiksmus vertina kaip pagalbos prašymą, bandymą į save atkreipti dėmesį. „Taip yra, kad kai kurie žmonės stokoja gyvo kontakto arba galimybės gyvai kreiptis į žmones. Tada socialiniai tinklai tampa ta vieta, kurioje aš galiu tarsi apie tai pasakyti, kas su manimi vyksta, ir galbūt sulaukti pagalbos“, – sakė psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Bet psichologijoje yra terminas „Atsakomybės difuzija“. Ji reiškia, kad jeigu nelaimę mato vienas žmogus, didesnė tikimybė, kad jis pagalbą iškvies, nei kai nelaimę mato 20-mt žmonių.

„Tarsi ta atsakomybė pasidalina tarp visos grupės ir, panašu, kad yra žmonės, kurie mato, ir galvoja: „Na, gal kažkas kitas tą padarys – kodėl aš? Gal kažkas kitas padarys geriau, arba labiau supranta, kas čia vyksta, arba labiau supranta, kur kreiptis pagalbos“, – kalbėjo psichologė.

Anot psichologų, dauguma tokį įrašą pamačiusių, būtų šokiruoti, bet rimto poveikio jiems nepadarytų. Vis dėlto, tiems, kurie turi problemų, gali turėti savižudybę skatinantį poveikį. „Svarbus priminimas suaugusiesiems: labai svarbu suprasti arba palaikyti ryšį su vaikais, ką jie žiūri, ką mato“, – akcentavo psichologė.

Ši, tamsioji, socialinių tinklų pusė kurį laiką aptarinėjama Vakaruose. Teigiama, algoritmai gali generuoti slegiantį turinį. Kovą, kai „TikTok“ vadovas stojo prieš Kongresą dėl programėlės saugumo, teko atsakyti ir dėl nusižudžiusio šešiolikmečio.

„Kongresmene, jei neprieštarausite, pirmiausia noriu pasakyti, kad tai labai liūdnos žinios“, – sakė „TikTok“ vadovas Shou Chew.

Paauglio tėvai Kongrese verkė. Paskui „TikTok“ padavė į teismą.