Spalvinga puokštė

Visiems kaltinamiesiems viešosios tvarkos pažeidimu, kurių amžius – nuo aštuoniolikos iki 33-ejų metų, tai – pirmoji akistata su Temide. Tik vienas iš jų – beje, ir vienintelis turintis aukštąjį išsilavinimą, dar yra kaltinamas ir plėšimu.

Dauguma jų dirba: du transporto vadybininkai, du barmenai, sandėlininkas, operatorius tarptautinėje kompanijoje, apdailininkas, statybininkas, spaustuvės darbininkas. 

Kiti mokosi Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijoje arba S.Nėries gimnazijoje. Būsimasis pastarosios dvyliktokas teisiamųjų kompanijoje – jauniausias. Įvykio metu jis dar buvo nepilnametis.

Vienas tarp teisiamųjų – ir Lietuvos kariuomenės eilinis.

Išpuolis, dėl kurio jie teisiami, įvyko pernai, spalio 7-ąją, – prieš pirmąsias Lietuvos krepšinio lygos rungtynes tarp „Ryto“ ir „Žalgirio“. Nors jos vyko Vilniuje, „Ryto“ sirgaliai užpuolė savo oponentus jų tvirtovėje – Kaune.

Kaip nustatyta, šiam išpuoliui buvo rengtasi. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „LR palaikymas“, kuri vėliau buvo panaikinta, tarp „Ryto“ sirgalių, priklausančių skandalingajai „B“ tribūnos grupei, buvo pradėti platinti kvietimai vykti į Kauną – pakabinti plakato prie „Žalgirio“ arenos.

Norintieji važiuoti kviesti atvykti prie Vilniaus Savanorių prospekte esančios „Statoil" degalinės. Visi perspėti apsirengti tamsiais drabužiais.

Iš minėtos degalinės į Kauną išvykta keturiais automobiliais. Kaip paaiškėjo atvertus bylą teisme, penktasis ekipažas atvyko tądien iš Alytaus, iš kurio kilęs vienas kaltinamasis. Tarp daugumos prieš teismą dėl šio išpuolio stojusių tikrųjų vilniečių yra ir kilusiųjų iš Jonavos, Panevėžio bei Klaipėdos. 

Kaip šiandien linkę teigti dauguma teisiamųjų, kokiu tikslu jie iš tikrųjų tada atvyko į Kauną, esą sužinojo tik prie parduotuvės „Rimi“, esančios Savanorių prospekte. Turėta žinių, kad būtent čia renkasi į Vilnių autobusu vyksiantys „Žalgirio“ fanai. Netrukus jie buvo iš pasalų užpulti.

Vidurdienio išpuolis

Anot tądien budėjusio „Rimi“ apsaugininko, tai įvyko per jo pietų pertrauką, po kurios prie jo, grįžtančio į darbo vietą, pribėgo vyr. kasininkė. Ji klausė, kas vyksta lauke, iš kur sklido didelis triukšmas.

Netrukus į parduotuvę atbėgo apie dešimt žmonių, kurie puolė slėptis tualete.

Apsaugininkui išbėgus laukan, grupelė kitų jaunuolių skubėjo palikti „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę.

Tiesioginių įvykio liudytojų pasakojimai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kas vidury baltos dienos – apie 14.43 val. vyko minėtoje aikštelėje, buvo iškalbingi.  Viena sūnų, ketinusį vykti į Vilnių minėtu „Žalgirio“ fanų autobusu, atvežusi liudytoja pasakojo nuo to, ką išvydo, net bijojusi išleisti savo keleivį iš automobilio.

Anot liudytojų, link „Rimi“ įėjimo traukė apie 20-ies juodai vilkinčių ir gobtuvais galvas dengiančių atletiško kūno sudėjimo asmenų gauja. Ji buvo ne tik labai organizuota, bet ir disciplinuota.

Dalis gaujos narių buvo su kaukėmis. Netrukus ji iš pasalų užpuolė prie „Rimi“ įėjimo stovėjusią perpus mažesnę jaunuolių grupę su „Žalgirio“ atributika.

Kai kurie liudytojai atkreipė dėmesį, kad dauguma šios agresyviai nusiteikusios gaujos narių buvo ir su pirštinėmis. Jiems paleidus į darbą kumščius, kilo nemaža sumaištis, kurios metu vienas iš užpultųjų griebėsi už krauju paplūdusios nosies. Kitas bandė gintis turėtu krepšiu. Tačiau, suduodant šiuo užpuolikui atgal, krepšys suplyšo ir ant žemės pasipylė pirkiniai.

Didžioji dauguma prisipažįsta

Nė vieno iš nukentėjusiųjų nustatyti nepavyko. Nors teisėsaugininkai ir kreipėsi į „Žalgirio“ sirgalius, kad tokie atsilieptų. Jokio atsakymo nesulaukta.

Užpuolikai nustatyti, remiantis „Rimi“ vaizdo kamerų įrašais. Nors jie ir buvo užsimaskavę bei dengė veidus kaukėmis, gobtuvais, skarelėmis ar šalmais, pavykus identifikuoti vieną kitą, netrukus išvyniotas ir beveik visas siūlų kamuolys.

Be to, grįžtant į Vilnių ir deginant vienoje iš greitkelio aikštelių grobį – iš užpultųjų atimtus kelis šalikus su „Žalgirio“ atributika, su kuriais prieš tai fotografuotasi, primynus juos koja, dauguma viešosios tvarkos pažeidėjų jau buvo be kaukių. Ir šie vaizdai taip pat buvo platinami socialiniame tinkle „Facebook“. Beje, juose užfiksuoti 24 asmenys, nors pavyko patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik šešiolika.

Iš pastarųjų jiems pareikštus kaltinimus visiškai pripažįsta trylika. Vienas – tik iš dalies. Du savo kaltės nepripažįsta. O kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Darius Dziegoraitis kaltina juos, kad, būdami viešoje vietoje ir veikdami bendrai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties įžūliu elgesiu aplinkinių atžvilgiu ir piktybiškai tyčiodamiesi iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, jie savo vandališkais veiksmais sutrikdė prekybos centro „Rimi“ normalią darbinę veiklą ir funkcionalumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. O du iš jų – dar trenkė į galvas nepažįstamiems asmenims, atimant iš vieno sumuštojo ir kuprinę. 

Buvo linkę švelninti padėtį

Už viešosios tvarkos pažeidimą Baudžiamasis kodeksas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už plėšimą, t. y. svetimo turto pagrobimą, panaudojant fizinį smurtą, – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji – dar neteisti, jiems gali būti taikomas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su užstatu arba be jo. Tačiau, viena iš būtinų sąlygų taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės – visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis.

Dalis teisiamųjų turi ir juos ginančius advokatus. Vienas iš šių - buvęs pirmasis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Juozas Gaudutis jau šiandieniniame posėdyje pareiškė, kad prašys, teismo taikyti jo ginamiesiems minėtą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prieš atverčiant Kauno apylinkės teisme šią bylą, dar prieš metus „daryti tvarkos“ į Kauną vykę „Ryto“ sirgaliai jau baikščiai slėpėsi kitame koridoriaus gale nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų. Ir neatsakinėjo net į „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistės klausimus.

O duodami teisme parodymus, dauguma jų jau buvo linkę švelninti tai, apie ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Dabar jau dauguma teigė važiavę į Kauną tik pagąsdinti "Žalgirio“ sirgalių – kad šie nedrįstų atvykti į Vilnių. Ir dauguma esą tada buvo tos grėsmingai nusiteikusios minios gale ir nieko niekam nedarę, nes pirmiesiems užpuolus oponentus, pastarieji puolė bėgti, patys pametę savo šalikus, kuriuos beliko susirinkti.

Kuriozai ir mįslės

Tiesa, dauguma teisiamųjų patys juokėsi iš tokių kitų kaltinamųjų parodymų.

O labiausiai – kai vienas iš jų pasakojo, kaip esą pakėlus nuo žemės „Žalgirio“ šaliką ir šį užsidėjus, netrukus pasipylė saviškių, palaikiusių jį svetimu, smūgių kruša.

Norėjome įrodyti, kad mūsų irgi negalima įžeidinėti. Tai buvo mūsų atsakymas į jų veiksmus.

Vienas iš teisiamųjų, už kurį taip pat ketina laiduoti jo motina – Vilniaus universiteto dėstytoja, neslėpė, kad ir Lietuvos kariuomenėje, kurioje jis šiuo metu tarnauja, jo tarnybos draugai susiskirstę į „Ryto“ ir „Žalgirio“ gerbėjus. Pastarųjų – daugiau. Tačiau, dėl to jie nesimuša – tik pašiepia kartkartėmis vienas kitą.   

Ko iš tikrųjų jie tada važiavo į Kauną, vienas teisiamasis vis dėl to pasakė. Esą išvakarėse internete prie „Ryto“ sirgalių nuotraukos atsirado joje užfiksuotuosius žeminantis užrašas. Iš pastarojo viešame teismo posėdyje paminėtas tik vienas žodis – „verksniai“. 

„Norėjome įrodyti, kad mūsų irgi negalima įžeidinėti. Tai buvo mūsų atsakymas į jų veiksmus. Ir, beje, ne vienkartinius“, – teigė šis teisiamasis, kaltinamas sudavęs tada vienam iš oponentų, kuriuos pažinojo iš matymo, į galvą. 

„Kokie dabar jūsų santykiai?“ – klausė jo bylą nagrinėjantis teisėjas Virginijus Kalkauskas, netrukus sulaukęs atsakymo: „Nėra geri.“ O prokurorui, savo ruožtu, pasiteiravus, ar „Žalgirio“ sirgaliai už tai neatkeršijo, jam atsakyta nelabai stipriu „Ne“.