Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šis jaunystėje už turtinius nusikaltimus teistas į penktą dešimtį įkopęs asmuo yra tarnybų, besigalynėjančių su organizuotu nusikalstamumu, akiratyje.

Kaip pranešama, tyrimas dėl dviejų moterų, artimais ryšiais susijusio su juo, turto neatitikimo jų teisėtoms pajamoms buvo pradėtas pernai liepą, gavus apie tai informacijos iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK).

Minėtos moterys, portalo kauno.diena.lt žiniomis, – šio asmens mama ir sugyventinė, turinčios savo vardu tris žemės sklypus pajūryje, du namus – Kauno rajone, kurių bendra vertė – 178 tūkst. eurų, du automobilius, kainuojančius apie 72 tūkst. eurų, bei banko sąskaitose – 284 tūkst. eurų. 

Bendra valstybės naudai prašomo konfiskuoti turto vertė – daugiau negu 450 tūkst. eurų.

Su tokiu prašymu į Kauno apygardos teismą vakar kreipėsi šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras.

Nuo 2020 m., kai Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai, tai – jau trečia Kauno apygardos teismui perduota tokia byla. Tačiau pirmoji, kurią parengė minėto prokuroro vadovaujami Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnai.

Viena iš bylų jau išnagrinėta ir priimtas prokuroro prašymą tenkinantis sprendimas, kuris yra apskųstas.

Minėtame Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, kad sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, jog yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad nusikalsti būtų nenaudinga.