"Jeigu žinotume, kuo Romas Zamolskis kaltinamas Rusijoje, galėtume planuoti, kaip ištirti tai, ką jis pridarė Lietuvoje", – teigia prokurorai. Jie viliasi, kad iki vasaros tai turėtų paaiškėti. Pareigūnai neskuba tikėti pranešimais, kad Zamas bandė žudytis.

Vienas iš tūkstančio

Nors greitai bus pusmetis, kai Lietuva išsiuntė Rusijai teisinės pagalbos prašymą dėl R.Zamolskio ekstradicijos, kol kas vietoj atsakymo – tyla.

"Iki šiol nesame gavę jokio – nei formalaus, nei neformalaus atsakymo", – teigė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna ir pastebėjo, kad nelabai tuo reikėtų stebėtis. "Rusijos Federacijos generalinė prokuratūra, kuriai mes išsiuntėme prašymą, turi gauti atsakymus iš visų sričių. Be to, pernai Rusija gavo per tūkstantį prašymų dėl ekstradicijos. Taigi, nors mums R.Zamolskio byla – rezonansinė ir labai svarbi, Rusijos prokurorams šis prašymas – tik vienas iš tūkstančio", – pastebėjo T.Krušna.

Skaičiuoja nusikaltimus

Pašnekovo įsitikinimu, jeigu Rusijoje nebūtų R.Zamolskiui iškeltų bylų, šios šalies Generalinė prokuratūra jau būtų pradėjusi ekstradicijos procedūrą. "Gal turėtume jau ir rezultatą", – mano T.Krušna.

Iki šiol, bendraujant su Rusijos teisėsaugininkais grynai kriminalinėse bylose, jokių problemų nekildavo. Jų atsirasdavo tik tiriant nusikaltimus, turinčius politinį atspalvį.
Pasak T.Krušnos, atvirkštinėje situacijoje – jeigu R.Zamolskis būtų sulaikytas Lietuvoje ir jį prašytų išduoti Rusija, panašiai elgtųsi ir mūsų valstybė.

"Be to, remiantis mūsų dvišale teisinio bendradarbiavimo sutartimi, nėra jokių pagrindų neišduoti R.Zamolskio Lietuvai, – įsitikinęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. – Gal esu per didelis optimistas, bet manau, kad sulauksime atsakymo iš Rusijos dar pirmąjį šių metų pusmetį. Ir net drįsčiau spėti, koks šis bus – kol nesibaigs procesas jų šalyje, R.Zamolskio ekstradicijos klausimas atidedamas."

Prieštaringi pranešimai

T.Krušnos teigimu, Lietuva neturi jokios oficialios informacijos, kad R.Zamolskis esą bandė nusižudyti Jekaterinburgo kalėjime. Apie tai, remdamasi Rusijos žiniasklaida, pranešė viena Lietuvos interneto svetainė.

Rusijos žiniasklaida taip pat rašė, kad R.Zamolskis Lietuvoje įtariamas aštuonių policijos pareigūnų ir inkasatorių žmogžudystėmis. Nors iš tiesų tėra šiuos peršovęs. Jam inkriminuojamas tik dviejų Kauno metalo supirktuvės "Lita-West" apsaugos darbuotojų sušaudymas.

Kita vertus, būtent iš Rusijos žiniasklaidos Lietuva sužinojo apie R.Zamolskio sulaikymą šiemet rugpjūtį Jekaterinburge, į kurį jis atvyko, kaip įtariama, įvykdyti eilinės užsakomosios žmogžudystės – nušauti vietinės daržovių bazės direktoriaus pavaduotoją.

Ta pati Rusijos žiniasklaida dar lapkritį pranešė, kad jų šalis jau esą atsisakė tenkinti Lietuvos teisinės pagalbos prašymą dėl R.Zamolskio ekstradicijos.

Klaus ir Zamo nuomonės?

Nuo Rusijos atsakymo priklausys ir tai, kokią taktiką pasirinks R.Zamolskiui Lietuvoje inkriminuojamus nusikaltimus tiriantys teisėsaugininkai.

"Jeigu paaiškės, kad jis Rusijoje kaltinamas nužudymais, aišku, procesas užtruks. Todėl ir mums reikia planuoti savo darbą", – aiškino ikiteisminį tyrimą atliekantis Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKTS) prokuroras Tomas Uldukis.

Pareigūnas užsiminė, kad įmanomi įvairūs variantai. Pavyzdžiui, Rusijai paskelbus nuosprendį, R.Zamolskis skirtą bausmę gali atlikti Lietuvoje.

"Nors, mano nuomone, kur ją atlikti, greičiausiai, lems paties R.Zamolskio pozicija. Kaip žinome, lietuviai, padarę nusikaltimus, pavyzdžiui, Norvegijoje, atsisako atlikti bausmę tėvynėje. Tačiau, šiuo atveju, kur geriau ją atlikti – Rusijoje ar Lietuvoje – manau, – hipotetinis klausimas ir atsakymas į jį susijęs su kiekvieno subjektyvia nuomone", – pastebėjo T.Uldukis.

Be psichiatrų neapsieis

Tarp kitų įmanomų variantų T.Uldukis įvardijo ir galimybę po nuosprendžio Rusijoje atsivežti R.Zamolskį į Lietuvą, čia nuteisti, o po to vėl grąžinti.

"Mūsų pareigūnai taip pat gali vykti į Rusiją ir atlikti R.Zamolskio apklausas ten", – neatmetė ir tokios galimybės T.Uldukis.

Jeigu R.Zamolskis būtų pripažintas Rusijoje nepakaltinamu, Lietuva vis tiek turėtų jam skirti naują ekspertizę, nes Rusijos psichiatrų verdiktas neturėtų mūsų šalyje teisinės galios. Tokia ekspertizė yra privaloma, nepaisant to, kad R.Zamolskis prieš 19 metų jau buvo pripažintas nepakaltinamu – jam diagnozuota lėtinė paranojinė šizofrenija.

Pasitelks ir naujas technologijas

Ketinama peržiūrėti ir visas tamsias bylas nuo 2001-ųjų sausio, kai R.Zamolskis pabėgo iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės.

T.Uldukio atliekamame ikiteisminiame tyrime į vieną bylą sujungta trylika R.Zamolskiui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, 2001-aisiais įvykdytų Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Tačiau per pastaruosius keliolika metų nusikaltimų tyrimo technologijos smarkai patobulėjo.

"Dabar dažniausiai naudojamasi DNR duomenų baze – ypač, jeigu nusikaltimo vietoje aptiktas įtariamojo kraujo lašas ar plaukas, – pasakojo Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša. – Nors nesu tikras, kad R.Zamolskio byloje yra jo DNR. Kol mes jo neturime, gana komplikuota tirti nusikaltimus, kuriais jis dar nėra įtariamas."

Senatis negresia

Ar yra byloje R.Zamolskio DNR pavyzdys, T.Uldukis atskleisti nenorėjo.

Pagal 2001-aisiais Lietuvoje galiojusį Baudžiamąjį kodeksą, asmuo negalėjo būti pripažintas padaręs nusikaltimą, jeigu nuo to laiko praėjo 15 metų. Su viena išimtimi – jeigu per tą laiką jis nenusikalto vėl.

Taigi, gavus oficialų atsakymą iš Rusijos, senaties terminas R.Zamolskiui turėtų būti pradėtas skaičiuoti iš naujo.