"Tai nekalta?" – šyptelėjo Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius. Savivaldybės įmonės "Kauno gatvių apšvietimo" buhalterė Živilė Marčiulaitienė įtikinamai linktelėjo galva. Jai antrino teismo salėje už nugaros įsitaisęs buvęs įmonės vadovas, įklimpęs ir "Kauno vandenų" korupcijos byloje, Valys Venslovas.

Vakar klausydamasis "Kauno gatvių apšvietimo" buhalterės parodymų dėl 15 kaltinamajame akte išdėstytų, kaip įtariama, nusikalstamų epizodų, teisėjas kelis kartus tikslinosi, ar, esant tokiai situacijai, kurią dėsto Ž.Marčiulaitienė, būtų fiksuotas nusikaltimas.

Kategoriško prieštaravimo teisėjas neišgirdo. Jis kelis kartus klausė buhalterės apie tai, ar tikrai tyrėjai neprašė pateikti kompiuterinės programos, kurioje fiksuojama įmonės ūkinė-finansinė veikla. Ž.Marčiulaitienė tvirtino, kad niekas jos to neprašė. V.Venslovas pritarė.

Teisėsaugininkus sudominęs laikotarpis apima V.Venslovo vadovavimo "Kauno gatvių apšvietimui" periodą nuo 2008 m. Buvęs įmonės vadovas ir buhalterė kaltinami, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Tyrėjai skaičiuoja, kad padaryta maždaug 30 tūkst. eurų nuostolių.

Pirmieji pažeidimų "Kauno gatvių apšvietime" užfiksavo 2010 m. įmonės veiklos auditą atlikę savivaldybės auditoriai. Jie buvo šokiruoti, nes įmonės apskaitoje esančių lempų kiekis neatitiko utilizuotų lempų skaičiaus, pastatytų apšvietimo atramų skaičius neatitiko nurašytų, ieškota, kiek iš tikrųjų metalo laužui atiduota technikos.

Buhalteriniai kaltinamųjų viražai atrodė įspūdingi, tačiau teisme aiškėja, kad gyvsidabrio, liuminescencinės ir kitos lempos atiduodant utilizuoti buvo žymimos tuo pačiu kodu, o įmonės apskaitos dokumentuose skirtingų rūšių lempos žymimos kiekviena atskirai.

Tyrėjai įmonės apskaitos dokumentuose pasigedo maždaug 15 tonų metalo laužo. Aiškėja, kad metalo laužas esą niekur nedingo, o tik atsidūrė kitų metų apskaitos dokumentuose.

Panašiai ir dėl apšvietimo stovų – buhalterės ir buvusio vadovo parodymais, ekonominiais sumetimais kai kurios atramos pagamintos iš dviejų senų. Atsirado paaiškinimų ir dėl vykdytų projektų finansinių neatitikimų. Esą įmonėje būdavo fiksuojama viešiesiems pirkimams siūloma projektinė sąmata. Kadangi įmonė reikiamų medžiagų galėjo įsigyti nebūtinai už projekte nurodytą sumą, tai ir susidarė neatitikimas tarp projekte nurodytų ir realių sumų.

Kaltinimus palaikiusios pusės trukčiojimą pečiais ir nuostabą ramino teisėjas. Esą tam ir yra teismas, kad įvertintų prokurorų pateiktą medžiagą, kaltinamųjų parodymus ir teisinę Lietuvos bazę.