Aukos agonija įamžinta?

Kaip jau rašyta, 31-erių I.Laškevičius buvo nužudytas už trijų dienų po to, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga.

I.Laškevičius, kurio kūnas buvo aptiktas pušynėlyje netoli Lapių apylinkių Šatijų kaimo, buvo nušautas dviem šūviais į pakaušį 2016-ųjų kovo 29-ąją, remiantis kaltinimu, kažkur Kaune ir atvežtas į minėtą nuošalią vietą automobiliu, kuris vėliau rastas Domeikavoje sudegintas.

Automobilio, kuriame buvo įvykdyta žmogžudystė, teisėsaugininkams rasti nepavyko. Kaip ir paties nusikaltimo įrankio – anot ekspertų, savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro pistoleto ar pistoleto kulkosvaidžio.

Tačiau, operatyvininkams klausantis tą vakarą M.Mažeikos pokalbių telefonu, buvo užfiksuota, kaip I.Laškevičius bei dar vienas su jais buvęs asmuo važiuoja pirkti kokaino. O apie devintą vakaro M.Mažeika jau skambino tėvui ir pranešė turintis problemų. Būtent tuo laiku, kai prasidėjo šio pokalbio, kuriame girdimas ir keistas gargaliojimas, įrašas, – 20.42 val., M.Mažeika kaltintas tyčia nušovęs I.Laškevičių.

Tačiau M.Mažeika tikino teismą, kad įraše girdimi garsai galėjo būti I.Laškevičiaus reakcija, pavartojus kokainą. Esą jis ne kartą buvo „atsijungęs“ penkioms minutėms.

Mindaugas Mažeika

Iškalbingas teisiamojo monologas

Pagal M.Mažeikos teismui pateiktą I.Laškevičiaus žūties versiją, likę dviese su pastaruoju ir būdami jau gerokai „paišdykavę“, jiedu ir toliau ieškojo „branduolinio kuro“, t. y. narkotikų.

Tačiau šių gauti nesisekė. O vadinamajame MIS’e (Domeikavos gyvenvietės dalyje, sovietmečiu priklausiusioje Mašinų išbandymo stočiai) staiga sugedo senas jo tėvų automobilis „Honda“, kurį pastarieji buvo jam tam vakarui paskolinę.

Esą palikę šią senieną, jie nuėjo pas netoliese gyvenantį pažįstamą automobilių vagį. Šis davė „VW Golf“, su kuriuo jie nuvažiavo pas taip pat Domeikavoje gyvenantį M.Mažeikos vaikystės draugą. Šis priėmė tik M.Mažeiką, o I.Laškevičių išprašė lauk. Ir šis esą išvažiavo automobiliu „VW Golf“ narkotikų vienas, tikindamas, kad vis tiek jų gaus. Jam negrįžus, M.Mažeika teigė skambinęs I.Laškevičiui, bet jo telefonas buvo išjungtas.

„Daugiau šio labai artimo savo draugo nemačiau, bet yra žmonių, po to jį dar mačiusių. Tačiau vienas jų – jau miręs, o kiti nenori būti liudytojais, nes apie mane dažnai rašo žiniasklaida, o jie – verslininkai“, – teigė teismui M.Mažeika. O pasiteiravus, gal jis žino, kas galėjo nutikti draugui, atsakė turintis ne vieną versiją, nors taip pat negalintis jų atskleisti. Nors galiausiai pareiškė: „Visi žino, kur jis nuvažiavo ir įkliuvo! Tik ne teisėsaugininkai, jeigu neapsimeta ir šie! O Igorioko, atidarinėdavusio policijoje duris su koja, jie nemėgo. Jis daug metų buvo už grotų ir visada buvo lyderis bei autoritetas. O, kad taptum lyderiu, turi kažką nuleisti žemyn, todėl jis turėjo ir daug priešų. Bet jums nesuprasti, koks tai pavojingas darbas!“

Kratėsi mafiozo etiketės

M.Mažeika ėmė klimpti savo parodymuose, kai išgirdo prokuroro ir I.Laškevičiaus našlės advokato klausimus: „Kodėl nei asmuo, davęs „VW Golf“, nei jo vaikystės draugas teisme neminėjo, kad jis tąnakt buvo atvažiavęs pas juos ne vienas?“ arba „Kodėl jis tąnakt atvažiavo su vaikystės draugu pas Kauno centre gyvenančią pažįstamą moterį purvinais drabužiais ir kruvinas?“

Neįtikinantis buvo M.Mažeikos atsakymas ir klausimą, kokiu tikslu jis tą vakarą pasikvietė I.Laškevičių – jeigu, kaip teigė, kad šis nuvežtų jį į Vilnių, kur buvo likęs jo automobilis, tai, kodėl važinėta po Kauną, vartojant alkoholį ir narkotikus? „Buvome labai geri draugai“, – toks buvo M.Mažeikos, kaltinto nušovus I.Laškevičių, atsakymas.

Jis tikino nieko nežudęs bei nesiruošiantis. „Dar nėra tiek prisidirbusio žmogaus, su kuriuo galėčiau taip pasielgti. Visi, kas žino, kokie mes buvome su Igorioku draugai, iš man pareikšto kaltinimo juokiasi. Tai – tas pats, kaip nušauti savo advokatą! Žudyti žmones – mafiozų ir banditų reikalas, o aš esu gatvės chuliganas!“ – teigė M.Mažeika, dėl savo neprognozuojamo elgesio turintis Asilo pravardę.

Emocijos liejosi per kraštus

Prokuroras Marius Venskūnas tokius M.Mažeikos parodymus, beje, duotus tik teisme, pavadino tipiška gynybine versija. Ir teigė, kad jo kaltę pagrindžia įrodymų visuma, nors I.Laškevičiaus nužudymo motyvai ir nenustatyti.

Nemačiau to, ką pasakoja prokuroras, net per žiauriausius filmus.

„Tikėtina, kad tai lėmė tuometinė psichologinė teisiamojo, kuriam yra nustatyti mišrūs asmenybės sutrikimai, būsena“, – sakė prokuroras, akcentavęs, kad iki šio įvykio M.Mažeika jau buvo teistas aštuonis kartus. Ir tai rodo, kad ligšiolinės bausmės jokių rezultatų nedavė, todėl šį kartą M.Mažeikai skirtina maksimali bausmė. O ji šiuo atveju – įkalinimas 15 metų. Ir nėra pagrindo teismui atsižvelgti į M.Mažeikai diagnozuotą ligą, nes ši daryti naujus nusikaltimus ir nusižengimus jam netrukdo.

Nuolatinis M.Mažeikos advokatas Ričardas Girdziušas tradiciškai įrodinėjo, kad duomenų, jog I.Laškevičių nužudė jo ginamasis nėra. Esą jau vien tai, kad būdamas toks apsvaigęs jis dar bandė su peiliu ar kastuvu padalinti aukos kūną dalimis, ką rodo 20, anot ekspertų, tokių trauminių poveikių, yra neįtikėtina. Be to, visi neaiškumai turi būti vertinami teisiamojo naudai. O dėl 50 eurų kyšio policininkams, kad šie užsimerktų dėl eilinio jo Kelių eismo taisyklių pažeidimo, M.Mažeika pripažįsta. „Manau, kad mano ginamajam buvo staigmena, kad pareigūnai jo nepaėmė“, – teigė R.Girdziušas, siūlydamas teismui atsižvelgti į tai, kiek M.Mažeika jau buvo šioje byloje suimtas, ir skirti už pareigūnų papirkimą būtent tokią bausmę.

Advokatas Ričardas Girdziušas

I.Laškevičiaus našlė, atstovavusi ir judviejų sūnų, kuriam tėvo žūties valandą nebuvo nė dvejų metų, teismo prašė teisingo ir atsakingo ne tik prieš ją bei mažylį, bet ir prieš visuomenę nuosprendžio. Be to, ji prašė priteisti iš M.Mažeikos jei ir sūnui po 45 tūkst. eurų moralinį atlygį. Ir pastarojo išlaikymui iki pilnametystės arba, kol sūnus baigs mokslus, – po 200 eurų kas mėnesį nuo jo tėvo nužudymo dienos.

Mįslingas persigalvojimas ir nualpimas teisme

Pats M.Mažeika per paskutinį žodį antrino savo advokatui – kad kaltinimas žmogžudyste yra absurdiškas. „Nemačiau to, ką pasakoja prokuroras, net per žiauriausius filmus“, – tikino teisiamasis, galiausiai pareiškęs, kad nenori būti atvežtas iš kitoje gatvės pusėje esančio Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame yra laikomas, į nuosprendžio paskelbimą. 

Tačiau vėliau M.Mažeika persigalvojo ir šiandien skelbiant jam nuosprendį dalyvavo. Viena iš galimų tokio mįslingo jo persigalvojimo priežasčių - į nuosprendžio paskelbimą atėjusi palaikymo komanda, kurią sudarė anksčiau teisiamojo seneliu žiniasklaidai prisistatęs, nors, pagal amžių, labiau į tėvus tinkantis vyriškis, dar vienas - jaunesnis už pirmąjį ir plikas bei dvi jaunos merginos. Vienai iš pastarųjų skelbiant nuosprendį pasidarė bloga.

Jau po to, kai bylą iš naujo - vietoj susirgusio Gyčio Večersko, konfiskavusio valstybės naudai 20 tūkst. eurų užstatą, sumokėtą teisiamojo motinos už jo paleidimą į laisvę, nagrinėjusi teisėja Aušra Vingilė konstatavo, kad neginčijamai nustatyta, jog M.Mažeika padarė visus jam inkriminuotus nusikaltimus. Ir skyrė jam dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Tiesa, į ją įskaitydama ir tuos jau beveik dvejus metus, kuriuos nuteistasis praleido šioje byloje per tris ankstesnius suėmimus.

Neatrodė vizualiai ramus ir konvojaus į nuosprendžio paskelbimą atvestas M.Mažeika. Nors išgirdus skiriamą bausmę, jo veidas buvo bejausmis. Net ir tada, kai teisėja priteisė I.Laškevičiaus našlei bei sūnui po 20 tūkst. eurų moralinį atlygį. Ir po 175 eurus kas mėnesį, indeksuojant šiuos pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, - be tėvo likusio mažylio išlaikymui nuo pat nusikaltimo padarymo dienos iki našlaičio pilnametystės.