Sukrečianti žmogžudystė iš meilės: kaltinamieji – du jos ieškoję nepilnamečiai Pereiti į pagrindinį turinį

Sukrečianti žmogžudystė iš meilės: kaltinamieji – du jos ieškoję nepilnamečiai

2020-04-24 08:57

Kauno apygardos teismui perduota byla, įrodanti, kuo gali baigtis nuolatinis nepilnamečių tūnojimas socialiniuose tinkluose. Net pusę jos daugiau kaip 100 puslapių kaltinamojo akto dėl keturiolikmetės surežisuoto aštuoniolikmečio nužudymo, kuris įvykdytas septyniolikmečio rankomis, sudaro ten vykęs susirašinėjimas.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Evaldo Virkečio nuotr.

Kerštas demaskavus apgaulę

Ši nemažą atgarsį sukėlusi istorija nutiko beveik prieš metus Jurbarke.

Kaip nustatė ją narplioję teisėsaugininkai, nužudyti aštuoniolikmetį N.A. kruopščiai rengtasi porą mėnesių. Po to, kai prisidengusi svetimomis gražuolių nuotraukomis, užkariauti šio vaikino širdį socialiniuose tinkluose bandžiusi keturiolikmetė patyrė fiasko. Ir nusprendusi jam atkeršyti už demaskuotą apgaulę, įkalbėjo prisidėti prie šio nusikaltimo būsimos aukos draugą, turėjusį su N.A. kitų sąskaitų.

Nors ir jos bendrininku tapęs septyniolikmetis buvo užkibęs ant to paties keturiolikmetės apgaulės kabliuko – įsimylėjęs kitą gražuolę, už kurios atvaizdą socialiniuose tinkluose su juo taip pat bendravo susidorojimo su N.A. organizatorė.

Tokių apgaulių ji ėmėsi po to, kai N.A., kuriam ji buvo nusiuntusi savo nuotrauką, nepanoro su ja bendrauti. Tada keturiolikmetė ir prisirinko internete gražuolių nuotraukų bei suteikė jų biografijoms lietuviškų realijų. Pavyzdžiui, tos dvi "lietuvaitės", kurių atvaizdus įsimylėjo N.A. bei būsimas jo žudikas, su kuriuo aštuoniolikmetis kartu mokėsi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, buvo banditų iš Kauno, esą nuolat besinešiojančių peilius, draugės.

Beje, Kaunas buvo minimas šioje istorijoje ir po N.A. nužudymo – iš pradžių bandant apgauti sūnaus pasigedusią jo mamą, o po to – ir suklaidinti dingusio aštuoniolikmečio ieškančius teisėsaugininkus.

Jurbarko policiją pergudravo

Keturiolikmetės keršto planas, kurį derinant ji buvo susitikusi su septyniolikmečiu mažiausiai tris kartus, – kaip šis atvilios savo draugą į jos numatytą nusikaltimo vietą ir ji lemiamu momentu nukreips aukos dėmesį, rodydama šiam telefone kokį nors vaizdo įrašą, o po to jie paslėps nužudytojo kūną bei šio telefoną ir nusikaltimo įrankį, buvo neįkandamu riešutėliu teisėsaugininkams apie porą savaičių.

Ir net parašė iš tėvo gimtadienio užstalės geriausiai tuometinei savo draugei SMS, kad ją ištiko šokas, suvokus, jog leido nužudyti žmogų, kurį mylėjo.

Jurbarko policija iš viso nesugebėjo įminti šios mįslės. N.A. palaikai galiausiai aptikti tik tada, kai tyrimą perėmė Marijampolės teisėsaugininkai.

Pernai, gegužės 9-osios pavakarę, peilio smūgiu ir kaklą, nors jų buvo ir daugiau, apleistame Jurbarko Žemaitės gatvės pastate, kuriame kažkada veikė vaikų darželis "Šaltinėlis", nužudyto N.A. kūnas buvo rastas šioje vietinio jaunimo pamėgtoje susibūrimų vietoje tik po poros savaičių. Čia jį tą pavakarę, pagal išankstinį susitarimą su keturiolikmete, atsivedė septyniolikmetis, po pamokų dar gėręs N.A. namuose kavą.

Iš pradžių su teisėsaugininkais nebendravęs, tačiau vėliau – supratęs, kad nusikaltimo organizatorė verčia visą kaltę jam, septyniolikmetis galiausiai ėmė pasakoti, kad susitikę tada, kaip ir planuota, visi trys parke, jie atėjo į būsimos žmogžudystės vietą kartu. Ir pakeliui, negalėdamas tiesiai šviesiai keturiolikmetės paklausti, kada imtis darbo, nors jau buvo užsidėjęs ir pirštines, ir pasiruošęs peilį, jis dar siuntė SMS su tokiu klausimu greta einančiai nusikaltimo organizatorei. Ir keturiolikmetė jam atsakiusi: "Kad ir čia!"

Prisidengė tėvo gimtadieniu

Nusikaltimo įrankiu buvo pasirinktas peilis, todėl, kad septyniolikmetis juos kolekcionavo.

O gegužės 9-oji – šio kraupaus nusikaltimo įgyvendinimui, nes tądien buvo keturiolikmetės tėvo gimtadienis. Ir ji po žmogžudystės nuskubėjo šio švęsti. Ir net parašė iš tėvo gimtadienio užstalės geriausiai tuometinei savo draugei SMS, kad ją ištiko šokas, suvokus, jog leido nužudyti žmogų, kurį mylėjo. Tiesa, tai buvo parašyta šiandieninio jaunimo kalba.

Panašu, kad panašiai į tokią SMS sureagavo ir ją gavusioji, nes netrukus po Jurbarką pasklido žinia apie žmogžudyste buvusiame "Šaltinėlio" pastate. Tačiau, nei Jurbarko policija, nei būriais ten traukęs vietinis jaunimas rasti N.A. palaikų nesugebėjo. O šio motinai pranešus policijai apie sūnaus dingimą sulaikytas jo septyniolikmetis draugas jokių parodymų nedavė.

Keturiolikmetė taip pat iš pradžių neigė buvusi tą vakarą "Šaltinėlyje". Vėliau jau to neneigė, tačiau tikino tik padėjusi septyniolikmečiui paslėpti aukos kūną – bijodama, kad priešingu atveju šis susidoros ir su ja. Beje, panašu, kad ši versija keturiolikmetei galėjo būti pašnibždėta, nes baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo slėpimą, kaip ir už daugelį kitų, numatyta tik nuo šešiolikos metų.

Keturiolikmetė atsidūrė teisėsaugininkų akiratyje, išsiaiškinus, kad iš gimtadienį šventusio jos tėvo telefono buvo išsiųsta SMS sūnaus pasigedusiai N.A. mamai. Joje sūnus teigė, kad jam – viskas gerai. Jis – Kaune, nes turėjo kur nors pasislėpti nuo jį persekiojančių čigonų. Nustatyta, kad ši SMS buvo išsiųsta, įdėjus į keturiolikmetės tėvo telefoną N.A. telefono kortelę.

Vertė kaltę čigonams

N.A. telefonas vėliau buvo rastas Nemune, į kurį jis buvo įmestas iš karto po nusikaltimo.

Žmogžudystės įrankiu tapęs peilis, kurį ekspertai įvardijo kaip durklą, – septyniolikmečio namų spintoje – paslėptas knygoje. Apie tai jis pasakė pats, kai po dviejų mėnesių pradėjo duoti parodymus. Tačiau, netrukus po to teisėsaugininkams jau daugiau nepavyko prakalbinti keturiolikmetės.

Septyniolikmetis teigė, kad šį peilį-durklą, jo prašymu, parduotuvėje "Armijai ir civiliams" jam nupirko sesuo. Tačiau, patikrinti šios informacijos buvo neįmanoma, nes septyniolikmečio artimieji atsisakė duoti parodymus.

Septyniolikmetis pasakojo ir, kad naktį po nusikaltimo dar buvo grįžęs į jo vietą – kad geriau paslėptų aukos palaikus. Šie vėliau buvo aptikti tame pačiame antrajame minėto apleisto "Šaltinėlio" pastato aukšte – sieninėje spintoje, primenančioje kambarėlį be langų. Iš pradžių, pagal išankstinį planą, nužudytasis buvo ten paslėptas įvyniotas į kiliminę dangą, atsinešta iš pastato rūsio. Tačiau, grįžęs į nusikaltimo vietą dar tą pačią naktį, septyniolikmetis šią slėptuvę tiesiog užmūrino tame pačiame pastate rastomis plytomis, lentgaliais ir net knygomis. Ir N.A. palikai aptikti tik po poros savaičių, keturiolikmetei galiausiai pasakius teisėsaugininkams, kad jie galėtų geriau apieškoti "Šaltinėlį".

Septyniolikmetis jos bendrininkas įtariamuoju tapo iš karto. Pirmiausiai, N.A. mama girdėjo, kad tądien gerdami jos namuose kavą, sūnus su šiuo savo svečiu tarėsi pavakarę vėl susitikti. Be to, N.A. mamai įtarimų sukėlė septyniolikmečio pasakojimas tą patį vakarą, kai pasigesta sūnaus, – apie esą su tuo susijusius kažkokius mįslingus čigonus. Esą šie juodu persekiojo, norėjo įgrūsti į savo automobilį ir pagrobti. Anot septyniolikmečio, buvo jį ir pagavę, po ko, pririšę ant variklio dangčio, vežė į mišką. Tačiau, jokių apie tai pasakojusio 17-mečio, teigusio, kad jam galų gale pavyko ištrūkti, sužalojimų nesimatė, buvo sveiki ir šio rūbai.

Vienas suimtas, kitas  laisvėje

Septyniolikmetis su keturiolikmete kaltinami tyčiniu N.A. nužudymu organizuotoje grupėje. Nors iš pradžių Jurbarko policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto jo laisvės atėmimo.

Beje, minėtu sūnaus pasakojimu apie čigonus buvo įtikėjusi ir paties septyniolikmečio, vėliau prisipažinusio, kad jis nužudė N.A., šeima. Ir jis su šios pagalba net planavo pasislėpti užsienyje, pasinaudodamas tuo, kad vyresnysis brolis dirbo Nyderlanduose. Ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl teismas tenkino ikiteisminiam tyrimui vadovavusio Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Tomo Stelionio prašymą suimti septyniolikmetį bei vėliau tęsti šio suėmimą.

Kada ir kokiu būdu karantino sąlygomis dirbantis Kauno apygardos teismas atvers pernai šalį sukrėtusią aštuoniolikmečio N.A. nužudymo bylą, neaišku.

Už grotų jis laukia ir teismo. Tuo tarpu, keturiolikmetė – laisvėje. Nors taip pat iš pradžių buvo mėnesį suimta. Po to ši kardomoji priemonė pakeista į intensyvų stebėjimą apykojės pagalba. Galiausiai, pernai rugsėjį – prasidėjus naujiems mokslo metams, ir pastaroji kardomoji priemonė sušvelninta į rašytinį pasižadėjimą niekur neišvykti. Beje, keturiolikmetė, nusikaltimo padarymo metu lankiusi vieną iš Jurbarko progimnazijų, po šios plačiai nuskambėjusios istorijos mokyklą pakeitė.

Kadangi abu kaltinamieji nusikaltimo metu buvo nepilnamečiai (žudikas sulaukė pilnametystės tik po kelių mėnesių), maksimali jiems gresianti bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Suaugusiam asmeniui už tai grėstų įkalinimas iki penkiolikos metų.

Be to, dėl kaltinamųjų amžiaus nusikaltimo padarymo metu ši byla greičiausiai bus nagrinėjama už uždarų teismo salės durų.

Juos tyrę psichiatrai, nors ir konstatavo tam tikrus sutrikimus, abu pripažino pakaltinamais.

Nukentėjusiaja pripažinta N.A. mama jokio ieškinio kaltinamiesiems sūnaus nužudymu dar nepareiškė. Tačiau, dar galės tai padaryti prieš atverčiant bylą teisme.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra