Ketvirtadienį paaiškėjo, kad Arūnas Pukelis, pravarde Švinius, išvakarėse bergždžiai skubėjo grįžti į Lietuvą iš Ciuricho. Kauno apygardos teismas, turėjęs skelbti savo sprendimą dėl jo prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės neteisėtai atėmus laisvę Enrikui Daktarui, nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą.
Šypsena dingo
Tokio Kauno apygardos teismo teisėjų – Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko – sprendimo A.Pukelis, kaip įprasta, atvykęs į teismą su kostiumu, prisipažino nesitikėjęs. Išdavikiškai iš jo veido buvo dingusi ir plati šypsena, su kuria jis pravėrė teismo duris, laidydamas žiniasklaidos adresu įvairius juokelius.
Netikėtą Šviniui sprendimą priėmusi teisėjų kolegijos pirmininkė D.Giačaitė tepaaiškino, kad nori apklausti ir patį nukentėjusįjį. Teismo posėdžių sekretorei duotas nurodymas išsiųsti jam kvietimą į už kelių savaičių numatytą naują šios jau daugiau kaip metus teismuose įstrigusios bylos posėdį, kurį lydi du tryliktukai. Posėdis numatytas balandžio 13-ąją 13 valandą.
Belieka priminti, kad pagrindinis stabdis, trikdęs sklandų bylos nagrinėjimą, buvo E.Daktaro nenoras dalyvauti šiame didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukusiame teismo procese. Jį pavyko prisišaukti tik nusprendus atvesdinti Henriko Daktaro sūnų su policijos pagalba.
Ketvirtadienį Švinius teigė po susitaikymo su E.Daktaru, įvykusiu jau pateikus skundą dėl daug diskusijų sukėlusio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, daugiau H.Daktaro sūnaus nematęs. „Manau, kad teismas priėmė tokį sprendimą, norėdamas išklausyti ir gerbiamo E. Daktaro parodymus“, - su lig šiol negirdėtomis gaidomis savo balse, teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, žiniasklaidai sakė Švinius.
Paslydo ir gelbėtojas
Netikėtas Kauno apygardos teismo sprendimas lengva ranka nubraukė visus Šviniaus ir jo advokato Nerijaus Strazdo namų darbus, kuriais jie buvo užvertę šį teismą.
Kaip jau rašyta, iš pradžių prašęs atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos klebono Jono Liorančo laidavimą, teismui ėmusis jo skundo, Švinius taip pat netikėtai persigalvojo.
Viena iš galimų to priežasčių – jo gelbėtojas pats prisivirė košės. Likus dešimčiai dienų iki numatyto skundo nagrinėjimo J.Liorančas buvo nutvertas neblaivus prie savo „BMW 530“ vairo.
Tačiau Šviniaus advokatas N.Strazdas tokią metamorfozę aiškino kitaip. Jis tikino skundą nagrinėjusią teisėjų kolegiją, kad susitaikymas – kur kas pozityvesnė aplinkybė už laidavimą. „Nes taip apginami ir nukentėjusiojo interesai, o tai – dar vienas mūsų tikslas“, – teigė N.Strazdas, anot kurio, tai įrodė ir geranoriškai jo ginamojo sumokėtas atlygis buvusiai E.Daktaro darbovietei už įvykio metu šio prarastą telefoną. Gavus prašytą 926 eurų atlygį, ši bendrovė savo skundą iš Kauno apygardos teismo jo nagrinėjimo išvakarėse atsiėmė.
Pasirašė susitaikymo protokolą
Teismui buvo pateiktos ir kelių esą gerai Švinių pažįstančių žmonių bei organizacijų charakteristikos, įrodančios, kad jis daugiau tikrai nenusikals. Tokias ne kartą teisto, nors šie teistumai formaliai ir išnykę, A.Pukelio charakteristikas parašė jau minėtas liuteronų kunigas J.Liorančas, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Vytautas Nėnius ir viešoji įstaiga „Tauragės futbolas“.
Belieka priminti, kad prieš porą mėnesių Švinius tapo Tauragės apskrities futbolo federacijos prezidentu. O V.Nėnius žiniasklaidai pareiškė jokios A.Pukelio, kurio nematė jau keletą metų, charakteristikos teismui nerašęs.
Kartu su minėtomis charakteristikomis teismui buvo pateiktas ir A.Pukelio bei E.Daktaro parašais patvirtintas jų susitaikymo protokolas, esą įrodantis, kad Šviniaus atleidimui nuo bausmės neprieštarauja ir jokių pretenzijų jam neturintis nukentėjusysis.
Kainos neįvardijo
„Jokių pinigų už tai E.Daktarui, sutikusiam taikytis geranoriškai, aš nemokėjau. Ir jokių finansinių įsipareigojimų jam neturiu. Tai buvo mano advokato sprendimas, kuriuo, manau, ši liūdnai pagarsėjusi tema bus išsemta“, – po minėto teismo posėdžio, paties teigimu, vėl „išėjęs į tautą“, žiniasklaidai teigė A.Pukelis. Jis tikino taip pat atleidęs H.Daktaro sūnui už jo moters įžeidimą.
Tačiau prokuroras Egidijus Palaima, siūlęs įkalinti Švinių dvejiem metams ir aštuoniems mėnesiams, atkreipė teismo dėmesį, kad ir atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu būtinos tam tikros sąlygos. Viena iš jų – kad asmuo, kuriam tai taikoma, ateityje nedarys naujų nusikaltimų.
„Taip, teisine prasme, A.Pukelis – neteistas, nes jo teistumai jau išnykę. Tačiau buvo net keturi jo teistumai už veikas, susijusias su savavaldžiavimu, kas įrodo jo nepagarbą visuomenės nustatytoms normoms ir tai, kad jis linkęs spręsti įvairias situacijas savais metodais“, – akcentavo prokuroras, taip pat apskundęs Kauno apylinkės teismo nuosprendį.
Bando išlįsti pro adatos skylutę
Minėtas žemesnės instancijos teismas A.Pukelį dėl E.Daktaro, kuriam buvo sulaužytas delnikaulis, nuskelti keturi dantys bei padarytos kitos traumos, sveikatos sutrikdymo Kalėdų išvakarėse išteisino. O už neteisėtą laisvės atėmimą, kurį, anot nuosprendį priėmusio teisėjo Virginijaus Kalkausko, A.Pukelis įvykdė vienas, be bendrininkų pagalbos ir sugebėjo tai padaryti be jokio smurto, prabangoje besimaudančiam Šviniui skirta tik 2259 eurų bauda, tuo pačiu grąžinant jam ir 8688 eurų piniginį užstatą.
Adatos skylutė, per kurią bando išlįsti Švinius, Baudžiamajame kodekse atsirado 2015-ųjų sausio 1-ąją. Iki tol jis neleido atleisti anksčiau teistų asmenų nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Tačiau įsigalioję pakeitimai dabar leidžia taikytis su nukentėjusiaisiais net asmenims, turintiems galiojančius teistumus.
Naujausi komentarai