LAT penktadienį paskelbė, kad nuteistoji keletą metų klausinėjo mažametę, kuri buvo pagrindinis įrodymų šaltinis kitose baudžiamosiose bylose, aptarinėjo su vaiku įvykių detales apie tariamai prieš ją įvykdytą seksualinę prievartą. Taip ji darė įtaką šio vaiko supratimui apie įvykius, ir tai turėjo reikšmę mažametei nukentėjusiajai duodant parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašė perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba bylą nutraukti. Toks prašymas motyvuotas nurodant, kad bylą išnagrinėjo ir nuosprendį priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, taip pat skunde teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertinti apeliacinio skundo argumentai.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nušalinimą grindžiantys duomenys, jog bylą nagrinėjusį teisėją ir byloje figūruojantį žuvusį asmenį siejo profesinės veiklos santykiai vienoje darbo vietoje, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs teisėjas dėl šios aplinkybės turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo byloje tendencingas.

Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta specifinė situacija, nes buvo daromas poveikis dėl amžiaus pažeidžiamam asmeniui – mažamečiam vaikui, kuris yra pripažintas nukentėjusiuoju ir yra pagrindinis įrodymų šaltinis tvirkinimo byloje.

Šio mažamečio parodymai buvo gaunami su specialistų pagalba ikiteisminio tyrimo metu, tikslinami ir tikrinami keliose baudžiamosiose bylose. Pasak teismo, dėl byloje nustatytų nuteistosios poelgių vaikas aiškiai patyrė poveikį pagal šios jam sąmoningai diktuojamą valią.

Pasak teismo, nekvalifikuotai ir įkyriai klausinėjamas vaikas gavo iš jam įtakingo suaugusio asmens, kuris su juo žaidė, bendravo, informaciją apie įvairias seksualinio turinio detales.

Apeliacinės instancijos teismas patvirtino įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad nuteistoji sistemingai klausinėjo, aptarinėjo su mažamete tariamai prieš ją įvykdytos seksualinės prievartos detales, gąsdino, mokė piešti, užduoti klausimus, įtikinėjo nukentėjusiąją užduodama atitinkamus klausimus apie aplinkybes, taip pat reikalavo, kad nukentėjusioji pasakotų, ką ir kaip su ja tariamai darė kiti vyrai, taisydavo ir primindavo anksčiau su nukentėjusiąja aptartas tariamo nukentėjusiosios seksualinio prievartavimo detales.

Tokiais sistemingais, tikslingai kartojamais veiksmais buvo pasiekta, kad mažametė duotų atitinkamus parodymus, kurie susiję su tariama seksualine prievarta.

Dėl šių priežasčių teismas skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas O. Girdauskienę buvo nubaudęs laisvės apribojimu vieneriems metams ir priteisė nukentėjusiajai 5 tūkst. eurų neturtinės žalos bei 3,5 tūkst. eurų advokatų atstovavimo išlaidų.

Kaunietis Andrius Ūsas po mirties buvo visiškai išteisintas dėl kaltinimų L. Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu.

Teismas padarė kategorišką išvadą, kad mažametė seksualinę patirtį įgijo savo tėvo namuose per neteisėtus, nekvalifikuotus ir įkyrius klausinėjus bei filmavimus 2008–2009 metais.

Tėvo D. Kedžio darytas vaizdo įrašas pripažintas neteisėtai gautu įrodymu, padarytu pažeidžiant Lietuvos įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose įtvirtintą vaiko teisę į garbę, orumą, ir asmens atvaizdą.

Teismui išteisinus velionį A. Ūsą dėl mažametės tvirkinimo, prokuratūra pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl galimai melagingų liudytojų parodymų ir poveikio vaikui.

Dabar jau miręs kaunietis D. Kedys A.Ūsą ir dar kelis asmenis viešai kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį. A. Ūsas žuvo 2010 metų birželį, apvirtus keturračiam motociklui. D. Kedžio viešų kaltinimų taip pat sulaukę Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė buvo nušauti 2009 metų spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D. Kedys.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.