Dalijosi kalte su velione?

Kaip jau rašyta, apie pačią lemtingiausią judviejų su dukrele pasivažinėjimo akimirką M. L. teisme ėmė pasakoti kitaip, negu ikiteisminio tyrimo metu.

Nors ir apsipylė tada ašaromis, šis staliumi dirbantis garliaviškis staiga pareiškė, kad automobilio jis nesuvaldė po mažametės žodžių „Man taip patinka greitis!“, esą pasakytų, kai jis buvo atsisukęs į ją, vežtą ant galinės sėdynės, paskutinio judviejų pokalbio metu.

Ši tragedija įvyko pernykštės spalio 14-osios vidurdienį – apie 10.50 val. Kaip buvo pranešta Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestinėje, – Kampiškių kaimo, esančio Alšėnų seniūnijoje, žvyrkelyje, turinčiame Alšėnų gatvės pavadinimą. Visiškai tiesiame jo ruože M. L. nesuvaldytas automobilis „Peugeot 207“ atsitrenkė į vienintelį stambesnį aplinkiniuose laukuose medį.

Nukentėjo ir automobilio gale, tačiau ne vaikiškoje kėdutėje, o išimamoje sportinio vežimo dalyje vežta vairuotojo pusketvirtų metų dukra, ir jos tėvas, kuriam tada konstatuotas vidutinis – 1,81 promilės girtumas.

Tokia M. L. būklė buvo nustatyta tik už poros valandų po įvykio, nes dėl patirtų sužalojimų jo vietoje to buvo neįmanoma padaryti.

Dėl patirtos sunkios galvos traumos mažylė neišgyveno. Ji mirė kitos dienos pavakarę – apie 16.30 val. ligoninėje.

Ilgai ten buvo gydytas ir mažylės tėvas, kuriam lūžę šonkauliai buvo perdūrę plautį. Galiausiai jam prireikė ir psichiatrų pagalbos.

Lemtinga grandinė

Ikiteisminį tyrimą atlikę teisėsaugininkai išsiaiškino, kad tragedijos metu mažylės mama buvo darbe – viename Laisvės alėjos restorane. Tą šeštadienio rytą ji apie 9 val. išėjo į darbą, palikusi dukrą jau atskirai, nors ir po tuo pačiu stogu, gyvenusiam šios tėvui. Mažylė jau tebuvo likusi vieninteliu ryšiu tarp jų.

Mergaitės mama neneigė mačiusi, kad išvakarėse judviejų vienturtės tėvas buvo neblaivus. Tačiau daugiau nebuvo su kuo jos palikti, nes po tuo pačiu stogu gyvenantis buvusio sugyventinio tėvas jau buvo išėjęs į darbą, o mažylės močiutė jau keli metai dėl sunkios ligos nebesikėlė iš lovos.

Būdama darbe, žuvusiosios mama gavo ne tik žinią apie įvykusią tragediją, bet ir apie tai pranešusio mažylės tėvo atsiustus šiurpius jos vaizdus.

Vėliau duodamas parodymus ikiteisminį tyrimą atlikusiems teisėsaugininkams, M. L. neneigė tragedijos išvakarėse gėręs degtinę. Tačiau tikino, kad šeštadienio ryte jautėsi gerai, todėl nusprendė nuvažiuoti su dukra šilto maisto į ne pertoliausiai esančią kavinę. Jis neneigė ir, kad pakeliui šnekėjosi su automobilio gale, kaip ir priklauso, prisegta dukra ir ne kartą buvo į ją atsisukęs. Kol vienu tokiu momentu automobilį sumėtė ir šis tapo nevaldomas.

Manoma, kad mirtiną galvos traumą mažylė patyrė, atsitrenkusi į priekinę sėdynę, kuri galimai buvo per daug atlošta.

Asociatyvi Freepik nuotr.

Bomba tiksėjo ne vienerius metus

Kaip jau užsiminta, po tragedijos M.L. prireikus psichiatrų pagalbos, jam buvo skirta ir ambulatorinė šių specialistų, kurių prašyta atsakyti, ar jis suprato tada savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ekspertizė.

Gautas atsakymas, kad suprato ir gali stoti dėl to, kas įvyko, prieš teismą.

Tačiau atliekant šią ekspertizę, ėmė lįsti skandalingi faktai, kad M. L. konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo bei priklausomybė nuo jo buvo nustatyti dar 2017 metais. Tada jis savaitę dėl to net gydytas.

Tačiau niekas apie tai nepranešė, o 2014 metų pradžioje M. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo dešimt metų.

Anot teisėsaugininkų, jeigu apie tokią M. L. priklausomybę bei ją lydinčius psichikos ir elgesio sutrikimus būtų gauta informacija tada, jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas būtų buvęs sustadytas ir jam būtų reikėję iš naujo pasitikrinti sveikatą. O tada jam teisė vairuoti greičiausiai nebūtų atnaujinta.

Deja, M. L. teisė vairuoti buvo sustabdyta tik po tragiškos dukters žūties.

Duodamas teisme parodymus, jis neslėpė, kad jau daug metų turi priklausomybę nuo alkoholio ir niekaip negali šios atsikratyti. Tačiau buvo linkęs nutylėti, kaip dažnai neatsispirdavo sėsti prie vairo, būdamas neblaivus. Tiesa, kaip jau rašyta, M. L. vairuotojo dosje, kurioje laikomi duomenys tik už pastaruosius penkerius metus, teigia, kad jis už jokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus per minėtą laikotarpį nėra baustas. Tačiau, belieka priminti, kad tragediją, per kurią jis neteko dukters, įvyko gana nuošaliame kelyje.

Prokurorė siūlė įkalinti

M. L. stojo prieš teismą dėl dviejų nusikaltimų – kad vairavo, būdamas girtesnis nei 1,5 prom. alkoholio, ir, būdamas tokios būklės, sukėlė eismo įvykį, per kurį žuvo jo paties dukra. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų.

Mažylės mama jokio ieškinio dėl judviejų vienturtės žūties M. L. nepareiškė. Nesikreipė ji ir į draudimo bendrovę, nes ši vėliau prisiteistų jai išmokėtus pinigus iš M. L., kadangi šis vairavo neblaivus.

Teisiamajam neneigiant savo kaltės, jo bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko daugiau niekas joje neapklaustas. Tačiau žuvusios mažylės mama visgi išreiškė teismui savo poziciją, kuri kai kuriuos šio proceso dalyvius šokiravo.

Tai įvyko prokurorei pasiūlius M. L. laisvės atėmimą ketveriems metams ir devyniems mėnesiams, tačiau dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sumažinant jį iki trejų metų ir dviejų mėnesių, bei atimant penkeriems metams teisę vairuoti transporto priemonę ir priteisiant automobilio, su kuriuo padarytas nusikaltimas, 2 630 eurų vertę, nes šis registruotas M. L. tėvo vardu.

Nuomonės išsiskyrė

Po tokių prokurorės siūlymų žuvusios mažylės mama, tebegyvenanti po teisiamojo tėvų stogu, pareiškė, kad ji nesutinka, jog M.

L. sėstų į kalėjimą, nes jis esą pradėjo taisytis, stengiasi ir dirba bei išlaiko tėvus, o grotos jį galutinai sužlugdys.

M. L. pasisamdyta advokatė taip pat tikino teismą, kad priklausomybė nuo alkoholio yra liga ir ligonį reikia gydyti, o ne bausti, siūlydama savo ginamajam tik lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Galiausiai prokurorė sutiko, kad, jeigu, teismo nuomone, M. L. skirtina bausmė gali būti nesusijusi su laisvės atėmimu, tai tada reikėtų ją atidėti maksimaliam trejų metų laikotarpiui, uždraudžiant tiek laiko vartoti bet kokius svaigalus bei naktį išeiti iš namų.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam M. L., šis taip pat teigė, kad nenori į kalėjimą, o su viskuo kitu, ką siūlė prokurorė, sutiko, tikindamas, kad dirbdamas atlygins viską, kas jam bus priteista.

Teismo verdiktas

Bylą nagrinėjęs teisėjas Alvydas Rimkevičius šiandien pripažino M. L. padarius abu jam inkriminuotus nusikaltimus.

Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad jis pripažino savo kaltę, gailisi, teisiamas pirmą kartą, pripažino savo žalingą ydą – polinkį alkoholiui ir deda pastangas šią įveikti, be to, rūpinasi sergančia mama, o jo buvusi sugyventinė prašo neskirti jam laisvės atėmimo, paliko M. L. laisvėje, skirdamas jam ketverių metų, t.y. beveik minimalų už žmogaus pražudymą sukėlus eismo įvykį, esant girtesniam negu 1,5 prom., laisvės atėmimą, kuris dėl to, kad M. L. pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dar sutrumpėjo iki dvejų metų ir aštuonių mėnesių, atidedant šios bausmės vykdymą trejiems metams. O tai jau maksimalus bausmės atidėjimo laikotarpis. Tačiau neuždraudžiant, kaip siūlė prokurorė, ir trejus metus vartoti bet kokius svaigalus, o tik uždraudžaint tiek laiko išeiti nuo 23 iki 6 val. iš namų, jeigu tokia reikmė nesusijusi su darbu.

Tačiau M. L. įpareigotas gydytis nuo alkoholizmo ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Be to, ir teisė vairuoti automobilį iš M. L. atimta tik trejiems metams, o ne penkeriems, kaip siūlė prokurorė. Tačiau jos siūlymas konfiskuoti iš M. L. jo tėvo vardu registruoto „Peugeot“, su kuriuo padarytas nusikaltimas, vertę, t.y. 2630 eurus, tenkintas pilnai.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti.