Netektys ir klausimai

Netektis yra dramatiškas mūsų gyvenimo išbandymas, kai pasijuntame pažeidžiami ir bejėgiai. Su mirusiu asmeniu miršta ir dalis mūsų. Dar sunkiau, ir dažnai lieka aibė neatsakytų klausimų, kai netektis paženklinta savižudybe.

„Nėra dienos kad nepagalvočiau apie ją ir tai, ką jai teko išgyventi“, – tramdydamas emocijas apie 2022 m. pabaigoje iš gyvenimo pasitraukusią seserį kalba Vidas (pavardė redakcijai žinoma – red. past.).

Vido sesuo nusižudė praėjus dviem mėnesiams po jos dukros savižudybės. 2022 m. rugsėjį su ką tik gimusia dukrele iš namų Kaune išėjusios 27-erių moters kūną Kauno ugniagesiai gelbėtojai aptiko žolėse, netoli pėsčiųjų tilto, vedančio į Panemunės šilą. Tik išvakarėse vyras žmoną su dukrele po gimdymo parsivežė iš ligoninės, o ankstų rytą jau buvo skelbiama abiejų paieška.

Tris dienas ieškotas naujagimės kūnelis aptiktas maždaug už trijų keturių metrų nuo Trijų Mergelių tilto arba maždaug už 20 metrų nuo tos vietos, kur buvo rastas ir žolėse įsipainiojęs jos mamos kūnas.

„Iki šiol negaliu atsakyti į klausimą apie sesers dukros pasirinkimą. Sesuo labai sunkiai išgyveno dukros ir anūkės netektį, – pasakoja Vidas. – Po dukters laidotuvių dažnai bendravau su seserimi – tai telefonu susiskambindavome, tai pasimatydavome, susitikdavome. Mačiau, kad ji laikosi gana stipriai, o jos vyrui, pastebėjau, nelabai negerai. Mačiau ir tai, kad jų santykiai pašlijo, juk žmones pažįstu 30 metų ir mačiau, kad negerai.“

Triguba nelaimė prislėgė visus artimuosius, ypač Vido tėvus. Vyras sako, kad ir taip garbaus amžiaus tėvai paseno kone dvidešimčia metų. Dar labiau šeimą prislėgė sesers vyro požiūris į palikimą. Ženklai, kad su žentu gali būti sunku rasti bendrą kalbą, pasirodė dar iki laidotuvių.

„Buvo praėjusios gal penkiolika minučių, kai iš buto išnešė sesers kūną, o jis sako tėvukui: „kadangi jos dalis atiteks jums, jūs perrašykite man atgal“. Įsivaizduojate, penkiolika minučių tepraėjo po kūno išnešimo, o jis jau turto reikalus ėmė tvarkyti ir įkalbinėti tėvus atsisakyti palikimo. Šitaip jis tėvus terorizavo tris mėnesius, pas mane į namus važiavo ir atsargiai pagąsdino, kad reikia perrašyti, nes nežinia kas gali atsitikti“, – svainio elgesiu baisėjosi Vidas.

Kraupūs įtarimai

Šiandien šeimos palikimo dalybos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų rankose. „Visą gyvenimą mano tėvai jiems padėjo, tiksliau, jie padėjo dukrai, bet jo niekada nepastūmė į šoną. Prieš daug metų tėvai dirbo, augino daržoves, prekiavo rūkytais mėsos gaminiais. Jį visur kartu veždavosi, įvesdino į verslą. Paskui sesuo ir jis jau patys atsistojo ant kojų ir vystė savo verslus. Bet tėvai padėjo visą gyvenimą. Turime išrašus iš notarų, kiek pinigų padovanota, o kiek jų padovanota be jokių notarų“, – nuoskaudas bėrė Vidas.

Sakė, kad geriau advokatams mokės 100 tūkst. eurų, bet mes nieko negausime.

Labiausiai Vidą šokiruoja svainio užtikrintumas, kad jis, padedamas advokatų, pasieks savo. Jau pirmas vizitas pas notarą tvarkyti sesers palikimo paliko nemalonų įspūdį. Dalį sesers užgyvento turto paveldėjo Vido tėvai, kuriuos jis lydėjo pas notarą.

„Gerai, kad prisijungiau, nes pradžioje kvietė vienus tėvus. Jo advokatas leido suprasti, kad dėl amžiaus tėvai nepatemps teismo proceso, teismas kainuos dešimtis tūkstančių eurų, bus išleista labai daug pinigų ir sveikata neatlaikys. Iš karto nuteikė, kad jie nieko negaus, nes darys viską, kad tik pavyktų atimti“, – Vidas stebisi, kaip galima taip aiškinti, kai pagal įstatymą dalis palikimo priklauso tėvams.

Įvertinę artėjančius teisminius procesus, tėvai dalį paveldėto jų dukros turto perleido Vidui. Vyro pasakojime susipina mirties išgyvenimai, prisiminimai iki tragiškų šeimą sukrėtusių įvykių ir neteisybės dėl svainio užmojų. Taip, po dukros su anūke netekties Vido sesuo jautėsi sugniuždyta. Tačiau jos ramstis tomis tamsiomis dienomis buvo ne sutuoktinis, o jos prigimtinė šeima. Jų šeimos santykiai buvo grindžiami nuoširdumu ir rūpesčiu vienas kitu.

Anot Vido, sesuo be galo mylėjo savo tėvus. Vidas su žmona augina du vaikus. Po dukros laidotuvių sesuo visiems sakė, kad ji turi valią visą savo turtą palikti tėvams ir brolio šeimai, kas, anot Vido, svainį labai siutino, jis net buvo pradėjęs riboti žmonos bendravimą su jai artimiausiais žmonėmis.

Tačiau baisiausia dar tik artėjo. Vido sesuo tėvams buvo prasitarusi siaubingą dalyką, kad sutuoktinis ją vis ragino kartu su juo išeiti iš gyvenimo – sakydavo nusižudom, išgeriam vaistų, nušokam nuo tilto. Moteris tėvams pasakodavo, kad naktimis vyras vis kliedi, esą nusižudžiusios dukros sutuoktinis atims iš jų turtą.

Dukters netektis, žinoma, turėjo įtakos, tačiau didžiausią įtaką sesers sprendimui nusižudyti, spėja Vidas, turėjo jos sutuoktinis: „Jam gal irgi sunku, bet jo elgesys neadekvatus. Dėl sesers esu garantuotas, kad ją atvedė iki savižudybės. Kai žmogus nemiega, tai sveikatos mąstymui turbūt neprideda.“

Psichologinis smurtas?

Vido tėvai po dukros netekties buvo nuėję pas prokurorą ir tyrėją pasisakyti apie jiems kilusias abejones ir galimą dukros paskatinimą savižudybei, tačiau teisėsaugininkai apgailestavo, kad nemato jokių įrodymų tokiai prielaidai pagrįsti. „Tuoj po tragedijos jis pasakė: „tik nepasodinkite manęs į kalėjimą“. Aš iki šiol nežinau, kodėl jis taip pasakė. Tėvų sveikata ir taip nebuvo stebuklinga, tai ši situacija dar labiau sekina“, – Vidas nutyli, bet lyg nebyliai liudija savo tėvų skausmą, patirtą per tuos du mėnesius, netekus dukros, anūkės ir proanūkės.

Net ir kalbėdamas dabar jau apie jam priklausančią sesers palikimo dalį Vidas sako, kad daugiau, nei priklauso, jam nereikia. Jis užsidirba ir pragyvena, todėl sesers palikto turto dalis, mano, turėtų atitekti tėvams. Tačiau neslepia nerimo, kurį pasėjo svainio žodžiai, kad jis sieks atsiimti viską, nes esą žmonos dalies čia jokios nėra.

„Kodėl mums nepriklauso tai, kas numatyta įstatymo? Kodėl? Todėl, kad jis turi pinigų ir gali po teismus užtampyti?“ – Vidas beria retorinius klausimus. Svainio nenuoširdumą grindžia aplinkybe, kad jis iš Vido tėvų, pasitelkęs savo advokatą, dalyvaujant notarei, reikalavo padengti 3 tūkst. eurų laidojimo išlaidas. Vido tėvai sutiko, tačiau galiausiai šis Vido svainio reikalavimas liko neįvykdytas.

Tokie sesers vyro veiksmai Vidą tiesiog glumino. Vyras pasakoja, kad buvo iš dalies padengęs sesers dukters ir anūkės laidojimo išlaidas, tačiau jam nekilo mintis šių lėšų prašyti iš sesers ar svainio tokiu sunkiu metu, o čia svainis pinigų prašo iš pensininkų, kurie ką tik buvo praradę dukrą, anūkę ir proanūkę.

„Dieną prieš mirtį sesuo pasikvietė tėvus. Kartu buvo ir jos sutuoktinis. Tėvukai jau perkopę 80 metų. Jie pasakojo, kad sesuo atsinešė segtuvą, padėjo ant stalo ir ėmė kalbėti, kad tėvai žinotų, esą čia visi dokumentai, jie padėti į stalčiuką, ir aiškino, kad visą savo turtą palieka tėvams. O kitą dieną jau paskambino, kad atsitiko nelaimė, – tragiškų detalių grandinę dėlioja Vidas. – Klausiu jos vyro, tai kur buvai, kai viskas įvyko, o jis aiškina, lauke lapus grėbęs, nors lauke nė vieno lapo nebuvo. Taip, aš turiu įtarimų. Bet nėra kaip įrodyti, kad buvo taikytas  psichologinis smurtas ar paskatinimas savižudybei. Kiek tokio smurto yra Lietuvoje. Kiek vyrų nužudo moteris. Baisu. O kad jis darė jai psichologinį smurtą,  100 procentų esu įsitikinęs. Jis niekur jos vienos nepaleido. Ji net pas mane važiavo su juo. Mes kalbamės, ji pasakė, kad po dukros mirties jai liko mano vaikai, žadėjo jais užsiimti, padėti, rūpintis mano vaikais. Jis net kelis žingsnius paėjo atgal ir buvo matyti, koks pykčio priepuolisjį ištiko.“

Šeimos garbė

„Čia mūsų šeimos garbės reikalas, – apie teisme esančią palikimo bylą kalba Vidas. – Ne kartą sakiau, kad atiduotų tai, kas mums priklauso pagal įstatymą, ir ačiū, viso gero. Man nereikia nieko daugiau. Bet jis aiškina, kad viską iš mūsų atsiimsiąs. Sakė, geriau advokatams mokės 100 tūkst. eurų, bet mes nieko negausime, nes, esą, sesers čia nieko nėra.“

Vidas įsitikinęs, kad palikimas yra jo sesers užgyventas nekilnojamasis turtas. Viską reikėtų padalyti sąžiningai. Anot vyro, kai kurio nekilnojamojo turto jam priklauso 0,75 dalis, tačiau yra tokio, kurio priklauso 0,5.

Situacija: šiandien šeimos palikimo dalybos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų rankose. T. Lukšio nuotr.

Svainio reikalavimas atsisakyti visko ir pasitenkinti pinigine kompensacija – juokingas. Net ir saugodamas mirusios sesers, jos dukros ir mažylės garbę, šviesų jų atminimą, Vidas sako negalintis sutikti su pasiūlymu, kai svainis nurodo nekilnojamojo turto kainas žemesnes, nei nurodo Registrų centras, o ką jau kalbėti apie rinkos.

„Pavyzdžiui, butas Kaune kainuoja apie 50 tūkst. eurų, o jis įvertinęs 20 tūkst. Ir visi jo pasiūlymai mums štai tokie. Dar sako, kad jei nesutiksiu, bylinėsimės dešimt metų, esą jis pinigų turi, o mes tiek pinigų teistis neturėsime. Juokiuosi, sakau jam: „tai parduok man už tą kainą, kurią pats nurodai, bet tada jau jam netinka, o man turi tikti“, – situacijos absurdiškumą atveria Vidas.

„Kauno diena“ susisiekė ir su Vido svainiu Raimondu (pavardė redakcijai žinoma – red. past.), tačiau vyras nebuvo linkęs kalbėti žmonos palikimo dalybų tema: „Norai jų dideli. Įsivaizduoja, kad jiems reikia ne pagal kažką, o pagal jų įsivaizdavimą. Ką duodi, tas jiems netinka. Manau, kad nelabai turėčiau dalytis savo išgyvenimais ir skausmais.“

Raimondui nekliuvo ir žemesnė nei Registrų centras nurodo nekilnojamojo turto vertė: „Ne aš juk vertinau. Juk tai darė specialistai. Šiaip aš nelinkęs apie tai diskutuoti. Tegul sprendžia specialistai, kurie išmano šiuos reikalus. Man ne tas galvoje, man reikia gyventi. Aš pasikliauju savo advokatais, teismais.“

Komentaras

Advokatė Raimonda Lazauskienė

Teisiškai vienaip ar kitaip visą priklausantį paveldėtą turtą teismas bendrasavininkams tikrai atidalins. Tačiau, be teisės ir turto, dar egzistuoja ir žmogiškasis faktorius – likusiems artimiausiems mirusiųjų šeimos nariams gyvenimas tęsiasi. Ši itin skaudi ir tragiška istorija patvirtina, kad pinigai žmogaus gyvenime užima svarbią vietą, bet tuo pačiu, akivaizdu, tiesiogiai laimės nesuteikia. Taip, pinigai suteikia pasitikėjimo savimi, nepriklausomybės, tačiau žmogiškumo už juos nenusipirksi.