Nuspręsta nerizikuoti?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė kreipėsi su tokiu prašymu į Kauno apylinkės teismą dar pirmadienį.

Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tai, kad 40-metė I. Vilčinskienė nėra teista. O nusikaltimai, kuriais ji įtariama, priskiriami nesunkiems. Už juos numatyta maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, nors, remiantis mūsų teismų praktika, belangė I. Vilčinskienei negresia.

Šis prokurorės prašymas išnagrinėtas šiandien priešpiet. O jį nagrinėjusi, patikslintais duomenimis, teisėja Audronė Levinskienė 13.15 val. paskelbė, kad prokurorės prašymą tenkina ir įpareigoja I. Vilčinskienę nuo rytdienos, t. y. rugpjūčio 9 dienos, tris mėnesius, t. y. iki lapkričio 9-osios, nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įrangą, dar vadinamą apykoje. Be to, I. Vilčinskienė įpareigota visą minėtą laiką nuo 17 val. vakaro iki 9 val. ryto būti savo namų Šilainiuose zonoje.

Slapstėsi Šiaulių apskrityje?

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, kur tiksliai Mindaugas ir Inga Vilčinskai slėpėsi su vaikais tas dvi savaites, kai jų buvo ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dar nenustatyta. Nors portalo kalbinti jų ieškoję teisėsaugininkai linkę teigti, kad tai darę teisinga kryptimi – Lietuvoje labiausiai šios šeimos ieškota Šiaulių apskrityje, kur buvo rastas ir automobilis, kuriuo mažamečiai liepos 18-osios ryte savavališkai išsivežti iš „Pastogės“, ir kurioje gyvena ne tik kartu su M. Vilčinsku anksčiau šiame vaikų gerovės centre besilankiusio Antano Kandroto-Celofano mama, bet ir trečiasis suaugęs asmuo, kartu su besislapsčiusia Vilčinskų šeima rugpjūčio 1-osios vidurdienį sulaikytas po gaudynių Ignalinos rajone – vos už kilometro nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Kaip jau rašyta, šis asmuo sutiko pasakyti savo vardą ir pavardę ne iš karto, tačiau kategoriškai atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, nors, remiantis jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyvena Šiaulių apskrityje – kažkur ties Radviliškiu. Neatmetama, kad gyvenamąją vietą jis slėpė, nes ir ten galėjo glaustis teisėsaugininkų ieškomi Vilčinskai su vaikais.

Mindaugas Vilčinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pagalbininkams niekas negresia?

Pareigūnai neatmeta, kad šeimos slapstymosi vieta galėjo būti ir keičiama.

Vaikų pagrobimu bei pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariami M. ir I. Vilčinskai šiuo klausimu nelinkę atvirauti. Šeimos galvos atsakymas, kur jie slapstėsi tas dvi savaites, buvo: „Slėptuvėje“.

Neatmetama ir, kad besislapstantiems turėjo kažkas padėti. Tačiau vaikų pagrobimas, kai tai padarė tėvai, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nes už jį gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. O už nesunkaus nusikaltimo slėpimą nenumatyta atsakomybė, kaip, pavyzdžiui, už nužudymo ar kito sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo slėpimą.

Be to, galimo bendrininkavimo pagrobiant vaikus ir padedant juos slėpti atveju pastaroji paslauga turi būti iš anksto pažadėta. Tuo tarpu, portalo kauno.diena.lt žiniomis, teisėsaugininkai kuo toliau, tuo labiau linksta prie versijos, kad mažamečiai tą rytą savavališkai išsivežti iš „Pastogės“ spontaniškai. Tiesiog neatsilaikius pagundai, atsiradus tam patogiai situacijai. Nors M. Vilčinskas ne kartą ir viešai grasino susigrąžinti savo vaikus, kurie iš jo bei sutuoktinės buvo paimti teismo sprendimu.

Ar galima suklastoti, ko nėra?

Panaši situacija ir su, kaip teigta po Vilčinskų sulaikymo, jų turėtais „dokumentais“, nes suklastoti neegzistuojančio dokumento neįmanoma. Kaip jau rašyta, įtariamieji vaikų pagrobimu bei pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną galiojančių asmens dokumentų neturėjo.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tuose „dokumentuose“, kurie buvo rasti juos sulaikant, jie buvo įsirašę esą savo giminės pavardę – Vilčinskai. Tiksliau, šių „dokumentų“ savininkai, pirminiais duomenimis, buvo moteris, vardu Inga, ir vyras, vardu Mindaugas, iš Vilčinskų giminės. Maždaug toks buvo teisėsaugininkų atsakymas į klausimą, o, kodėl Vilčinskams nepareikštas įtarimas ir dėl dokumentų klastojimo, nors teigta, kad sulaikant jie turėjo šių klastotes.

Teismui patenkinus prokurorės prašymą ir skyrus I. Vilčinskienei intensyvią priežiūrą, naudojant apykoję, išleista iš Kauno kalėjimo, ji turi grįžti į šeimai skirtą socialinį būstą viename Šilainių daugiabutyje. Būtent šiuo adresu teismo prašyta skirti šią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.

Kaip jau rašyta, 42-ejų M. Vilčinskui, kurį, kaip ir sutuoktinę, prašyta suimti dviem mėnesiams, Kauno apylinkės teismas rugpjūčio 2-ąją skyrė šią griežčiausią kardomąją priemonę mėnesiui. Nė vienas iš Vilčinskų šių Kauno apylinkės teismo nutarčių Kauno apygardos teismui bent iki šiol neapskundė.