Grandininė reakcija

Ši pagaliau teismą pasiekusi istorija nutiko prieš beveik penkerius metus.

2013-ųjų lapkričio 25-osios vidurdienį ieškovų tėvas ir sūnus S.M., kuriam tebuvo 40 metų, grįžo per Lietuvą iš Vokietijos, į kurią važiuodavo pirkti automobilių. Kartu su juo keliavo ir A.F., turintis ne tik Rusijos, bet ir Estijos pilietybę.

Kaip vėliau pasakojo pastarasis, Kauno apylinkėse jiedu susipyko, nes kiekvienam atrodė, kad reikia važiuoti kita kryptimi. A.F. ėmus prašyti, kad S.M. vežtų jį namo, šis sustabdė automobilį Jonavos rajone, ties posūkiu į Šveicarijos kaimą, ir liepė bendrakeleiviui, kuris buvo be vienos kojos – nešiojo protezą, išlipti. Vyrai dar apsižodžiavo, o po priekaištų sekė smūgis kumščiu į veidą, po kurio vyrai susikibo ir nugriuvę nusirito nuo pakelės šlaito.

Tą vidurdienį Jonavos rajono policija apie šias muštynes kelyje Jonava–Kaunas sulaukė ne vieno skambučio. Galiausiai buvo pranešta, kad kažkoks agresyviai nusiteikęs asmuo šlaistosi kelio viduriu ir puldinėja pravažiuojančius automobilius. Kadangi į tokius iškvietimus vykdavę patruliai buvo ką tik išleisti pietauti, į įvykio vietą nurodyta vykti jų kolegoms – Prevencijos poskyrio tyrėjams, dirbusiems apylinkės inspektorių darbą. Pastarieji išvyko į šią neįprastą jiems užduotį vieno iš jų tarnybiniu automobiliu, kuriame nebuvo nei patalpos sulaikytiesiems gabenti, nei antrankių.

Teismo medikų verdiktas

Kaip vėliau prisipažino vienas iš minėtų tyrėjų, to, kas atsitiko, atvykus į įvykio vietą, per beveik šešiolika tarnybos metų jam nebuvo tekę patirti.

Kelio viduryje blaškęsis vyras, pamatęs jų tarnybinį visureigį, užšoko ant šio variklio antvožo ir mažiausiai pora kartų spyrė į priekinį stiklą. Nepavykus šio sugadinti, jis pradėjo plėšti nuo stogo anteną.

Policininkams išlipus, vienas iš jų akiplėšai papurškė dujų. Ar pataikė, nežino – išsišokėlis lyg ir bandė toliau lipti ant automobilio stogo. Policininkai teigia nutraukę jį žemyn, laikydami už abiejų rankų. O paskui paguldę besimuistantį sulaikytąjį veidu į grindinį, surišdami šiam už nugaros rankas vieno iš jų tarnybiniu diržu.

Po kurio laiko pastebėta, kad sulaikytasis įtartinai nebejuda. Net kelis kartus skambinta kolegoms budėtojams, kad šie pagreitintų greitosios, kuri iš pradžių kviesta tik kaip pagalba galimai išprotėjusiam pažeidėjui, atvykimą. Po pusvalandžio pasirodę greitosios medikai konstatavo, kad sulaikytas asmuo miręs. Radus jo asmens dokumentus, paaiškėjo, kad tai – Rusijos pilietis.

Buvęs šio bendrakeleivis A.F., kuriam pavyko susistabdyti pakeleivingą automobilį, jau buvo pasiekęs Jonavos autobusų stotį, kurioje jau buvo įsėdęs į Vilnių vežantį autobusą. Jis buvo sulaikytas kaip įtariamasis savo tėvynainio nužudymu, sustabdžius šį autobusą jau Kaišiadorių rajone. Tačiau po poros mėnesių ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes gauta teismo medicinos specialisto išvada, kad S.M. žūtį lėmęs veiksmas – smaugimas, sulaužant kaklą – tikėtina, kad ranka, sulenkta per alkūnę, buvo atlikta likus kelioms minutėms iki mirties.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Išnaudotos visos galimybės?

Po tokios įvykių sekos įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybiniais įgaliojimais ir neatsargaus S.M. gyvybės atėmimo buvo pareikšti jį sulaikiusiems policininkams. Tačiau šie, tapę įtariamaisiais, savo kaltės nepripažino ir duoti parodymus atsisakė.

Galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jų atžvilgiu. Tačiau S.M. artimųjų advokatui Ramūnui Putinui apskundus šį Kauno apygardos prokuratūros sprendimą, Generalinė prokuratūra ikiteisminį tyrimą atnaujino ir pavedė jį jau Panevėžio apygardos prokurorams. Šie po pusmečio pakartojo Kauno prokurorų sprendimą, konstatavę, kad jau išnaudojo visas galimybes nustatyti, kuris iš įtariamųjų nužudė S.M.

Atnaujinus įrodymų tyrimą, jie abu pareiškė, kad duos parodymus tik susipažinę su bylos medžiaga. Tačiau tai jiems leidus, vėl pasinaudojo savo teise parodymų neduoti.

Nepadėjo ir paskirti sudėtingi tyrimai, tik patvirtinę buvus įtariamųjų ir nukentėjusiojo tarpusavio kontaktą, tačiau neatskleidę konkretaus veiksmų mechanizmo. Surinktų duomenų visuma leido Panevėžio prokurorams daryti kategorišką išvadą, kad S.M. buvo nužudytas sulaikymo metu, nors abu įtariamieji ir neigė panaudoję prieš jį kovinių imtynių veiksmus. Net ir susipažinę su jų byloje liudijusio Mykolo Romerio universiteto lektoriaus, dėstančio būsimiems policininkams kovinę savigyną ir fizinį pasirengimą, parodymais, kad policijos savigynos programoje yra numatyti ir smaugimo veiksmai, paimti iš olimpinės dziudo sporto šakos. Ir, kiek jam žinoma, šie veiksmai dar niekam nėra sukėlę mirtinų sužalojimų. Priešingu atveju, jie būtų šioje sporto šakoje neleistini.

Įtariamieji dirba toliau

Panevėžio prokurorai, konstatavę, kad įtariamieji turėjo pagrindą sulaikyti S.M. ir panaudoti prieš šį fizinę prievartą, akcentavo ir kitką – jie turėjo esamoje situacijoje suvokti, kad šio pažeidėjo veiksmai dėl galimos jo psichinės būsenos nebus traktuojami kaip nusikaltimas, t.y. turėjo su juo elgtis ne kaip su nusikaltėliu, o kaip su ligoniu. O ką kalbėti apie tai, kad jie turėjo elgtis ypač atsargiai ir apdairiai jau vien dėl to, jog tokie sulaikymai nebuvo jiems įprasta praktika. Tačiau dėl jų pasirinkto ne tik netinkamo, bet ir nebūtino tokioje situacijoje kovinio imtynių veiksmo, kuris atliktas neprofesionaliai, žuvo žmogus.

Šokiruojantis buvo ir pačių prokurorų motyvas nutraukti atnaujintą tyrimą – kadangi tik vienas iš įtariamųjų padarė nusikaltimą, tačiau išnaudotos visos galimybės nustatyti, kuris iš jų, ikiteisminis tyrimas nutrauktinas abiejų atžvilgiu. Nors šis nutarimas ir persiųstas jų darbovietei – įvertinti, ar galimo kaltininko elgesys ir pastarajam atsakomybės savo parodymais padėjusio išvengti kolegos pozicija suderinama su policijos veiklos principais bei pareigūno priesaika.

Abu jie tebedirba tame pačiame Kauno AVPK padalinyje – Jonavos rajono policijos komisariate. O jų atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas, suėjus senaties terminui.

Po jau minėto Panevėžio prokurorų nutarimo, kad S.M. buvo nužudytas sulaikymo metu, tačiau nėra galimybės nustatyti, kuris iš policininkų tai padarė, kurį patvirtino ir Panevėžio apygardos teismas, iš pradžių velionio artimųjų advokatas prašė priteisti pastariesiems padarytą žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento. Tačiau Kauno apylinkės teismas tada šį ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas paliko jų sprendimą galioti. Nors pats Policijos departamentas tada savo atsiliepime į šį ieškinį nurodė, kad už pasekmes turi atsakyti ne jis, o Kauno AVPK.

Vienas iš S.M. artimųjų advokato motyvų, kodėl Kauno apylinkės teismas turėtų šį skundą priimti, taip pat buvo teiginys, kad priešingu atveju tai reikštų, kad policijos pareigūnų netinkamas ir nusikalstamas savo pareigų vykdymas nesulaukia jokios reakcijos.

Ilgai laukta akistata neįvyko

Kauno apylinkės teismui galiausiai šį ieškinį priėmus, trečiadienį į civilinės bylos nagrinėjimą neatvyko niekas iš S.M. artimųjų.

Jau aštuntą dešimtį pradėjusi jo motina, per kiekvienas sūnaus žūties metines teiravosi advokato, ar nėra jokių naujienų – juk Lietuva – ne Rusija, o Europos valstybė, ilgai laukto posėdžio išvakarėse pareiškė, kad dėl sveikatos ir finansinės būklės kelionė iš Pskovo į Kauną jai vienai – per sunki. O jos trylikametį anūką šioje byloje atstovaujanti buvusi marti, po S.M. žūties neišbrendanti iš skolų, negavo vizos, nes Rusijos įstatymai tokiems asmenims išvykti į ES valstybes draudžia.

Velionio motiną teismo posėdyje kartu su jau advokatu R.Putinu atstovavo ir šio kolegė Indrė Pocevičienė. Pastaroji velionio motinos prašymą priteisti iš Lietuvos valstybės sūnaus laidotuvių išlaidas ir 30 tūkst. eurų moralinį atlygį grindė tuo, kad jos atstovaujamajai buvo sunku patikėti, jog vienintelis jų šeimos maitintojas buvo nužudytas Lietuvos policijos pareigūnų, dėl ko labai pablogėjo ne tik jos sveikata, bet ir finansinė padėtis. Labai paveikė šis įvykis ir jos anūką, kuriam tėvo žūties valandą tebuvo aštuoneri. Jam prašoma priteisti 50 tūkst. eurų moralinį atlygį arba, anot I.Pocevičienės, po kelių šimtų eurų išlaikymą per mėnesį, kol sulauks pilnametystės.

"Na, ir kas, kad velioniui buvo diagnozuota depresija, kurią jis jau buvo apsigydęs. Tai nesuteikia teisės policijai atimti žmogaus gyvybės!" – teigė I.Pocevičienė, komentuodama Kauno AVPK atstovės šioje byloje Birutės Paliukaitės vieną iš pagrindinių argumentų, kodėl turėtų būti atmestas ieškinys, – nes pareigūnai turėjo imtis tokių priemonių dėl agresyvaus paties nukentėjusiojo elgesio, todėl jų veiksmai buvo teisėti, o "išėjo, kaip išėjo".

Sprendimas – po kelių savaičių

Ieškinio nagrinėjime dalyvavę ir minėti pareigūnai, turėję prisiekti, uždėję ranką ant Konstitucijos, kad sakys tiesą, ir vėl pasinaudojo savo teise neduoti parodymų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

"Mes jo nesmaugėme ir tiesiogiai nežudėme!" – pareiškė abiejų vardu kalbėjęs vienas iš jų. Tačiau į I.Pocevičienės klausimą, kodėl neskundė Panevėžio prokurorų nutarimo, t.y. nesiekė visiško išteisinimo, atsakęs, kad esą neturėjo pinigų advokatams.

Jo kolega, taip pat prašęs ieškinį atmesti ir akcentavęs, kad teismas nėra pripažinęs jų kaltais, savo nenorą duoti parodymų argumentavo tuo, kad ši istorija ir taip jau kainavo jam daug nervų.

Pagarsinus pastarojo ikiteisminio tyrimo metu, kai dar nebuvo pareikšti įtarimai, duotus parodymus, šie paneigė ir pagrindinį Kauno AVPK atstovės argumentą dėl agresyvaus S.M. elgesio sulaikymo metu. Pagarsintuose parodymuose teigta, kad jis tik muistėsi.

Suklupo Kauno AVPK atstovė ir išgirdusi advokato R.Putino klausimus: "Ar S.M. sulaikę pareigūnai negalėjo atlikti kitų veiksmų? Ir ar jie neturėjo jokių specialiųjų priemonių?" "Turėjo guminę lazdą ir dujų balionėlį. Galėjo atlikti ir kitus veiksmus", – ir vėl pati sau prieštaravo B.Paliukaitė.

Galiausiai R.Putinas pacitavo Aukščiausio Teismo išaiškinimą, kad pareigūnai gali būti atleisti nuo atsakomybės tik tokiais atvejais, kai buvo padaryta tik turtinė žala, ir išskirtiniais atvejais – kai nesunkus sveikatos sutrikdymas. "Tačiau kadangi S.M. žūties atveju nenustatyta, kuris iš pareigūnų atliko neteisėtus veiksmus, ieškinys pateiktas už juos atsakančiai Lietuvos valstybei", – akcentavo nužudytojo artimųjų advokatas.

Sprendimą dėl Rusijos piliečių ieškinio planuojama skelbti po kelių savaičių.