Kauno klinikose gydomam dvylikamečiam berniukui dar sunku suvokti, kaip jam pasisekė. Paauglys buvo skubiai ištrauktas iš upės dugno ir tinkamai gaivintas – tik tai jam išgelbėjo gyvybę.

Patraukė vieni

Nelaimė įvyko trečiadienio pavakarę. Dvylikametis su metais vyresne sese ir jos drauge laiką leido prie Dovinės upės. Ji teka per "Dovinės" sodų bendriją Marijampolės rajone.

"Jų niekas neleido maudytis", – pasakojo prie sūnaus Vaikų intensyvios terapijos skyriuje budinti mama. Su vaikais ji buvo sutarusi, kad baigs atlikti namų ruošos darbus ir tuomet visi patrauks maudytis.

"Apsidairau – o jų jau nėra, nors paprastai jie vieni niekur neina", – prisiminė marijampolietė. Apie sūnų ištikusią nelaimę sužinojo telefonu. Puolė prie upės, nuo kurios iki namų yra apie 700 m.

Kai moteris nusigavo į nelaimės vietą, sūnus jau buvo ištrauktas ant kranto ir atgaivintas. Jį išgelbėjo šalia gyvenantis vaikinas, padedamas berniuko sesers. "Neatsimenu, ką tuomet dariau. Žinau, kad netrukus atvažiavo greitoji ir sūnų išvežė į Marijampolės ligoninę", – kalbėjo mama. Ji automobiliu važiavo iš paskos, bet kelionę pamena kaip per rūką: "Nepamenu, kaip atsidūriau ligoninėje."

Negalėjo užmigti

Moteris pasakojo, kad sūnus yra itin judrus, aktyvus, viskuo domisi, viską nori išbandyti. Mokslai, anot mamos, jam sekasi palyginti neblogai. Turi noro ir padėti tvarkytis namuose, bet jam pritrūksta kantrybės.

Pagalbos namuose reikia nemažai, nes šeimoje auga dar penki vaikai. Vyriausiam – šešiolika, jauniausiam – vos metukai.

Brolį gelbėjusi metais vyresnė sesė, anot mamos, yra rūpestinga. "Ir su mažaisiais pabūna", – pridūrė moteris.

Nelaimė mergaitę stipriai paveikė. Ji verkė visą vakarą. Viena net nenakvojo – bijojo. Mama naktį apskritai akių nesumerkė. "Gėriau ir raminamųjų vaistų, bet ir vis neužmigau", – sakė marijampoliškė.

Vakar visą dieną praleidusi prie sūnaus lovos Kauno klinikose, vakare moteris planavo grįžti namo ir aplankyti sūnų išgelbėjusį vaikiną. "Norėčiau tam vyrukui labai padėkoti, bet kaip jam atsilyginti, atsidėkoti?" – svarstė daugiavaikė mama. Ji gelbėtoją matė įvykio vietoje, bet nepamena, ar jam ką nors sakiusi, dėkojusi.

Vaikinas jai pats pasiskambino, klausė, ar galėtų aplankyti berniuką. "Liepiau nevažiuoti. Kam gaišti laiką? Juo labiau kad į reanimacijos skyrių lankytojų neįleidžia", – kalbėjo moteris.

Sukeltas dirbtinis miegas

Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovas doc.dr. Vaidotas Gurskas "Kauno dienai" pasakojo, kad berniuko būklė vertinama kaip stabiliai gerėjanti, bet sunki.

Berniukui leidžiami vaistai nuo skausmo, jam sukeltas dirbtinis miegas. To reikia, nes vaikas yra prijungtas prie mechaninės plaučių ventiliacijos aparato. Skęstant į plaučius pateko vandens, dėl to jie pabrinko ir berniukui pačiam sunku kvėpuoti. Anot mediko, plaučiai išgyja savaime, gydyti reikia tik kilusias komplikacijas. Nešvarus vanduo gali sukelti plaučių infekciją, uždegimą.

"Jeigu viskas eisis sėkmingai, ilgalaikio gydymo reanimacijoje nereikės. Tikėtina, kad visiškai pasveiks", – optimistiškai nusiteikęs V.Gurskas.

Jis neabejoja: dėkoti reikia pirmąją pagalbą suteikusiems žmonėms. "Labai gerai suveikė tie, kurie ėmėsi gaivinti. Pasaulyje yra nuolat pabrėžiama, kad pirmoji pagalba yra pati svarbiausia. Net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą dažniausiai negali atvykti greičiau nei per 7–8 min. Iki tol pagalbą turi teikti šalia esantys žmonės. Šiuo atveju berniukas sulaukė labai kvalifikuotos šalia buvusiųjų pagalbos. Jis išgyveno tik dėl tos pagalbos", – kalbėjo V.Gurskas.

Marijampolės medikams berniukas pasakojo, kad lipo į upę vedančiais laiptukais ir staiga "jie lyg pradingę". Tuomet jis paniręs po vandeniu. Daugiau vaikas nieko neatsiminė. Medikams paauglys skundėsi dėl dusulio, kad sunku kvėpuoti.

Standartiškai smegenys be deguonies gali išgyventi ne ilgiau kaip 5 min. Šią vasarą Vaikų intensyvios terapijos skyriuje jau buvo gydytas vienas skendęs nepilnametis.

Prižadino iš miegų

Dvylikametį išgelbėjęs 24 metų Tomas Šaparnis džiaugėsi, kad viskas taip sėkmingai pasibaigė, nors vienu metu aplinkiniai jau buvo praradę viltį, kad pavyks atgaivinti iš vandens ištrauktą vaiką. Po nelaimės praėjus beveik parai vaikinas "Kauno dienai" sakė negalintis pamiršti dramatiško įvykio.

"Džiaugiuosi, kad viskas taip operatyviai išėjo, sėkmingai pasibaigė, bet visa tai dar ilgai tai suksis galvoje", – sakė marijampolietis.

T.Šaparnis miegojo, kai vaikai ėmė šauktis pagalbos: "Vaikas nuskendo, vaikas nuskendo!" Jo šeimos sodo namelis stovi ant upės kranto.

Nelaimės vieta vaikinui puikiai pažįstama. Pats ten visuomet maudosi. "Dėl to taip drąsiai ir nėriau", – sakė vaikinas.

Trijų metrų gylis

Labiausiai jam įstrigo vaiko paieška po vandeniu. Toje vietoje upės gylis siekia tris metrus. Pirmą kartą panėrė nesėkmingai. Matomumas po vandeniu buvo apie pusę metro – savo rankų pirštų galus dar įžvelgė. Nėrė antrą kartą. Tuomet pamatė, kad kažkas baltuoja ant dugno.

"Griebiau už rankos ar kojos, labai stipriai truktelėjau ir ėmiau kelti į viršų. Buvo nelengva irtis", – prisiminė akimirkas T.Šaparnis. Berniuko į krantą pats iškelti jau nesugebėjo – prašė buvusiųjų ant kranto pagalbos.

Čia stoviniavo berniuko sesuo, jos draugė, Tomo mama ir močiutė bei kaimynas.

"Vaikas darėsi vis baltesnis, vėliau pradėjo mėlti. Atrodė, kad jau viskas – neišgelbėsime. Bet pagalvojau, kad vis tiek reikia bent pabandyti gaivinti", – pasakojo T.Šaparnis.

Kelis kartus įpūtęs oro, jis ėmė daryti dirbtinį širdies masažą – ritmingai spausti krūtinę. Ėmė trūkti jėgų, ateiti į pagalbą pamojo berniuko sesei. "Sakau, pūsk, pūsk, išgelbėsim, išgelbėsim!" – jaudinančius momentus persakė vaikinas.

Į darbą kibus dviese, po 7–10 min. išgirdo pirmą berniuko įkvėpimą ar iškvėpimą. Gaivinti nesustojo ir toliau, taip pat bandė šildyti vaiko kojas. Vilties teikė rausvą atspalvį vėl įgaunanti berniuko oda.

Pravertė ir filmai

Vaiku ėmus rūpintis medikams, T.Šaparnis sakė sunkiai galėjęs nusėdėti vienoje vietoje. Galva sukosi nuo įvairių minčių, jaudinosi, ar viskas baigsis gerai.

"Tiesiog džiaugiuosi, kad padariau, ką galėjau, kad nesutrikau", – kuklinosi vaikinas.

Šioje situacijoje jam pravertė matyti filmai ir privalomi išmokti gaivinimo įgūdžiai. Jų mokėsi tris kartus – norėdamas gauti skirtingų kategorijų vairuotojo pažymėjimą.

Nardyti išmoko lankydamas baseiną. "Po vandeniu išbūdavau iki pusantros minutes", – skaičiavo vaikinas. Jis pasakojo mėgstantis vandenyje paeksperimentuoti. Laisvalaikiu mėgsta palakstyti motociklu, susigundė išbandyti šuolį parašiutu. Nepaisant to, save vadina gana atsargiu.

"Laisvalaikiu dar ieškau draugės, – juokavo vaikinas ir prabilo apie ateitį: – Tikiuosi, kad ir darbe viskas eis geryn. Planų turiu daug, savo gyvenime noriu daug ką naudingo padaryti."

Kaip saugiai elgtis vandenyje?

Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).

Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį priplaukę prie jo kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Šaltinis: Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba

Pirmoji pagalba

Jeigu žmogus nereaguoja į aplinką, reikia kviesti pagalbą, o kol ji atvyks, reikia atverti kvėpavimo takus. Atlošti galvą ir pakelti smakrą. Atkreipkite dėmesį, kad negalima spausti po smakru esančių minkštųjų audinių, nes taip galima užspausti kvėpavimo takus.

Toliau reikia įvertinti, ar žmogus kvėpuoja normaliai. Pasilenkite, kad jūsų veidas būtų arti žmogaus, kuriam padedate, veido ir žiūrėkite į jo krūtinės ląstą, ar ji kilnojasi, ar girdisi iškvėpimas, įkvėpimas, jaučiama iškvepiamo oro srovė.

Per pirmąsias minutes sustojus širdžiai žmogus dar gali atlikti pavienius įkvėpimus. Vertindami kvėpavimą užtrukite ne ilgiau nei 10 sek. Jei kyla abejonių, ar kvėpavimas normalus, elkitės taip, kaip esant nenormaliam kvėpavimui.

Užkimšus nosį per burną du kartus įpūsti oro. Jeigu vis tiek nėra gyvybės ženklų, gaivinti reikia 30 kartų paspaudžiant krūtinę ir du kartus įpučiant oro. Paspaudimų dažnis - 100 kartų per minutę.

Šaltinis: Kauno klinikos