Trimečiam berniukui, netekusiam visų keturių galūnių, jau pagaminti kojų protezai. Jie vaikui sunkūs ir nepatogūs. Protezuotojai sako: pripras.

Šeimą apėmė liūdesys

"Parašykite, kad dėkojame, nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie mus suprato ir mums padeda", – nuo jaudulio trūkčiojančiu balsu kalbėjo trimečio mama Loreta Biriukovaitė.
Apie šį mažylį jau rašėme. Pasakojome, kad berniuko vaikystė paženklinta tragedija: šią vasarą jam amputuotos rankos ir kojos. Palikusi vaikui gyvybę, jo galūnes pasiglemžė liga – meningokokinė infekcija.

Lauryno tėvų išgyvenimai keičia jų nuotaiką. Euforija, kad akistatoje su mirtimi buvęs sūnelis ją nugalėjo, sušvelnino amputacijos tragizmą.

"Svarbiausia, kad Laurynas liko gyvas", – tada, birželio pabaigoje, ir po dviejų ligoninėje praleistų mėnesių grįžę namo tvirtino berniuko tėvai Loreta ir Ramūnas.

Šiomis dienomis jie nuliūdę: Laurynas nė už ką nenori jam pagamintų kojų protezų.

"Kojytes atvežė mums į namus. Visaip prašom Lauryno, kad bandytų eiti su jomis, bet labai nenori. Sako, būsiu be kojyčių, man taip gerai", – virpančiu balsu sūnų citavo Loreta.
Dėl to ji labai nusiminė, bijo, kad Laurynas taip ir neįpras prie protezų. O juk jų reikia ne vieno, o visų keturių.

Su kabliuku ir žnyplėmis

Protezuotojas technologas Artūras Didžiariekis neabejoja, kad Laurynas prie protezų pripras. Tam reikia laiko. Be to, vaikas dar labai mažas.

"Kai jis bus penkerių, pats prašysis protezų", – įsitikinęs "Ortopedijos technikos" akcinės bendrovės specialistas, gaminęs ne vieną protezą vaikams ir patyręs, kad kartais net išmatuoti biges sunku.

Dabar Laurynui – treji su puse. Nelaukiant penkerių vaikščioti su protezais Laurynas mokysis V.Tumėnienės vaikų reabilitacijos centre, į kurį atvyko vakar.
"Rankų protezų detales jau užsakiau, nors patvirtinimo, kad už juos bus sumokėta, iš ligonių kasų dar negavau. Tikiuosi, kad gausime, kad bus atsižvelgta į šią ypatingą nelaimę", – Lauryno situaciją akcentuoja A.Didžiariekis.

Darbinėmis vadinamos Lauryno rankos bus be pirštų, bet su kabliukais. Kosmetines plaštakas protezuotojas taip pat užsakė. Anot jo, jei aplinkinius šokiruos tie kabliai, bus galima uždėti plaštakas, nors jos – tik dėl grožio, neatliks jokių funkcijų.

"Namie valgydamas vaikas galės naudotis protezais su kabliukais, – prognozuoja A.Didžiariekis ir į klausimą, ar Laurynas sugebės valgyti, atsako: – Reikia tikėtis. Prie kabliukų bus ir žnyplės, tarsi du įrankiai kartu. Žnyplėmis vaikas galės suimti šaukštą."

Šie rankų protezai valdomi diržais. Jie įsitemps tiesiant ranką per alkūnę ir atidarys protezo gale esantį kablį ar žnyples.

Gerumo – daug

Jei ne žmonių gerumas, Lauryno tėvai šiandien, ko gero, jaustųsi dar prasčiau. Vos išspausdinus straipsnį apie amputaciją, redakciją užliejo žmonių gerumo banga.

Skaitytojai klausė, kuo, be finansinės paramos, dar gali padėti: į Lauryno mamos sąskaitą, beje, iš pradžių nurodytą klaidingai, ėmė plaukti pinigai. Į pirmąją sąskaitą pateko tik tų žmonių aukos, kurios buvo siunčiamos iš "Swedbanko", nes sąskaita Laurynui padėti – taip pat "Swedbanke".

"Šeima, patyrusi tokį sunkų išbandymą ir suradusi stiprybės apie tai papasakoti, kelia didelę pagarbą jai. Norisi padėti šiems žmonėms. Mes gyvename ne Lietuvoje", – rašoma laiške iš užsienio.

"Kaip supratau iš straipsnio, šeima norėtų kompiuterio. Galėčiau jį padovanoti ir dar kažkuo pagelbėti, todėl gal būtų galima gauti šeimos kontaktinius duomenis?" – klausiama kitame laiške redakcijai.

"Galėčiau paremti šeimą ne vienu pervedimu, bet ir ateityje", – tai eilutės iš daugybės laiškų.

Ypatinga tai, kad didžioji dauguma siūlančiųjų pagalbą prašo neskelbti jų pavardžių, nes tai daro ne dėl savireklamos.

"Norime padėkoti už straipsnį apie mažąjį Lauryną. Tokie straipsniai ne tik supažindina su istorijomis, kurias būtina išgirsti, bet ir buria bendruomenę, įgalina ir paskatina padėti vienas kitam, parodo, kiek daug žmonės gali nuveikti patys – veikdami kartu", – kauniečiai Audronė ir Vladas Lašai tarsi atsako į klausimą, kodėl geradariai tai daro tyliai, nenori afišuotis.