Viską pamiršo
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Asta Chramina patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai rugsėjo pradžioje. Šiame tyrime jau ne kreditoriai pasiilgę V.Čičelio nesumokėtų skolų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno skyriaus pareigūnai narplioja klaidžius "Via Baltica dvaro" buhalterinės apskaitos labirintus.
Prokurorė patvirtino, kad įtarimai šioje byloje pareikšti įmonės darbuotojui. "Kauno dienos" žiniomis, įtarimai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo užgulė paties bendrovės vadovo pečius. "Nieko nežinau, neatsimenu", – telefonu nukirto V.Čičelis, bet pasiūlė klausimus atsiųsti raštu, taip ir nepažadėjęs ką nors prisiminti.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius nusikalstamos veikos požymius. Jį kontroliuojanti prokurorė paaiškino, kad tyrimas pradėtas ne pagal gautus nukentėjusiųjų pareiškimus, o inicijavus ikiteisminio tyrimo institucijai.
Prokurorė tvirtino, kad nėra gavusi informacijos apie V.Čičelio bendrovėse darbuotojams mokėtus atlyginimus nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos. Pareigūnė teigė, kad ir šiame ikiteisminiame tyrime nekalbama apie galbūt vokeliuose mokėtus pinigus.
"Aplaidus apskaitos tvarkymas – tai toks tvarkymas, kai neatitinka galiojančių teisės aktų. Vadinasi, įmonės vadovas arba buhalteris, arba abu nesilaiko galiojančių teisės aktų, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės arba įstaigos ūkinės-finansinės veiklos už tikrinamąjį laikotarpį", – nusikalstamos veikos esmę dėstė A.Chramina.
Raudondvario etapas
"Kauno dienos" žiniomis, pagrindiniai V.Čičelio nemalonumai susiję su vienu gražiausių objektų Kauno rajone – Raudondvario dvaro oranžerijos atgaivinimu ir pritaikymu teikti maitinimo paslaugas. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė A.Chramina patikslino, kad tiriamas 2014–2015 m. finansinis laikotarpis.
V.Čičelio vadovaujamai bendrovei "Via Baltica dvaras" jau ne kartą teko varstyti teismų duris dėl įvairių aplinkybių, susijusių su Raudondvario dvaro oranžerija. "Kauno diena" rašė apie neteisėtą architektės parašo panaudojimą rengiant oranžerijos kapitalinio remonto projektą, o vėliau – laikinų priestatų.
Teismas tąsyk priėmė V.Čičelio kailį išgelbėjusį sprendimą – architektės parašo panaudojimas, siekiant įteisinti savavališkus statinius, buvo pripažintas mažareikšmiu nusikaltimu, o V.Čičelis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Deja, bendrovei "Via Baltica dvaras" nepavyko išsisukti nuo kelių įmonių ieškinių dėl nesumokėtų skolų vykdant darbus Raudondvario oranžerijoje.
Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu bankrutavusiai bendrovei "Langų stilius" priteisė iš "Via Baltica dvaras" beveik 66 tūkst. eurų skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Nieko nežinau, neatsimenu.
"Langų stilius" siekė prisiteisti didesnę sumą, tačiau statybų apskaitos žurnaluose bei kituose dokumentuose teismas išskaičiavo būtent tokią sumą. V.Čičelio vadovaujama bendrovė skundė jai nepalankų sprendimą, tačiau nesėkmingai.
Galiausiai paskutinį tašką padėjo Lietuvos apeliacinis teismas, kuris, išnagrinėjęs V.Čičelio norą nusikratyti reikalaujama skola, paliko galioti Kauno teismo sprendimą.
Pagailėjo projektui
Dėl mažesnės skolos teismų kelius teko eiti ir kitai dabar bankrutavusiai bendrovei "Eldra". Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. priteisė iš "Via Baltica dvaras" beveik 7,5 tūkst. eurų skolą, apie tūkstantį eurų palūkanų ir dar 8,66 proc. dydžio metines palūkanas ieškinį teisme pateikusiai bendrovei "Eldra".
Bendrovės atstovai nurodė, kad "Eldra" įsipareigojo parengti projektą "Raudondvario pilies oranžerijos pritaikymas maitinimo veiklai", o "Via Baltica dvaras" – už projekto parengimą sumokėti. Regis, viskas klojosi kaip sutarta. Bendrovių atstovai sukirto rankomis, pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, V.Čičelio vadovaujama bendrovė patvirtino, kad pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir terminų neturi.
Teismui pateiktas netgi pinigų mokėjimo susitarimo grafikas. Darbus vykdžiusi bendrovė pažymėjo ir tai, kad dalis atsiskaitymo numatyta jau po to, kai žemės ūkio ministras pasirašys skirti finansinę paramą beveik 500 tūkst. eurų (tuomet galiojusia valiuta per 1,7 mln. litų) Raudondvario atstatymo projektui.
"Eldra" nurodė, kad V.Čičelio vadovaujama bendrovė taip ir liko skolinga beveik 6 tūkst. eurų. Iš liūdnai pagarsėjusios dėl finansinių reikalų "Via Baltica dvaras" atgavusi mažąją dalį skolos, likusią prisiteisė tik po kelių teismų.
Košės nepagadino
Galbūt V.Čičelio pasiekimas – šeimininkauti prestižinėje Kauno rajono vietoje Raudondvario oranžerijoje – įkvėpė verslininką tęsti žygius. Jis siekė maitinimo paslaugas teikti ir Kauno valstybinės filharmonijos kavinėje. Dalyvavimas Filharmonijos paskelbtame konkurse V.Čičelį ir vėl įsuko į teismų karuselę. Tik šiuo atveju teisėsaugos pagalbos prireikė pačiam verslininkui.
Jis skundė teismui Filharmonijos paskelbto viešo konkurso teisėtumą. V.Čičelio bendrovei atstovaujantys juristai įžvelgė ir daugiau ginčytinų momentų konkurse, tačiau užmojis įkelti koją į vieną prestižiškiausių Kauno kultūros įstaigų patyrė fiasko.
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė Kauno filharmonijai palankų sprendimą. Muzikos įstaigai neteko organizuoti naujo konkurso, o V.Čičelis prarado galimybę šeimininkauti Kauno valstybinės filharmonijos kavinėje.
Tai toli gražu ne visos bylos, kuriose minimas V.Čičelio vadovaujamų bendrovių vardas. Tačiau tokia verslininko patirtis teismuose netrukdo jam eiti garbingų Kauno pramonės ir amatų rūmų viceprezidento pareigų.
Pramonės ir amatų rūmų pozicija dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo labai aiški. "Blogai. Yra įstatymai ir jų reikia laikytis. Čia kaip Kelių eismo taisyklės", – lakoniškai išdėstė rūmų prezidentas verslininkas Benjaminas Žemaitis.
Jis svarstė ir tai, kad kai kurie verslininkai tyrėjų dėmesio sulaukia, nes esą nežino buhalterinių vingrybių, o kiti galbūt piktybiškai apskaitą tvarko netinkamai.
"Kiekvienas rūmų narys yra tikrintas ne vieną sykį ir ne vieną sykį turbūt yra baustas už netinkamą apskaitos tvarkymą. To greičiausiai neišvengia nė vienas verslininkas, tačiau kiekvieną atvejį reikia atskirai analizuoti", – kolegos nepasmerkė B.Žemaitis.
Turtas nesilikvidavo
Nepriekaištingos reputacijos laiduotojas ir nuoširdus kaltės pripažinimas išgelbėjo V. Čičelio žmoną Audronę Čičelienę nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kauno pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas V.Čičelis baudžiamojoje byloje, kurioje apgaulingu apskaitos tvarkymu buvo įtariama jo sutuoktinė, minimas kone dažniau nei A.Čičelienė. Tačiau byloje nagrinėtų įtarimų laikotarpiu būtent A.Čičelienė ėjo bendrovės "Via Baltica pramogos" direktorės pareigas.
Šiuo metu įmonė "Via Baltica Pramogos" jau likviduota, tačiau A.Čičelienės valdyti viešbučiai, restoranai ir visas maitinimo paslaugų sektorius niekur neišgaravo ir nestovi apleistas išdaužytais langais. Verslas toliau klesti juridinę priklausomybę patikėjus ne medienos pramonės srityje patirtį turėjusios A.Čičelienės, o patyrusio verslininko, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento V.Čičelio vadovaujamai bendrovei "Via Baltica dvaras".
Galutinis bendrovės išregistravimo taškas padėtas tik pernai. "Via Baltica pramogos" gyvavo viso labo septynerius metus. Per šį laiką jai buvo iškeltos ir septynios bylos. Tačiau bylos dėl galimo atlyginimo mokėjimo vokeliuose ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, pasibaigusios pažadu sumokėti skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir laiduotojo įsipareigojimu, bylų sąraše nėra.
Pasiskundė darbuotojai
Įtarimai "Via Baltica pramogos" vadovei A.Čičelienei susidėliojo iš vienuolikos darbuotojų parodymų, suskaičiuotų nesumokėtų mokesčių ir neapskaitytų lėšų. Kaltinime prokuratūra nurodė, kad iš neapskaitytų lėšų A.Čičelienė sumokėjo ne mažiau kaip 15,7 tūkst. litų (4,5 tūkst. eurų) neoficialaus darbo užmokesčio. Tyrėjai nurodė, kad būdama atsakinga už įmonės buhalterijos skaidrumą A.Čičelienė nepateikė rastų nefiskalinių čekių 71 tūkst. litų (beveik 21 tūkst.eurų), tuo būdu į įmonės pajamas neįtraukta beveik 59 tūkst. (17 tūkst.eurų), o valstybė praradusi apie 12 tūkst. litų (3,5 tūkst.eurų).
Ir tai tik dalis aplaidumo, kurį tyrėjai pastebėjo tikrindami "Via Baltica pramogos" užkaborius. Pasirodo, bendrovė nevedė jokios apskaitos prekiaudama mugėse, iš prekybos alumi ir sidru bei nealkoholiniais gėrimais į pajamas neįtraukė per 60 tūkst. litų (17 tūkst.eurų) ir taip išvengė beveik 13 tūkst. litų (3,8 tūkst.eurų) PVM.
Tyrėjų duomenimis, tokiu būdu bendrovė veikė apie dvejus metus. Tačiau labiausiai užkliūva tai, kad vienuolika parodymus davusių buvusių darbuotojų mini realiu įmonės vadovu buvus visai ne A.Čičelienę, o direktorės sutuoktinį V.Čičelį. Tokie liudytojų vertinimai ir kita dalis kritikos nuo sutuoktinių Čičelių, rodos, kaip vanduo nuo žąsies.
Eksdirektorė buvusių darbuotojų liudijimus vertino kaip dėl pažeidimų ir girtavimų atleistų žmonių pyktį ir norą gerbiamus verslininkus apkalbėti.
Atlyginimai grynaisiais
Dėl vokeliuose mokamų atlyginimų ir apgaulingo apskaitos vedimo ne vienas garsus Lietuvos verslininkas, politikas raudonavo prie gėdos stulpo. Bet tik jau ne garbingas visuomenines pareigas užimantis, Kauno apylinkėse už prieštaringai vertinamus nuopelnus pagarsėjęs verslininkas.
Visi ikiteisminio tyrimo metu parodymus davę liudininkai dirbo "Via Baltika pramogos" restorane-viešbutyje. Vieni virtuvėje, kiti aptarnavo viešbutį. Nepaisant skirtingo darbo pobūdžio, sutarto atlyginimo, visų liudytojų parodymuose kaip leitmotyvas skambėjo pastebėjimai: "Jis net nebuvo įdarbintas bendrovėje, tačiau realiai beveik viskam vadovavo V.Čičelis", – teigė buvę darbuotojai.
Apie panašią ir atlyginimų mokėjimo schemą tvirtino visi liudytojai. Esą iki 2012 m. atlyginimus visada mokėjo tik grynais, atskiroje patalpoje viešbutyje ir žymėjosi ranka vedamame žurnale. Vėliau imta skirstyti atlyginimą į minimumą, kurį jau pervesdavo į darbuotojų sąskaitas ir tą, kurį grynais išmokėdavo į rankas. Buvę darbuotojai tvirtino, kad grynais išmokami pinigai nebuvo apskaitomi.
Specifinė tvarka
Viešbučio aptarnaujantis personalas atskleidė, kad įstaigoje vyravo specifinė tvarka. Esą būtent V.Čičelis iš viešbučio administratorių reikalaudavo kuo mažiau lėšų apskaityti įmonės kasos aparatu. Administratorės tik pildydavo žurnalą, kuriame buvo pažymima, koks klientas ir kokiu būdu sumokėjo už paslaugas.
Jei tik pinigai buvo gaunami grynais ir neapskaitomi kasos aparatu, jie buvo atidedami atskirai spintelėje tarnybiniame kambaryje esančioje spintelėje. Darbuotojai pasakojo, kad visi užsakymai dėl kambarių rezervavimo buvo surašomi ranka žurnaluose, tačiau žurnalai ilgai neužsibūdavo, po kurio laiko jie būdavo sunaikinami.
Esą jokios kompiuterinės apskaitos kiek, kada, kaip ilgai viešbučio klientai naudojosi Čičelių svetingumu viešbutyje nebuvo vedama. Darbuotojai tokius savininkų veiksmus suprato kaip siekį išvengti kažkokių patikrinimų, iš kurių matytųsi, kad žmonių viešbutyje gyvendavo daugiau, nei būdavo surenkama pinigų.
Liudytojai tvirtino, kad viešbutyje buvo du kasos aparatai. Esą priklausomai nuo to, ar klientui reikėjo sąskaitos už paslaugą, tekdavo naudotis atitinkamu kasos aparatu. Kai kurie liudytojai tyrėjams tvirtino iš darbo išėję dėl blogos darbo atmosferos, šiurkštaus, arogantiško ir su niekuo nesiskaitančio V.Čičelio elgesio.
Nuoširdumas gelbsti
Įstatymas numato, kad jei asmuo nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra įsipareigojęs atlyginti turtinę žalą, yra visus įstatymo reikalavimus atitinkantis laiduotojas, tokį asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
A.Čičelienės teisme narpliotos verslo vingrybės atitiko šiuos įstatymo reikalavimus. Moteris nuoširdžiai pripažino savo kaltę, gailėjosi, žadėjo taip nebedaryti. Laiduotojui teismas taip pat neturėjo priekaištų. Asmuo neteistas, prisistatė esantis Čičelių šeimos draugas, o dar ir kaltinamosios sutuoktinio įmonėje dirbantis ir 1 100 litų (318 eurų) uždirbantis.
Teismas nusprendė pripažinti A.Čičelienę kalta dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą be užstato, perdavė laiduotojo atsakomybėn vienų metų laidavimo terminui.
Naujausi komentarai