Nors dar daug kur nespėjo nutirpti sniegas, Kauno apskrities ugniagesiai jau po du ar tris kartus per dieną vyksta gesinti degančios žolės. Pareigūnai guodžiasi, kad kol kas gaisrai kyla toli nuo pastatų ir nėra nukentėjusiųjų. Deginant žolę, pernai žuvo vienas gyventojas, o dar vienas apdegė.
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Džiuginta Vaitkevičienė pastebėjo, jog šiemet žolės degintojai bunda vėliau, nes vėluoja pavasaris. Tačiau šiemet Kauno apskrityje jau yra išdegę daugiau kaip 5 hektarai laukų.
Pernai Kauno apskrities ugniagesiai užfiksavo 665 žolės degintojų sukeltus gaisrus. „Tai – didžiuliai skaičiai“, – portralui kaunodiena.lt sakė D. Vaitkevičienė.
Žolės deginimas brangiai atsieina, nes vykstant jos gesinti sunaudojama daug kuro, varginami ugniagesiai, be to, jie ne visada gali laiku suskubti į kitus gaisrus ar nelaimes.
Pasak gamtininkų, degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, žūsta žmonės.
Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, šiemet daug prastesnė padėtis Klaipėdos apskrityje, kur jau išdegė per 224 hektarų laukų.
Už žolės deginimą gali būti baudžiama nuo 200 iki iki 1200 Lt bauda. Be to, būtina atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.
Ugniagesiai primena:
liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis;
tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu;
ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių;
jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.
Naujausi komentarai