Prieš kelis metus kauniečiai buvo savotiški čempionai – mokėjo didžiausią kainą už šilumą tarp didžiųjų miestų. Socialdemokratai, perimdami valstybės vairą iš konservatorių, suprato, kad reikia padaryti galą šilumos ir elektros kainų augimui Lietuvoje. Todėl mano pirmas žingsnis, kurį padariau atėjus į ūkio ministeriją, buvo skirti europinės paramos lėšų Kauno šilumos ūkio pertvarkai, ir konkrečiai, savivaldybės valdomoms Petrašiūnų, Šilko ir Inkaro katilinėms. Parama buvo skirta, prasidėjo rekonstrukcijos darbai ir per rekordiškai trumpą laiką, pasitelkus vietinę pramonę, buvo modernizuota infrastruktūra, pastatyti modernūs biokuru kūrenami katilai, kurie pilnu pajėgumu pradės dirbti šių metų kovo mėnesį. Čia reikia pareikšti pagarbą UAB „Enerstenai“ - moderniai, jaunatviškai Kauno pramonės įmonei, kuri projektavo, gamino ir montavo biokuro katilus ir darė tai per rekordiškai trumpus terminus.

Prognozuojama, kad Kauno šilumos ūkyje, įvertinus ir privačias, ir savivaldybės investicijas, gaminant reikiamą šilumos kiekį, atsiranda perinvestavimo tikimybė, kuri ir dabar siekia 130 procentų. Perinvestavimas reiškia, kad už patirtus nuostolius vis tiek sumokės vartotojai. Nepriklausomai nuo to ar tai bus ES paramos, privataus verslo ar mokesčių mokėtojų lėšos. Todėl turėtų suveikti sveiko proto principas, jog kiekvienas investuotas litas atneštų maksimalią naudą vartotojams ir kiek galima daugiau sumažintų jų išlaidas už komunalinį šildymą bei elektrą.

Reikia pažymėti, kad pagal Vyriausybės šilumos ūkio pertvarkos strategiją, Kaune numatyta papildomai investuoti į biokuro kogeneracijos plėtrą, o taip pat į šilumos ir elektros energijos gamybą iš buitinių atliekų. Strategija buvo parengta prieš 2 metus, nuo to laiko Kaune daug kas pasikeitė, atsirado perinvestavimo grėsmė, todėl būsimo Kauno miesto savivaldybės mero(-ės) bei premjero ir Vyriausybės atsakomybė yra kruopščiai suskaičiuoti, kiek elektros energijos Kaunas galėtų pasigaminti iš realiai esamų buitinių atliekų. Kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko Klaipėdoje, kuomet pasirodė, kad faktiškai į sąvartyną patenka dvigubai mažiau atliekų, nei kad už jas sumoka gyventojai ir verslas. Vien dėl to Fortum‘o kompanija savo atliekų deginimo įrenginyje turėjo papildomai deginti ir biokurą.

Svarbi būsimo Kauno mero(-ės) užduotis įvertinti ir šilumos poreikio mažėjimą, vykdant pastatų renovacijos procesą. Taip pat reikėtų labiau aktyvinti gyventojus, kad jie energingiau imtųsi renovacijos, nes tai reiškia patrauklesnį miesto vaizdą ir sumažėjusias sąskaitas už šilumą daugiabučių gyventojams.

Apskritai, prasidėję pokyčiai ir socialdemokratų Vyriausybės veiksmai šalies energetikos ūkyje lėmė, kad už dujas mokame mažiau jau nuo praėjusių metų liepos, o elektros energijos kainos mažėja jau antrus metus iš eilės, o pokyčiai Kauno šilumos ūkyje leidžia tikėtis, jog kainos už šilumą sumažės dar labiau. Balsuoji už socialdemokratus – šildymo kaina perpus!

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP Kauno m. skyriaus politinės kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 1337832