Po Žemės ūkio rūmų kreipimosi į Europos Komisiją dėl galimybės panaikinti muitus rusiškoms trąšoms didžiausia trąšų gamybos bendrovė Baltijos šalyse Achema prabilo apie bankroto grėsmę.
Lietuvos žemdirbių atstovų noras panaikinti antidempingo muitus iš trečiųjų šalių įvežamoms trąšoms papiktino vietos trąšų gamintojus.
Jeigu į Europos Sąjungos rinką nekontroliuojamai plūstų rusiškos trąšos, tai bankrotui pasmerktų ne tik Achemą, bet ir daugiau trąšų gamyklų. Rinkoje būtų chaosas, vakar per spaudos konferenciją sakė bendrovės Achema generalinis direktorius Jonas Sirvydis.
Per pastaruosius metus, anot jo, neatlaikę konkurencijos su pigesnių trąšų gamintojais, iš rinkos pasitraukė kelios stambios Europos gamyklos, kurių pajėgumai siekė 10 milijonų tonų trąšų per metus.
Šiuo metu antidempingo muitai taikomi amonio trąšoms: tonai šių azotinių trąšų taikomas 47 eurų muitas. Antidempingo muitai tvirtinami penkerių metų laikotarpiui. Artėjant vadinamajai saulėlydžio procedūrai, kai peržiūrimi esantys muitai, Rusijos atstovai ėmėsi lobistinės veiklos Briuselyje.
Atrodo, kad Žemės ūkio rūmai atstovauja Rusijos interesams. Rusai siekia arba sunaikinti Europos azoto gamybos pramonę, arba perpirkti ją, kalbėjo Achemos komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas.
Antidempingo muitus Europos Komisija peržiūrės šį kovą. Pagrindinė azotinių trąšų gamybos žaliava yra gamtinės dujos, jos sudaro 76 procentus Achemos gamybos sąnaudų.
Rusijoje gamtinės dujos šešis kartus pigesnės, svarstė J.Sirvydis.
Achemos duomenimis, nuo 2006 metų iki 2008 metų gamtinių dujų kaina padidėjo 229 procentais, o azotinės trąšos buvo pabrangintos tik 49 procentais. Prieš dvejus metus gamtinės dujos sudarydavo iki 40 procentų gamybos sąnaudų.
Specialistai prognozuoja, kad azoto trąšų kainos dar didės. Naftos kainos daro įtaką gamtinių dujų kainoms, o pastarosios lemia karbamido kainą. Karbamidas yra pagrindinė azotinė trąša, nuo kurios priklauso kitų trąšų kainos. Statistika rodo, kad nuo 1996 metų iki 2000 metų karbamido kainos mažėjo, prasidėjus naujam tūkstantmečiui šios trąšos kainos nuolatos kilo. Per minėtą laikotarpį šių trąšų kaina išaugo nuo 200 JAV dolerių iki beveik 400 JAV dolerių.
Trąšų kainas augina biodegalų rinkos plėtra pasaulyje, ypač JAV. Per pastaruosius metus šioje valstybėje pradėjo dirbti 70 naujų biodegalų gamyklų. Kainoms augti įtakos turėjo ir besivystančių šalių, tokių kaip Kinijos, Indijos, vartojimo augimas. 2007 metais didžiąją dalį produkcijos (34 procentus) Achema pardavė Baltijos šalyse.
Achemos trąšų platinimu besirūpinančios bendrovės Agrochema generalinis direktorius Liudas Mediekša pabrėžė, kad bendrovė nėra rinkos monopolininkė ir kainų nediktuoja.
Achema per 2007 metų 9 mėnesius gavo 1,035 milijardo litų pajamų.
Naujausi komentarai