Tarptautiniam valiutos fondui užsiminus, kad skylę biudžete padėtų sumažinti "žaliasis" automobilių mokestis, premjeras Andrius Kubilius suskubo pritarti, kad tai puiki idėja. Juolab kad apmokestinti automobilius planuota jau anksčiau. Tačiau dabar šią mintį palaiko ir tokia autoritetinga institucija.

Už automobilį – po šimtinę

Kol kas dar nežinia, koks galėtų būti šis mokestis, mat jam priešinasi net koalicijos partneriai. Tačiau šiokių tokių minčių jau yra. Premjeras duodamas interviu Lietuvos radijui užsiminė, kad jei vis dėlto būtų apsispręsta įvesti vadinamąjį žaliąjį mokestį automobilių savininkams, per metus jis galėtų siekti apie 100 litų. Tiesa, kol kas tiek dėl nekilnojamojo turto, tiek dėl "žaliojo" mokesčio automobilių savininkams ieškoma sutarimo pačioje koalicijoje.

"Visi, kurie teršia orą, kaip, pavyzdžiui, įvairios gamyklos, turi mokėti už tą taršą, yra apmokestinami. Automobiliai – taip pat. Vidutinis metinis mokestis (kitose šalyse – red. past.) yra maždaug lygus vieno bako degalų kainai. Jei per metus būtų surenkama po 100 litų (už automobilį – red. past.), biudžetas pasipildytų 100 mln. litų", – per Lietuvos radiją kalbėjo premjeras.

Jis nepatikslino, ar toks mokestis būtų renkamas iš visų transporto priemonių savininkų, ar tik už antrą šeimos automobilį.

A.Kubilius taip pat pabrėžė, kad "žalieji" mokesčiai taikomi daugumoje ES ir Vakarų valstybių.

Ne biudžeto skylėms lopyti

"Kažkoks "žaliasis" mokestis turbūt įmanomas. Šie dalykai egzistuoja ne vienoje pasaulio šalyje ir jie yra labai įvairūs. Tačiau svarbiausia, kam jis būtų skirtas ir kur nukeliautų. Turbūt sutiksite, kad "žaliasis" mokestis turėtų būti skirtas ne biudžeto skylėms lopyti, o "žaliems" dalykams. Pavyzdžiui, dviračių takams tiesti, apsauginėms sienelėms statyti, kitiems infrastruktūros darbams", – dienraščiui sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.

Jis pridūrė, kad šis mokestis galėtų būti skaičiuojamas nuo automobilio sunaudojamo degalų kiekio ir galėtų būti įskaičiuotas į degalų kainą – apie 1–2 centus už litrą. Taigi kuo daugiau gyventojas važinėtų automobiliu, tuo daugiau sumokėtų į biudžetą. Šiuo metu tokį mokestį moka tik įmonės.

Kitas variantas – skaičiuoti mokestį pagal automobilio išmetamų kenksmingų dujų kiekį. Naujesnių ir ekologiškesnių automobilių savininkai mokėtų mažiau. Tiesa, jis pripažino, kad hibridiniai ar kiti modernūs ir ekologiški automobiliai yra kur kas brangesni, tad toks mokestis būtų nesąžiningas mažiau pasiturinčių gyventojų atžvilgiu.

"Yra visokių variantų. Pavyzdžiui, Vokietijoje galioja metinis mokestis, Danijoje yra didelis registracijos mokestis, kuris sumokamas registruojant automobilį ir pan.", – pasakojo V.Auglys.

Nyderlanduose "žalieji" mokesčiai surenkami per akcizą – benzino akcizas siekia net 71 proc. jo kainos, taip pat apmokestinami keliai, važinėjimas per piką.

Kaimynai moka jau seniai

Latvijoje automobilių mokestis, jų savininkų mokamas kasmet, nuo 2010-ųjų beveik padvigubėjo.

Metinis mokestis už automobilį, kurio svoris neviršija 1,5 t, didės nuo 12 (58,4 lito) iki 24 (116,8 lito) latų, 1,5–1,8 t – nuo 24 (116,8 lito) iki 48 latų (233,8 lito), 1,8–2,1 t – nuo 45 iki 75 latų (nuo 233,8 iki 365,5 lito), 2,1–2,6 t – nuo 54 iki 90 latų (nuo 263 iki 438,3 lito), 2,6–3,5 tonos – nuo 72 iki 110 latų (nuo 233,8 iki 535,7 lito), 3,5–12 t – nuo 78 iki 150 latų (379,9 iki 730,5 lito).

Finansų ministerijos skaičiavimais, automobilių mokesčio įplaukos dėl to turėtų padidėti 18 mln. latų (87,7 mln. litų), iki 39 mln. latų (190 mln. litų) per metus.

Anksčiau nepavyko

Lietuvoje taip pat buvo bandyta įvesti visuotinį automobilių mokestį. Tačiau kilus didžiulei pasipiktinimo ir protestų bangai mokesčio nuspręsta netaikyti.

"Noriu labai paprastai ir aiškiai pasakyti: eiliniai gyventojai, kurie prie namų laiko savo asmeninį automobilį, neturės kol kas mokėti jokių mokesčių už automobilius. Gerai pasiruošus gal metų viduryje, gal dar vėliau gali būti svarstomi projektai, kuriais būtų siūloma į Lietuvą perkelti tai, kas galioja absoliučioje daugumoje Europos valstybių, kuriose visi automobilių valdytojai moka už turimus automobilius. Kai kuriose valstybėse tai siejama su automobilių registracija, kitur mokama už tai, kiek automobilis teršia orą. Bet tai darysime labai gerai apskaičiavę, įvertinę visą situaciją – ir europinę praktiką, ir ekonomikos būseną šiuo metu", – yra sakęs A.Kubilius.

Vyriausybė taip pat planavo apmokestinti tik juridinių asmenų transporto priemones. Įmonės už automobilius per mėnesį turėjo mokėti po 150 litų. Tačiau prezidentui V.Adamkui įstatymą vetavus, atsisakyta ir šios minties.

Tiesa, nuo šių metų sausio apmokestinta natūra gaunama nauda – tarnybiniai automobiliai, kuriais leidžiama naudotis asmeniniais tikslais, ir kitaip iš darbdavio gaunama nauda.

Apie idėją apmokestinti lengvųjų automobilių savininkus Susisiekimo ministerija prakalbo dar 2007 m. gegužę. Tokiu mokesčiu norėta padidinti finansavimą keliams ir apvalyti automobilių parką.

"Metams tai būtų nuo 150 iki 250 litų, atsižvelgiant į variklio galią, automobilio amžių, ekologiškumą. Mokestis būtų diferencijuotas", – yra sakęs tuometis Susisiekimo ministerijos sekretorius Rimvydas Gradauskas.

Taip pat buvo svarstomas ir didesnis vienkartinis lengvųjų automobilių registracijos mokestis – apie 500 litų. Tačiau kol kas ir jis netaikomas.