Valdantieji suka galvas, kaip užlopyti šių metų biudžete atsivėrusią kelių šimtų milijonų litų skylę, kuri atsirado Seimo daugumai nepritarus mokesčiui už tarnybinius automobilius.

Pripažino klaidą

Vakar Seimas panaikino anksčiau savo priimtą įstatymą įvesti laikinąjį mokestį už juridinių asmenų valdomus automobilius.

Pagal anksčiau centro dešinės Vyriausybės pasiūlytą įstatymą iki šių metų pabaigos įmonės už savo turimus automobilius turėjo mokėti po 150 litų per mėnesį. Tačiau šį įstatymą vetavo Prezidentas Valdas Adamkus, pasiūlęs jo įsigaliojimą atidėti iki balandžio ir per tą laiką pagalvoti, ar toks mokestis apskritai reikalingas.

Dauguma parlamentarų vakar pritarė opozicijos siūlymui išvis neįvesti mokesčio tarnybiniams automobiliams. "Jis yra ne laiku ir ne vietoje, jis neišspręs jokių problemų", – sakė opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis.

Valdančiosios koalicijos atstovas, Tėvynės sąjungos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis pripažino, kad neapmąstyta, kokia šio mokesčio įtaka verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam.

Todėl dalis valdančiųjų sutiko jau vakar balsuoti už tai, kad naujas mokestis išvis būtų panaikintas. Taip ir buvo padaryta.

Valdžia atsitraukia

Taip pat paskelbta, kad nebus įgyvendinti planai įvesti mokestį visiems be išimties Lietuvoje registruotiems automobiliams.

Vyriausybė buvo pasiūliusi nuo šių metų liepos įvesti mokestį ir privačių asmenų automobiliams. Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad toks mokestis galėtų siekti 15–20 litų per mėnesį arba apie 200 litų per metus.

Tačiau vakar rytą valdančioji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija balsavo už tai, kad šis pasiūlymas būtų atsiimtas. "Turime Lietuvos žmonėms aiškiai pasakyti, kad naujo mokesčio visiems automobiliams nebus", – pabrėžė konservatorius Vaidotas Bacevičius.

Idėją dėl mokesčio visiems automobiliams labai prieštaringai įvertino visuomenė, ją kritikavo Prezidentas, dalis valdančiosios koalicijos atstovų, opozicija ir netgi tokį mokestį parengti turėjęs susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis.

Bandys didinti mokesčius?

Valdžiai atsisakius įvesti mokestį už juridinių asmenų valdomus automobilius, biudžetas negaus planuotų 300 mln. litų, kurie padėtų užkamšyti šių metų biudžeto skyles.

Todėl valdančioji dauguma skubiai ieškos, iš kokių resursų padengti šią skylę.

TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma leidžia suprasti, kad esant tokioms sąlygoms tenka galvoti apie kitų mokesčių didinimą arba naujų įvedimą. "Manau, kad susidarius tokioms aplinkybėms vėl gali tekti grįžti prie Permainų koalicijos sutartyje patvirtintų mokesčių tarifų", – sakė frakcijos seniūnas.

Pasak J.Razmos, tai reiškia, kad, be kita ko, gali būti sugrįžta prie pasiūlymo iki 20 proc. padidinti pridėtinės vertės mokestį. Nuo Naujųjų metų jis padidintas nuo 18 iki 19 proc.

Be to, anot politiko, gali būti jau šiemet įvestas turto mokestis.

Vertina skeptiškai

Tačiau konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje abejoja būtinybe įvesti naujus mokesčius ar didinti esamus.

"Dabar įvedus naują mokestį ar padidinus esamą, naujas tarifas įsigaliotų tik po pusmečio. Turėkime galvoje, kad Seime dar kurį laiką užtruktų diskusijos dėl naujų mokesčių, todėl jie atsirastų tik rudenį ar net dar vėliau ir jau nebeturėtų įtakos šių metų biudžetui", – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas. "Todėl tai nėra išeitis", – pridūrė jis.

Politikas siūlo apkarpyti valstybės investicijų programą. "Reikės mažinti biudžeto išlaidas keliais šimtais milijonų litų, kito kelio nėra", – tvirtino K.Glaveckas.

Jo nuomone, iki balandžio ar gegužės, kai bus peržiūrimas šių metų biudžetas, Vyriausybė ir valdančioji koalicija suras, kokias išlaidas dar galima apkarpyti.

Priimant šių metų biudžetą valdymo išlaidos jau buvo sumažintos 15 proc. Gana drastiškai sumažintos ir kitos biudžeto išlaidos, tarp jų – valstybės investicijų programa. Bendra išlaidų mažinimo suma – apie 2 mlrd. litų.

Valdantieji įveikė Prezidentą

Šiais ir kitais metais privatūs pensijų kaupėjai surinks kur kas mažesnes atsargas. Seimas sugebėjo atmesti Prezidento V.Adamkaus veto įstatymui, kuriuo iš "Sodros" biudžeto sumažinami atskaitymai į pensijų kaupimo fondus.

Vakar už tai, kad veto būtų atmestas, buvo 85 Seimo nariai iš valdančiosios daugumos ir dalis opozicijos atstovų, prieš buvo 20, susilaikė 10 parlamentarų.

V.Adamkus buvo vetavęs praėjusių metų pabaigoje parlamentarų priimtą įstatymą, kuriuo 2009 ir 2010 m. nuo 5,5 iki 3 proc. sumažinami "Sodros" atskaitymai pensijų kaupimo bendrovėms. Tokį įstatymą valdančioji dauguma priėmė Vyriausybės siūlymu bandydama subalansuoti šių metų "Sodros" biudžetą.

Skaičiuojama, kad sumažinti atskaitymai į privačius pensijų fondus leis "Sodrai" sutaupyti iki 600 mln. litų.