Vėlesnis pensinis amžius, privalomas lėšų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose, skaidresnė "Sodros" išmokų sistema. Tai tik keletas siūlymų, kurie svarstomi siekiant reformuoti dabartinę socialinę sistemą Lietuvoje.
Senas modelis
Mažėjantis gimstamumas ir didėjančios solidaus amžiaus žmonių gretos privertė Vakarų Europos valstybes reformuoti socialinio draudimo ir pensijų sistemas. Demografinės problemos, taip pat didėjantis emigracijos tempas neleidžia delsti ir mūsų valstybei.
Pastaruoju metu ypač aktyviai diskutuojama ne tik dėl "Sodros" reformos variantų, bet ir dėl galimybės visiškai atsisakyti kartų solidarumu grįsto modelio. Juolab kad yra sėkmės sulaukusių tokios alternatyvos pavyzdžių, tarkime, JAV.
Vis dėlto "Sodros" reformos siūlymus rengianti darbo grupė Otto von Bismarcko XIX a. pasiūlyto ir daugelyje šalių pritaikyto modelio atsisakyti kol kas neketina.
Į pensiją eisim vėliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupės siūlymu, pensinis amžius visiems gyventojams turėtų ilgėti. Priešingu atveju "Sodros" skylė didės ir ateities kartos gali susidurti su labai didelėmis "Sodros" deficito problemomis. Iš pradžių siūlyta, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas iki 65 metų pamažu – po pusę metų per metus vienodai vyrams ir moterims. Tačiau vakar socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pareiškė, kad pensinis amžius gali būti ilginamas mažesniu tempu.
"Ilginti pensinį amžių tikrai siūlysiu, tačiau nuo kada ir kokiu tempu, – dar kartą kartoju, – matyt, kad reikia dar kartą peržiūrėti. Matyt, nesiūlysiu kas pusę metų ilginti, tai būtų per daug drastiška, ir nesiūlysiu pradėti nei šiemet, nei kitąmet", – po Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtos diskusijos dėl "Sodros" reformos žurnalistams sakė D.Jankauskas.
Jis nenorėjo prognozuoti, nuo kada ir koks pensinis amžius bus pasiektas.
"Šiandien netgi skaičiaus nenorėčiau įvardyti – ar tai bus 65 metai. Viešojoje erdvėje aš labai dažnai matau rašant 67 metus, nors iš manęs toks siūlymas niekada nebuvo nuskambėjęs", – kalbėjo ministras.
Galutinai ketinama apsispręsti per savaitę ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei. Įgyvendinus šią reformą pensijos didėtų 7–15 proc., atsižvelgiant į gautą atlyginimą.
Viltis – fondai
Jeigu ministerijos siūlymams bus pritarta, ateities pensininkai gyvens ne tik iš "Sodros" gaunamų pensijų. Kur kas didesnę reikšmę turėtų pensijų fondai, nes antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema būtų privalomos pensijų sistemos dalis.
Siūlomos dvi alternatyvos: kaupti pensiją nuo pirmos darbo dienos arba leisti gyventojams savanoriškai pasirinkti – mokėti įmokas pensijų fondams arba ne. Tai – pirmojo etapo siūlymai, o antruoju, ilgalaikiu, planuojami kiti pokyčiai.
"Siūlymas padaryti dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje privalomu grindžiamas, viena vertus, tuo, kad sistema pasiteisino: per šešerius metus dalyvavimą šioje sistemoje pasirinko per 1 mln. asmenų (74 proc. visų apdraustųjų). Kita vertus, kadangi sistema skirta ilgalaikiam kaupimui (30–40 metų), siūloma būtent jaunus, ką tik pradėjusius darbinę veiklą asmenis, įjungti į šią sistemą. Ne paslaptis, kad jauni žmonės nedažnai galvoja apie pensiją, o kaupti ją verta pradėti kuo anksčiau", – dienraščiui sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad reformos siūlymuose įrašyta ir alternatyva: palikti dalyvavimą antrosios pakopos pensijų sistemoje savanorišku (kaip ir dabar), tačiau neleisti pradėti šioje sistemoje dalyvauti priešpensinio amžiaus žmonėms, nes jiems įsijungti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, iki pensinio amžiaus likus vos 10 ar dar mažiau metų, gali būti nenaudinga.
Fondo atstovai būtų įpareigoti valdyti kliento lėšas pagal optimalią strategiją, atitinkančią dalyvio amžių. Taip pat siūloma išplėsti galimų pensijų išmokų spektrą ir nustatyti jų tvarką. Pensijų kaupimo sistemos dalyvis nebeturėtų teisės neribotam laikui nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžios.
Užsienio šalių praktika rodo, kad kai kuriais atvejais iš pensijų fondų gaunamos išmokos gali viršyti "Sodros" mokamą pensiją. Tiesa, tam įtakos turi ir pasirinktas rizikos laipsnis, fondo investicinė politika, ekonominė padėtis.
Kuris modelis efektyvesnis?
Antruoju reformos etapu darbo grupė siūlo pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimo formulę. Pagal ją už kiekvienus socialinio draudimo stažo metus ir mokėtas įmokas būtų skiriami tam tikri apskaitos vienetai, vadinamieji taškai. Taško vertė būtų nustatoma pagal aiškią metodiką, kuri apimtų įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykį ir nuo pensinio amžiaus būsimą gyvenimo trukmę. Būtų nustatytas indeksavimo periodiškumas, o pensijos dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio ir kainų.
Už draudimo laikotarpį iki 1995 m., kai dar nebuvo Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės, taškai būtų įskaitomi neatsižvelgiant į uždarbio duomenis. Pensijos dydį lemtų darbo stažas ir vidutinės pajamos, gautos po 1995 m.
Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo alternatyvą – NDC (angl. notional defined contribution) modelį. Jį įgyvendinus, "Sodra" taptų panašesnė į tvarkingą pensijų fondą arba banką. "Sodra" ir toliau liktų sistema, kuri mokėtų pensijas ir kitas išmokas, tačiau žmonės lyg banko sąskaitoje tiksliai žinotų, kiek turi sukaupę pinigų. Taigi jų pensijos bus daugiau ar mažiau proporcingos tam, ką jie įmokėjo per visą gyvenimą.
Esą įdiegus jį neliktų mokesčių sistemos problemų, o politikai neturėtų galimybės priimti palankesnių sprendimų kai kurioms gyventojų grupėms.
Siūlomas modelis remiasi ne tiek stažu, kiek viso gyvenimo socialinio draudimo įmokų apskaita. Automatiškai reaguojama į demografinius ir ekonominius iššūkius, gyventojai skatinami kuo ilgiau likti darbo rinkoje. Priežastis paprasta – ilgiau dirbant didėja įmokų suma, be to, jos uždirba "grąžą". Taigi kas mokėjo įmokas, tas teisėtai pretenduos ir į išmokas.
"Sumažėtų valstybės kaip gerojo samariečio problemos rizika, būtų geriau atsižvelgiama į pensijos kaip nuosavybės konstitucinę doktriną, nuo kurios šiuo metu vis labiau tolstama", – rašoma atskirojoje R.Kuodžio nuomonėje.
Išmokos – tik užsidirbusiems
Be universalios socialinio draudimo sistemos, egzistuoja valstybinių pensijų ir rentų sistema, finansuojama iš valstybės biudžeto.
Darbo grupė atkreipia dėmesį, kad kai kurios iš šių išmokų vertinamos kaip privileginės, nes skiriamos subjektyviai įvertinus žmogaus nuopelnus. Kitos tiesiog dubliuoja socialinio draudimo išmokas, trečios mokamos pagal neracionalius kriterijus – Lietuvoje negyvenantiems asmenims, turintiems palyginti dideles pajamas.
Manoma, kad mokesčių mokėtojų lėšos turėtų būti naudojamos tikslingiau. Esą atsisakius visuomenėje kritikuojamos valstybinių pensijų rūšies, kuri yra tam tikra privilegija atskiroms visuomenės grupėms, būtų daugiau socialinio teisingumo.
Todėl siūloma nebeskirti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų už nuopelnus. Asmenims, turintiems teisę gauti našlių ar našlaičių valstybinę pensiją ir socialinio draudimo pensiją, jiems pasirinkus mokėti tik vieną iš jų. Be to, būtų peržiūrėtos rentų sportininkams ir artistams skyrimo sąlygos, vertinant išmokos gavėjo pajamas.
Pareigūnų, teisėjų ir mokslininkų valstybinių pensijų dydžiai priklauso nuo jų darbo (tarnybos) stažo, todėl siūloma stabdyti naujų valstybinių pensijų teisių įgijimą, tačiau paskirtos pensijos būtų mokamos ir toliau. O sportininkai ir artistai gautų išmokas nesulaukę pensinio amžiaus, tačiau jiems būtų nustatytos didesnės privalomosios įmokos socialinio draudimo ir kaupiamajai pensijai. Ministerijos atstovai pabrėžia, kad reformuojamos ateities išmokos, o jau paskirtų mažinti ar atsisakyti neketinama.
|
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ekonomistas Pranas Žukauskas: Geriausia būtų atsisakyti kartų solidarumu grįsto principo ir senatvei taupyti patiems kaip yra JAV. Tačiau reikalingas labai ilgas pereinamasis laikotarpis. Svarbiausias klausimas – iš ko gyventų buvę mokesčių mokėtojai, kurie iš darbo rinkos pasitrauktų per pereinamąjį laikotarpį? Prie naujosios tvarkos būtų galima pereiti mažiausiai per du dešimtmečius, nes penkiasdešimtmetis jau neturėtų galimybės susitaupyti. Juolab kad žmogus visą gyvenimą mokėjo pensiją kitiems. Visai kitokia yra dvidešimtmečio padėtis, kuris dar nėra sumokėjęs mokesčių ir turi galimybę taupyti. Principas pensiją kaupti savarankiškai man atrodo priimtinas, tačiau nežinau, kaip efektyviausiai jį įgyvendinti. Pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas – daugelis valstybių visame pasaulyje tokį sprendimą jau yra priėmusios arba planuoja priimti. Norvegijos piliečiai į pensiją išeina jau būdami 67 metų, o tokiai šaliai kaip Lietuva, kuriai nepavyksta sustabdyti emigracijos srauto, išlaikyti žmones darbo rinkoje ilgiau yra būtina. Priešingu atveju "Sodra" žlugs. Dirbančių mažėja, o tų, kuriems reikia mokėti pensijas, – daugėja. Nuo sovietinių laikų visi priprato, kad moterys anksčiau pasitraukia iš darbo rinkos, bet daugelyje pasaulio šalių to skirtumo nėra. Moterys šimtmečiais kovojo dėl lygybės, išsikovojo ją, tai teisinga, kad toji lygybė ir išliktų. Tam tikros reikšmės turi ir kiti veiksniai, tarp jų ir ilgesnė moterų gyvenimo trukmė. Dėl valstybinių pensijų už nuopelnus ir rentų sportininkams bei artistams kategoriškos nuomonės neturiu. Be abejonės, tuos žmones reikia paremti. Tik aukšto lygio profesionalai uždirba daug ir turi galimybę mokėti mokesčius ir kaupti pensijai. Kiti atiduoda savo gyvenimą ir sveikatą šlovindami valstybę, todėl nebūtų teisinga palikti juos be nieko. Tačiau ar paramą skirti iš "Sodros" fondo ar iš kitų rezervų – klausimas, į kurį turėtų atsakyti specialistai. Kita vertus, nustojus skirti rentas ir mokėti pensijas už nuopelnus iš "Sodros", sumažėtų išlaidos iš vienos kišenės, bet padidėtų – iš kitos. Sportininkams, ko gero, nėra svarbu, iš kokio fondo jiems mokama, svarbu, kad tokia parama išliktų. Apskritai "Sodros" reformos klausimas turėtų būti sprendžiamas paprastai, nes kuo sudėtingesni modeliai taikomi, tuo didesnė tikimybė, kad jie nebus sėkmingi. Kuo sistema paprastesnė, tuo geriau funkcionuoja. Tikiu, kad darbo grupei pavyks surasti teisingiausią sprendimą, kaip reformuoti "Sodrą", tačiau sunku pasakyti, kada lietuviai galės džiaugtis tokiomis pensijomis, kokias gauna Vakarų piliečiai. Matydamas ekonomikos procesus ir tendencijas turiu pripažinti, kad ateinančiai kartai apie sotesnę senatvę galvoti dar neverta. |
|---|
Pensijų sistemos struktūra užsienio valstybėse
Danija Trys pensijų struktūros: nacionalinė, profesinės pensijos ir savarankiškas kaupimas. Nacionalinės pensijos skiriamos visiems gyventojams, sulaukusiems 65 metų. Vienišiems mokamas priedas. Pensijos dydis priklauso nuo gyventojo pajamų, šeiminio statuso, į turtą neatsižvelgiama.
Olandija Dvi pensijų struktūros: valstybinė bazinė pensija ir profesinės pensijos. Pastarosios mokamos pagal kolektyvinėse sutartyse numatytą tvarką. Valstybinė pensija skiriama sulaukusiems 65 metų. Pensijos yra fiksuoto dydžio: 70 proc. minimalios algos vienišiems asmenims ir 100 proc. minimalios algos porai.
Suomija Trys pensijų struktūros: nacionalinė pensija, įmokinė pensija ir savanoriškas kaupimas. Sprendimą eiti į pensiją gyventojai priima individualiai, būdami 62–68 metų.
Švedija Visi gyventojai, sulaukę 65 metų, gauna minimalią garantuotą išmoką. Kiti modeliai: NDC (nuo 61 metų ir vėliau), pensijų fondai (nuo 61 metų ir vėliau), profesinės pensijos.
Latvija Dvi pensijų struktūros: NDC ir privalomas pensijų kaupimas. Pensinis amžius – nuo 62 metų.
Lenkija Dvi pensijų struktūros: NDC ir privalomas pensijų kaupimas. Moterys į pensiją išleidžiamos 60 metų, vyrai – 65 metų. Dirbantiems pensininkams pensijos dydis neribojamas.
Vokietija Taškų sistema. Pensija skiriama sulaukusiems 65 metų. Iki 2029 m. pensinis amžius didės iki 67 metų.
Estija Trys pensijų struktūros: valstybinis socialinis draudimas, privalomas pensijų kaupimas ir savanoriškas pensijų kaupimas. Nacionalinė pensija mokama nuo 63 metų vyrams ir nuo 60,5 metų – moterims. 2016 m. pensinis amžius bus suvienodintas.
Čekija Privaloma einamojo finansavimo sistema. Pensijos skiriamos žmonėms, kurie turi bent 35 metų stažą arba 20 metų stažą turintiems septyniasdešimtmečiams.
Austrija Einamojo finansavimo apibrėžtų išmokų sistema. Moterys į pensiją išleidžiamos 60 metų, vyrai – 65 metų. Moterų pensinis amžius bus ilginamas iki 65 metų (nuo 2024 m. iki 2033 m.).
Belgija Socialinio draudimo įmokos. Pensinis amžius – nuo 65 metų, bet yra galimybė iš darbo rinkos pasitraukti sulaukus 60 metų.
Ispanija Trys pensijų struktūros: bazinė neįmokinė schema, įmokinė schema ir profesinės pensijos. Pensinis amžius – nuo 65 metų.
Italija NDC. Vyrai į pensiją išleidžiami 65 metų, moterys – 60 metų.
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Naujausi komentarai