Greitųjų kreditų rinkoje bręsta pokyčiai. Lietuvos bankas apie galimus griežtesnius reikalavimus kreditus teikiančioms bendrovėms kalba dar atsargiai, tačiau bado į jų veiklos trūkumus.

Skolina ir bedarbiams

Gegužės pabaigoje Lietuvos banko pradėtas tyrimas dėl šalyje veikiančių greitųjų kreditų bendrovių patvirtino įtarimus. Nors tyrimą baigti planuojama tik rudenį, išankstiniai rezultatai byloja bendrovių atsakomybės stoką.

Vartojimo kreditų portfelis sparčiai auga – vien per devynis praėjusių metų mėnesius jis išaugo beveik du kartus. Dar prieš pradedant tyrimą vartojimo kreditų portfelis siekė maždaug 80 mln. litų. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tąkart išskyrė tris problemines sritis: klientų mokumo vertinimą, bendrovių atsakomybę skolinant ir agresyvią jų rinkodarą bei reklamą.

"Turėti įtarimai pasitvirtina: skolinama nepakankamai atsakingai. Kartais trūksta ir kreditus imančių klientų, ir skolinančių įmonių atsakomybės. Šią išvadą grindžiame tuo, kad 30 proc. kai kurių bendrovių kreditų portfelio sudaro kreditai bedarbiams. Kyla klausimas, kaip šie klientai grąžins paimtą paskolą", – sakė Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktorius Vytas Valvonis.

Pašnekovas pasakojo, kad elektroniniais kanalais teikdamos kreditus bendrovės, kaip ir bankai, prisijungia prie "Sodros" ar kitų pradelstas sumas rodančių registrų. Tačiau net ir šių registrų duomenys, anot jo, bankų ir greitųjų kreditų bendrovių vertinami skirtingai.

"Bankai, matydami, kad klientas bedarbis, paskolų vienareikšmiškai neteikia. O greitųjų kreditų bendrovės, kaip rodo pirminiai tyrimo rezultatai, kreditą suteikti gali, jei mato, kad klientas neturi blogos kredito istorijos, neturi pradelstų mokėjimų. Tokį bedarbį jos vertina kaip gerą skolininką", – sakė V.Valvonis.

Klientai vėluoja grąžinti kreditus

Kita išryškėjusi problema, kelianti rūpesčių ir nerimą, kaip sakė V.Valvonis, – net du trečdaliai pradelstų kreditų dalies bendrovių kreditų portfelyje. Anot jo, nesugebėjusiems laiku grąžinti kredito taikomos baudos ir didžiuliai delspinigiai. O tai, pašnekovo teigimu, kelia įtarimą dėl netinkamos bendrovių strategijos.

"Neaišku, ar nėra kryptingai surenkami kuo blogesni klientai, siekiant iš baudų ir delspinigių uždirbti, pasipelnyti išieškant klientų turtą. Tai tikrai kelia nerimą", – sakė pašnekovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad net 95 proc., o kai kuriais atvejais ir 100 proc., paslaugų teikiama elektroniniais kanalais, pavyzdžiui, trumposiomis žinutėmis ar internetu. V.Valvonio manymu, esant tokioms tendencijoms kyla grėsmė, kad klientai yra nepakankamai gerai informuojami apie visas taikomas sąlygas.

"Kyla klausimas, ar klientai supranta, kokios palūkanos jų laukia ir kokios gresia sankcijos, jei jie kreditų negrąžins. Tačiau galutinių vertinimų kol kas nėra", – sakė jis.

Teiks siūlymus

"Greitųjų kreditų bendrovės savo reputaciją saugo ne taip uoliai kaip bankai", – teigė V.Valvonis. Jis priminė, kad bankams nustatyti atsakingo skolinimo reikalavimai, t. y. jie turi įvertinti užstato ir paskolos santykį, taip pat pajamų ir įmokos santykį. Pašnekovo teigimu, galutiniai tyrimo rezultatai parodys, ar reikalavimai bankams ir greitųjų kreditų bendrovėms turėtų būti suvienodinti.

"Tyrimą planuojame baigti rudenį, kai bus patikrintos visos bendrovės ir bus galima apibendrinti rezultatus. Taisyklių šioms bendrovėms, manau, taip greitai nepakeisime, tačiau paskelbsime išvadas ir siūlymus, kuria kryptimi reikia judėti. Tuomet prasidės kitas etapas – siūlymų įgyvendinimas", – tvirtino V.Valvonis

Pašnekovo teigimu, gali būti, kad griežtesni reikalavimai vartojimo kreditų teikėjams bus parengti per šiuos metus. Anot jo, pirmiausia bus svarstoma galimybė įpareigoti bendroves geriau informuoti apie riziką.

"Jeigu pakeisime reikalavimus, kokia informacija turi būti pateikta ir kaip, automatiškai gali sumažėti ir galimybių teikti kreditą kai kuriomis priemonėmis, pavyzdžiui, trumposiomis žinutėmis. Galbūt imant kreditą trumpąja žinute su klientais turės susisiekti vadybininkas ir žodžiu išaiškinti sąlygas ir pan.", – sakė V.Valvonis.

Jei įpareigojimo suteikti visapusišką informaciją apie sąlygas nepakaks, pašnekovas prognozuoja ir griežtesnes priemones. Anot jo, pati griežčiausia priemonė būtų nustatyti mažesnę maksimalią palūkanų normą. Šiuo metu ji siekia 200 proc.

Reglamentuos reklamą

Per šiuos metus taip pat planuojama parengti ir atsakingos reklamos nuostatas, kurios bus taikomos visam finansų sektoriui. V.Valvonis pripažino, kad reklama finansų sektoriuje visuomet kėlė problemų, todėl neabejojama, kad šis žingsnis – neišvengiamas: "Atsakingos reklamos nuostatos nurodys geros ir blogos reklamos pavyzdžius, reikalavimus."

Lietuvos banko atstovo teigimu, kredito bendrovių reklama yra agresyvi ir todėl sulaukiama skundų dėl jose pateikiamos nepakankamos ar netinkamos informacijos. Anot pašnekovo, dėl tokių reklamų skundžiasi ir nukentėję klientai, ir pačios greitųjų kreditų bendrovės, pastebėjusios nesąžiningą konkurentų veiklą. Tačiau skundų, anot jo, kol kas esama mažai.

"Reikėtų paraginti rašyti skundus dėl kredito įstaigų veiklos. Nuo sausio pradėję spręsti vartotojų ginčus per du ketvirčius sulaukėme tik 5 skundų. Tai gana nedaug, palyginti su tuo, kiek žmonių skundų matome spaudoje", – sakė V.Valvonis.

Pasak jo, šiuo metu dėl netinkamos reklamos vyksta keli tyrimai. Vieną įmonę, kurios pavadinimas kol kas viešai neskelbiamas, Lietuvos bankas jau pasiūlė nubausti už netinkamą reklamą.