Dėl pasėlių draudimo — šimtas nežinomųjų

Į Lietuvą ateinanti Vokietijos draudimo bendrovė „Vereinigte Hagel“ pirmuosius ūkius žada apdrausti šią žiemą, tačiau apie tarifus užsienio draudikai dar nekalba.

Į klausimus neatsakė

Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) su Lietuvos ūkio organizacijų atstovais susitikę Vokietijos draudimo bendrovės „Vereinigte Hagel“ atstovai į ūkininkams labiausiai rūpimus klausimus atsakymų dar neturėjo.

Kol kas neaišku, kokias paslaugas siūlys užsienio draudikai, kokie bus nustatyti įmokų dydžiai, kaip bus vertinama rizika.

„Būsimieji pasėlių draudikai per mažai kalba su žemdirbiais ir tai jau turi neigiamų pasekmių. Žmonės nusiteikę skeptiškai. Per anksti buvo prabilta apie privalomąjį draudimą“, – vardijo problemas ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas.

Neigiama nuomonė

Lietuvos ūkininkai, anot jo, yra susidarę nuomonę, kad Vokietijos draudikams į Lietuvą ateiti buvo sudarytos išskirtinės teisės. O vietos draudimo bendrovės buvo išstumtos iš rinkos.

Vokietijoje, Italijoje ir Liuksemburge pasėlius draudžianti Vokietijos bendrovė Lietuvoje veiklą planuoja pradėti šių metų pabaigoje. Užvakar Kaune vokiečiai įkūrė bendrovės atstovybę.

„Kol kas daugelis ūkininkų į mus žiūri skeptiškai, yra atsargūs, tačiau kai paaiškiname, kokiu principu bus atlyginamos žalos, jie atlyžta“, – sakė bendrovės „Vereinigte Hagel“ Berlyno regiono direktorius Thomas Gehrke.

Laukia pritarimo

Jis pabrėžė, kad konkretų draudimo paslaugų paketą bendrovė pristatys lapkritį, po susitikimo su Vokietijos ūkininkais. Išplėstiniame ūkininkų susirinkime viliamasi gauti pritarimą dirbti Lietuvos rinkoje.

„Kiekvienas, kurį apdraudžiame, gauna teisę pareikšti savo nuomonę svarbiais draudimo bendrovės plėtros klausimais, todėl organizuojamas toks susirinkimas“, – aiškino T.Gehrke.

Šių metų sausį Vokietijos bendrovė su Lietuvos Vyriausybe pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo sukurti pasėlių draudimo sistemą Lietuvoje.

Žemės ūkio ministerijos vadovai pirmą kartą su „Vereinigte Hagel“ atstovais susitiko ir galimybes bendradarbiauti dėl pasėlių draudimo aptarė šių metų sausį Berlyne vykusioje tarptautinėje parodoje „Žalioji savaitė 2007“.

Vokiečiai žadėjo iki rudens Lietuvoje sukurti interneto svetainę, kurioje žemdirbiai galėtų ne tik išsamiai susipažinti su visais draudimo produktais, bet ir operatyviai pateikti bendrovei informacijos apie gamtos padarytą žalą jų ūkiams.

Nuostolinga veikla

Lietuvoje vienintelė draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ kurį laiką draudė pasėlius, tačiau šios draudimo rūšies atsisakė.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakėme šios draudimo rūšies – nuostolis, siekęs 200 proc. Formuojant draudimo paslaugų portfelį, galima nuostolius paskirstyti kitų pelningesnių paslaugų sąskaita, tačiau nuostoliai buvo pernelyg dideli“, – „Kauno dienai“ aiškino „PZU Lietuva“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros departamento direktorė Rasa Paulienė.

Kasmet buvo draudžiama apie 7 tūkst.–10 tūkst. ha pasėlių, tai sudarė tik 0,3–0,4 proc. viso kasmet deklaruojamo turto.

„PZU Lietuva“ kasmet sudarydavo 130–170 pasėlių draudimo sutarčių, t.y. apdrausdavo mažiau nei 1 proc. visų Lietuvos pasėlių.

Ūkininkai nesidraudžia

Draudikai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje nėra pakankamai meteorologinių stočių – tik jų duomenimis galima remtis nustatant, pvz., liūčių faktą ir fiksuojant draudiminius įvykius.

„Be to, kaip rodo mūsų ankstesnė patirtis, ūkininkai norėdavo drausti tik rapsus, o ši kultūra Lietuvos klimato sąlygomis auga visiškai kitaip. Drausti visus savo pasėlius jie nesutikdavo“, – sakė pašnekovė.

R.Paulienė nesiryžo svarstyti, ar Lietuvos valdžia nesudaro išskirtinių sąlygų Vokietijos draudikams: „Neturime tikslios informacijos apie Vokietijos bendrovės ketinimus, tačiau abejojame, ar jų planai apdrausti 20–30 proc. Lietuvos ūkininkų nėra per daug optimistiniai. Nemanome, kad per tokį trumpą laiką pavyktų prikalbinti penktadalį Lietuvos ūkininkų draustis“, – svarstė „PZU Lietuva“ atstovė.

Praėjusiais metais šalnos, sausros ir liūtys Lietuvos žemdirbiams pridarė nuostolių už beveik 700 mln. litų.