Ar Lietuva turės nacionalinio oro vežėjo bendrovę, turės apsispręsti Vyriausybė. Susisiekimo ministerija nelinkusi prisiimti atsakomybės ir svarstyti verslininkų pateikto siūlymo.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pranešė, kad Vyriausybei bus patikėta nuspręsti, ar valstybė dalyvaus kuriant nacionalinio oro vežėjo bendrovę.

"Pačiu artimiausiu laiku visą informaciją pateiksime Vyriausybei, kad ji apsispręstų, kokiu keliu toliau eiti. Yra variantų ir su valstybės kapitalu dalyvauti steigiant nacionalinį vežėją, ir be valstybės kapitalo. Tada steigiant tokį vežėją dalyvaus tik privatus kapitalas", – vakar Seime per Vyriausybės valandą kalbėjo ministras.

"Bazinio oro vežėjo atsiradimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste būtų teigiamas poslinkis vystant aviacijos rinką", – sakė E.Masiulis.

Šią savaitę grupė vietos verslininkų pasiūlė valstybei per naują akcijų emisiją už 4–7 mln. litų įsigyti pusę užsakomųjų skrydžių bendrovės "flyLAL Charters" akcijų ir šios įmonės pagrindu kurti naują nacionalinį vežėją.

Tų pačių akcininkų reguliariųjų skrydžių įmonei "flyLAL-Lithuanian Airlines", kuri pritrūko apyvartinių lėšų veiklai, Vilniaus apygardos teisme pirmadienį iškelta bankroto byla. Įmonei sausį nutraukus nuostolingą veiklą, reiškiama vis daugiau nepasitenkinimo dėl sumažėjusio tiesioginių skrydžių pasirinkimo.

"flyLAL Charters" akcininkų skaičiavimu, investicijomis į naują bazinį vežėją turėtų prisidėti ir valstybės įmonės: "Lietuvos geležinkeliai" bent porą metų kasmet turėtų investuoti 2 mln. litų į bilietų pardavimo sistemą, "Oro navigacija" – prisidėti 15 mln. litų, o Tarptautinis Vilniaus oro uostas – 5 mln. litų.

Akcininkų vertinimu, "flyLAL Charters" 2011–2012 m. galbūt jau būtų pati atsistojusi ant kojų, o sukurti naują bazinę skrydžių bendrovę kainuotų kelis šimtus milijonų litų.

Didžiausia oro linijų įmonė Vilniaus oro uoste dabar yra Latvijos "airBaltic", kuri keleivius iš Lietuvos skraidina daugiausia per savo bazinį oro uostą Rygoje.