Dirbtinės užkardos lenkiškoms bulvėms

Saugodami vietos augintojus, valstybės pareigūnai kuria dirbtines rinkos apsaugos priemones – sugriežtinus daržovių įvežimo tvarką, Lietuvos nepasiekia perpus pigesnės bulvės iš Lenkijos.

Griežtesnė kontrolė

„Bulvininkyste užsiimantys ūkininkai nori tvarkos – visiems turi būti sudarytos vienodos sąlygos konkuruoti. Tačiau tai nereiškia, kad imamės diskriminacinių priemonių“, – grįsdamas bulvių iš Lenkijos importo ribojimą „Kauno dienai“ sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorius Vytautas Grušauskas.

Vis dėlto šiuo metu iš Lenkijos į Lietuvą šviežių bulvių beveik neįvežama.

Tai užtikrina speciali darbo grupė, sudaryta iš Valstybinės augalų apsaugos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų, Lietuvos muitinės departamento bei atsakingų ŽŪM pareigūnų. Darbo grupės tikslas – griežtai kontroliuoti iš kitų šalių, ypač iš Lenkijos, įvežamų bulvių krovinius.

Sustabdė importą

Pasak V.Grušausko, pasklidus žiniai, kad kroviniams prie Lenkijos ir Lietuvos sienos atliekama griežta veterinarinė, fitosanitarinė ir muitinės patikra, o jeigu nėra galimybės nuodugniai patikrinti krovinius, jie plombuojami ir siunčiami patikrinti į paskirtą vietą, daržovių importo apimtys kaip mat sumažėjo.

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba neseniai užsakė net 10 tūkst. plombų – nors įtampa bulvių rinkoje nuslūgo, kroviniai ir toliau kruopščiai tikrinami.

Daržovėmis iš užsienio rinką aprūpinančios bendrovės „Kauno vaisių ir daržovių prekyba“ direktorius prekybai Linas Stasytis tikino, kad šiuo metu įvežti bulvių iš Lenkijos neįmanoma.

„Muitinė tikrina kiekvieną krovinį, procedūros trunka apie savaitę, o tai vežėjams pernelyg ilgas laikotarpis“, – „Kauno dienai“ sakė L.Stasytis.

Pastaruoju metu tik bulvėmis iš Lietuvos prekiaujanti įmonė ankstyvą pavasarį šviežių bulvių atsigabena iš Švedijos, Egipto, Maroko, Graikijos, Belgijos ir Čekijos.

Iš Lenkijos – dusyk pigesnės

Vakar Kauno urmo bazėje bei Aleksoto turguje, Kėdainių centrinėje turgavietėje ir didžiuosiuose prekybos centruose šviežių bulvių kilogramas kainavo nuo 1 iki 1,5 lito. O Lenkijoje šių daržovių kilogramas kainuoja mažiau nei 50 centų.

„Saugome rinką, kad nebūtų vežamos pigios bulvės iš Lenkijos. Jeigu nekontroliuotume, rinka kaip mat būtų pripildyta pigesnės produkcijos“, – kalbėjo Valstybinės augalų apsaugos tarnybos viršininkas Edmundas Morkevičius.

Jis pabrėžė, kad kol Lietuvoje bulvių kainos yra palyginti aukštos, lenkai stengiasi patekti į mūsų rinką.

Bulvių augintojai džiaugiasi, kad kol kas išlaikyti palyginti aukštas bulvių kainas padeda ir kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, krovinių judėjimą iš Lenkijos kiek pristabdė ir Augustave suorganizuota blokada.

Baugina ligomis

Specialistai pripažįsta, kad dirbtinai riboti importo Lietuva neturi teisės – tai būtų bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos šalių pažeidimas.

„Reglamento nepaisyti negalime, todėl dalis pigios produkcijos iš užsienio anksčiau ar vėliau pasieks mūsų rinką“, – apie gautą paraišką įvežti į Lietuvą 20 tonų lenkiškų bulvių užsiminė E.Morkevičius.

V.Grušauskas antrino, kad jeigu kitų šalių produkcija atitinka kokybės reikalavimus, neįmanoma sukurti dirbtinių barjerų jai įvežti.

Iš esmės, anot E.Morkevičiaus, visos bulvių importo kontrolės priemonės taikomos, siekiant apsaugoti rinką nuo nekokybiškų daržovių.

„Lenkijoje dabar siaučia bulvių vėžys. Šitų bulvių mes neįsileidžiame“, – tvirtino jis.

Pirmenybė – vietos daržovėms

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė tikino, kad kol vietos bulvių augintojai tiekia pakankamai bulvių prekybos centrams, importuoti jų iš kitų šalių neketinama.

„Atsivežame šiek tiek čekiškų ir švediškų didžiųjų bulvių, tačiau tik asortimentui paįvairinti“, – prekybos tinklo atstovė pabrėžė, kad pirkėjai pirmiausia renkasi lietuvišką prekę, nors ji ir šiek kiek brangesnė.