“Gravera” gaivina “Draugystės” gamyklą

Stiklų ir veidrodžių apdirbimo bendrovė „Gravera“ ryžosi investiciniam projektui – iki rudens planuojama išplėsti gamybos patalpas ir įdiegti modernios įrangos už
18 milijonų litų.

Dėl investicijų susitarė

Kauno bendrovės „Gravera“ generalinis direktorius Valentinas Kriučkovas pripažįsta, kad vietos rinkoje bendrovei ankšta, tačiau norėdama daugiau eksportuoti įmonė pirmiausiai turi didinti gamybos apimtis. Dėl to pernai „Gravera“ įsigijo 10 tūkst. kv. m patalpas – gamybos erdvę žadama padidinti dvigubai.

„Ryžomės didžiuliam šuoliui į priekį, nes norime būti geriausi. Sutartys pasirašytos, finansavimas išspręstas“, – apie 18 mln. litų investiciją į naujas gamybos patalpas ir modernią įrangą kalbėjo V.Kriučkovas.

Iki rudens naujose patalpose planuojama sumontuoti stiklo paruošimo ir pjaustymo liniją su sandėlių apskaitos sistema, pramoninį kompiuterį, stiklo grūdinimo konvekcinę krosnį, kurioje bus galima grūdinti visų tipų rinkoje esančius stiklus. Naujosios technologijos įmonės pajėgumus padidins 2,5 karto.

Naujieji įrengimai gerins darbo kokybę, didins našumą, sumažins darbo jėgos poreikį. Visi įrengimai – itališki, nes šios šalies stiklo apdirbimo pramonė dar nuo Venecijos stiklo laikų garsėja aukšta kokybe.

Darbuotojui – po kompiuterį

Įdiegus naujus įrengimus klientams nebereikės važiuoti į įmonę pateikti užsakymo. Gaminio brėžinius, patvirtinus elektroniniu parašu, bus galima atsiųsti elektroniniu paštu.

„Į gamybą nusiųstus brėžinius įrengimai perskaitys be žmogaus įsikišimo ir įvykdys užduotį“, – moderniomis technologijomis didžiavosi V.Kriučkovas.

Kiekviena „Graveros“ darbo vieta – kompiuterizuota. Nesudėtinga išsiaiškinti kiekvienos operacijos autorių. Bendrovėje dirba 70 žmonių.

Prisotino vietos rinką

„Gravera“ stiklo apdirbimo rinkoje dirba keturiolika metų. Bendrovė viena pirmųjų į Lietuvą pradėjo vežti naujoviškus stiklus ir veidrodžius. Kasmet Kauno stiklo bendrovės apyvarta ūgtelėja po 25–30 procentų, pernai ji perkopė 10 mln. litų.

„Prieš dvejus metus prognozavome, kad vietos rinka artėja prie prisotinimo ribos, todėl ryžomės investicijoms. Gamindami daugiau ir kokybiškiau turėsime daugiau galimybių didinti eksporto apimtis“, – planavo V.Kriučkovas.

Anot verslininko, eksportas yra papildomas darbo įvertinimas, nes dažniausiai, ypač bendradarbiaujant su partneriais iš Rytų, už produkciją atsiskaitoma iš anksto. Šiuo metu bendrovė daugiausia eksportuoja į Estiją, Latviją, Islandiją, Angliją, Rusiją, Ukrainą, Airiją, Švediją, Norvegiją.

„Bendradarbiaujame tik su patikimais, ilgamečiais partneriais, nes skolininkai mūsų versle keltų rūpesčių. Gaminių iš grūdinto stiklo antrąkart nepanaudosi, neperdirbsi“, – priežastį nurodė V.Kriučkovas.

Valdo monopolininkai

Stiklo gamyba yra stipriai sukoncentruotas verslas. Keturios didžiausios stiklo gamybos bendrovės pernai gavo 800 mln. eurų baudą už kartelinius susitarimus.

„Stiklo naudojimas statybose sparčiai didina jo poreikį. Stiklinių konstrukcijų paklausa tik didės“, – prognozavo V.Kriučkovas. Statistika rodo, kad Europos Sąjungos šalyse vienam gyventojui tenka 16–17 kilogramų stiklo, Kinijoje – 11 kilogramų, Lietuvoje – 7–9 kilogramai.

Pagrindiniai „Graveros“ konkurentai – Lenkijos stiklo apdirbimo fabrikai. Į šią šalį, kurios rinka 10 kartų didesnė negu Lietuvos, plūsta didžiulės investicijos.

„Plukdyto stiklo fabrikas, kurio pajėgumai siektų 100 tonų per parą, kainuotų 200–250 mln. eurų. Kol kas tokios investicijos keliauja ne į Lietuvą, bet į Lenkiją“, – apgailestavo V.Kriučkovas.