Iš komos bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko ekspertai. Komerciniai bankai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu klientai skolinasi drąsiau. Pinigų gyventojai dažniausiai prašo būsto remontui ir automobiliui.

Skolinasi daugiau

Lietuvos banko Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

"Šį pusmetį, palyginti su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dvejus metus stebėto mažėjimo, padidėjo. Prognozuojama, kad tokia tendencija išsilaikys – dauguma bankų tikisi, kad ateinantį pusmetį skolinimosi paklausa ir toliau didės", – apklausos rezultatus komentavo Lietuvos banko Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresnysis ekonomistas Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, namų ūkiai skolinasi drąsiau dėl pagerėjusių nekilnojamojo turto (NT) rinkos perspektyvų ir augančio vartotojų pasitikėjimo. Daugiau kaip pusė bankų mano, kad sąstingis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų baigtis iki 2011 m. pabaigos.

Bankai tikisi, kad jau pirmą kitų metų pusmetį tiek namų ūkių, tiek įmonių finansinė padėtis ims gerėti, taigi ir paskolų paklausa turėtų augti.

Bankininkai pastebi, kad pastaruoju metu pastebimai padaugėjo vartojimo paskolų, o tai reiškia, kad gyventojai jau jaučia tvirtesnį pagrindą po kojomis ir bando gerinti savo buitį ir gyvenimo kokybę.

Auga kartais

Pavyzdžiui, Ūkio bankas per devynis šių metų mėnesius fiziniams asmenims išdavė septynis kartus daugiau paskolų nei pernai per tą patį laikotarpį. Vartojimo ir kitų rūšių paskolų šiemet iš viso išduota 321 fiziniam asmeniui. Be to, šiemet skolinamos ir didesnės sumos. Kreditų sumos svyruoja nuo 700 iki 40 tūkst. litų.

Šiuo metu gyventojai daugiausia esą skolinasi automobiliui pirkti, būsto remontui arba buitinei technikai įsigyti.

"Tokį vartojimo paskolų pagyvėjimą lėmė kelios priežastys, tačiau svarbiausia jų – didesnis žmonių užtikrintumas dėl ateities bei stabilesnė galimybė planuoti pajamas ir išlaidas. Be to, šiemet sumažėjo ir vartojimo paskolų palūkanos, taigi sąlygos skolintis gerėja", – sakė Ūkio banko kreditų tarnybos vadovas Mindaugas Pašvenskas.

Stabdo nedarbas

Dažniausiai skolinamasi automobiliui pirkti, būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti. Nors išduotų kreditų daugėja, tačiau spartesniam paskolų portfelio augimui koją vis dar kiša aukštas nedarbo lygis.

"Didmiesčiuose nedarbo problema yra aktuali, tačiau regioniniuose miestuose ir gyvenvietėse ji kritiška. Turėdami 60 padalinių visoje Lietuvoje stebime socialinę situaciją, kuri leidžia teigti, kad paskolų išdavimo procesai nepaspartės, kol neatsiras teigiamų tendencijų darbo rinkoje. Žmonės nesiskolins, kol nebus užtikrinti, kad galės paskolas grąžinti", – pabrėžė Ūkio banko Kreditų tarnybos vadovas.

Pasak M.Pašvensko, Lietuvos gyventojai jau gerai išmoko krizės pamokas ir paskolas ima labai atsakingai įvertinę savo finansines galimybes.

Moterys nusprendžia greičiau

Estų banko "Bigbank", kurio specializacija – vartojimo kreditai, apklausų rezultatai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) bankų klientų skolinasi būstui remontuoti. Panašus skaičius apklaustųjų (21 proc.) paskolą sakėsi imantys įvairioms problemoms spręsti, tarp kurių minimos ir finansinės.

Studijoms skolinosi 16 proc. apklaustųjų, automobiliui ar buitinei technikai įsigyti – 14 proc. Rečiausiai tarp skolinimosi priežasčių buvo minimos išlaidos sveikatos priežiūrai (7 proc.), nekilnojamajam turtui įsigyti (6 proc.), kelionėms bei šventėms (2 proc.) ir verslo pradžiai (2 proc.). Likusieji 4 proc. skolinimosi priežasties nenurodė.

Sprendimą imti paskolą iš banko dauguma (45 proc.) apklaustųjų priėmė maždaug per savaitę. Dauguma (65 proc.) iš jų buvo moterys. Vyrai sprendimui dėl skolinimosi priimti skiria daugiau laiko, ir jis ilgėja proporcingai su amžiumi – vyresni vyrai dažniau nei moterys skolinimosi galimybę svarsto ilgiau.

Dėl kokių priežasčių lietuviai iš banko nesiskolintų?

Labiausiai finansinio įsipareigojimo neverta respondentams pasirodė paskola plastinėms operacijoms – dėl jų niekada nesiskolinsią sakėsi 69 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė apklaustųjų pasisakė prieš skolinimąsi kelionėms, o paskola, siekiant nors trumpam pajusti finansinę laisvę, nereikalinga atrodė 53 proc. respondentų. Tiek pat gyventojų teigė, kad nesiskolintų vestuvių šventei rengti.

Visai neketinantys skolintis gyventojai dažniausiai (44 proc. respondentų) nurodė, kad tam nėra poreikio. 19 proc. teigė negaunantys pakankamai pajamų, kad galėtų skolintis. 16 proc. išreiškė baimę netekti nuolatinių pajamų ir nesugebėti grąžinti paskolos. Dar 13 proc. teigė gyvenime besilaikantys principo nesiskolinti iš bankų ar kitų kredito įstaigų.

Paklausti apie priežastis, kurios paskatintų skolintis iš banko, respondentai dažniausiai (74 proc.) minėjo būsto remontą. Pusė apklausoje dalyvavusių imti paskolą ryžtųsi dėl studijų. Tarp kitų priežasčių, lemiančių banko paskolos poreikį, respondentai įvardijo naujos buitinės technikos (36 proc.) ar automobilio (30 proc.) įsigijimą.