Įmonių pelną tirpdo brangstanti darbo jėga

Kuklesnį uždarbį skaičiuoja paštas, viešbučiai, restoranai ir pramonė

Dauguma šalies verslininkų metus baigia be nuostolių, bet gausiu uždarbiu girtis skuba retas - produkcijos ir paslaugų pardavimai auga, tačiau ne taip sparčiai kaip sąnaudos. Įmonių pelną labiausiai apraiko brangstanti darbo jėga, didėjančios žaliavos bei energetikos kainos. Statistika rodo, kad pastaruoju metu mažiausiai uždirba paštas, telekomunikacijų ir verslo paslaugų teikėjai, viešbučiai, restoranai bei pramonės atstovai.

Per ketvirtį - 2,5 mlrd. pelno

Per trečiąjį šių metų ketvirtį įmonės pardavė prekių ir suteikė paslaugų už 39 milijardus litų, maždaug 6 procentais daugiau negu antrąjį ketvirtį, o pelnas viršijo 2,5 milijardo. Tačiau, palyginti su antruoju ketvirčiu, jis buvo 7 procentais mažesnis. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis įmonių pelningumas trečiąjį ketvirtį sumažėjo nuo 7,5 iki 6,6 procento. Lyginamuoju laikotarpiu mažiausiai pelningai dirbo pašto ir telekomunikacijų, verslo paslaugų, viešbučių ir restoranų bei pramonės sektoriai.

Pašto ir telekomunikacijų įmonių pelnas trečiąjį ketvirtį buvo 20 procentų mažesnis nei ankstesnįjį, pramonės sektoriaus - 18 procentų, verslo paslaugas teikiančių įmonių - 12 procentų. Nuostolį šį ketvirtį patyrė energetikos sektorius.

Iš esmės daugelio bendrovių veiklos rezultatai yra geresni negu praėjusiais metais - statistikos departamento duomenimis, per šių metų 9 mėnesius šalies įmonės gavo 107 milijardus litų pajamų, o tai yra 23 procentais daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Trečdaliu pajamos padidėjo verslo paslaugų bei statybos sektoriuose, beveik ketvirtadaliu - pramonės, transporto, viešbučių ir restoranų veiklose.

Per sausį - rugsėjį įmonių ikimokestinis pelnas siekė 7 milijardus litų ir buvo 28 procentais didesnis negu pernai per tą patį laikotarpį. Labiausiai išaugo energetikos sektoriaus įmonių pelnas - 1,9 karto, verslo paslaugas teikiančių įmonių sektoriuje - 1,5 karto, statybos, prekybos bei transporto veiklose - 1,4 karto.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad vidutinis įmonių pelningumas padidėjo nuo 6,4 (per 2005 metų 9 mėnesius) iki 6,6 procento (per 2006 metų 9 mėnesius). Verslo paslaugų bei pašto ir telekomunikacijų veiklose pelningumas viršijo 20 procentų, viešbučių ir restoranų veikloje - 10 procentų, statyboje ir energetikoje - 9 procentus, pramonėje - 5 procentus, prekyboje - 4 procentus.

Daugiausia išlaidų - darbuotojams išsaugoti

Pasak Raimundo Vaičiūno, Kauno rajono UAB “Fornestas”, gaminančios ąžuolinius baldus, direktoriaus, didinti įmonės pelningumą tampa vis sudėtingesnis uždavinys. Bendrovės sąnaudas labiausiai augina, anot jo, žaliavos, ypač gamyboje naudojamos metalo detalės. Verslininkas skaičiuoja, kad dėl pasaulinių tendencijų metalo tiekėjai gaminių kainas per pastaruosius dvejus metus padvigubino. Išlaidas augino ir energetika, perkamos paslaugos. Beveik pusantro šimto darbuotojų turinčios įmonės vadovas tikina, kad per šiuos metus darbo užmokestį teko didinti 20 procentų. Baldų gamyklos vadovas viliasi, kad kitąmet tiek didinti atlyginimų nebereikės.

“Buvome įspeisti į kampą, teko kelti algas, kad išsaugotume darbuotojus, tačiau visa tai buvo daroma mažinant pelną”, - dalijasi rūpesčiais R.Vaičiūnas. Kitąmet jis planuoja daugiau dėmesio skirti rinkodarai, ieškoti naujų rinkų ir klientų, gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Kol kas kauniečiai ąžuolinius baldus gabena į Skandinavijos šalis bei į Angliją.

Atlyginimams didinti didžiąją dalį uždarbio skyrė ir UAB “Puikios drapanos”, Kaune atstovaujanti “United Colors of Benetton”. Įmonės direktorė Laima Stancevičienė skaičiuoja, kad pardavėjų darbo užmokestis per šiuos metus išaugo nuo 600 litų iki tūkstančio. Netrukus naują parduotuvę “Kauno Akropolyje” planuojanti atidaryti verslininkė sako, kad pardavimų prognozės šiame versle retai kada pasitvirtina. Pirkėjų srautus koreguoja daugybė faktorių, tarp jų ir oras.

Gėlininkystės ūkio vadovas Simas Zareckas taip pat kovoja su darbo jėgos problemomis, tačiau, pasak jo, kol kas pavyksta uždirbti pakankamai, nes jo auginamos vazoninės gėlės yra paklausios šalyje. Per pastaruosius ketverius metus paklausa, anot jo, viršija pasiūlą, o iš gėlininkų konkurentų Olandijos ar Lenkijos šios produkcijos neatvežama.

Sąnaudos auga sparčiau nei pelnas

Evaldas Pocevičius, UAB “Betonika” finansų direktorius pabrėžia, kad verslo kaštai didėja sparčiau negu pardavimai, todėl bendrovės, nors ir parduoda daugiau, skaičiuoja menkesnį pelną. Dalį uždarbio darbdaviai skyrė atlyginimams didinti, tai ypač išaugino statybų sektoriaus sąnaudas.

“Jeigu statistikos departamentas skelbia, kad darbo užmokestis šiame sektoriuje padidėjo keliolika procentų, realu, kad iš tiesų jis augo dar labiau”, - sako E.Pocevičius. Antra tiek išlaidas didino energetinių resursų brangimas.

“Betonikos” finansų direktorius pasakoja, kad produktų savikainą augino pakilusios žaliavų kainos: brango žvyras, smėlis, cementas, metalai. Pradedama taupyti kitiems metams - artėja neišvengiamas energetinių resursų brangimas.

“Elektra ir dujos brangs labiau negu šiemet, o jeigu ir atlyginimus dar reikės didinti, bus prastai”, - sako E.Pocevičius. Per šiuos metus įmonė 311 darbuotojų atlyginimus didino keliolika procentų. Netrukus bendrovė planuoja padidinti gamybos pajėgumus, tačiau procentine išraiška, pasak verslininko, pelnas tikriausiai bus mažesnis.

Duonos bei konditerijos gaminių kepyklos “Vilkijos duona” direktorė Romutė Jocienė sako, kad smulkiems gamintojams užsidirbti yra pakankamai sunku, nes sąnaudos auga milžinišku greičiu.

“Konkurencija duonos versle - didžiulė, kokios dar nebuvo, o žaliavos brangsta, ypač miltai”, - dalijasi rūpesčiais Kauno bendrovės vadovė. Ji skaičiuoja, kad dar pavasarį už kilogramą miltų tekdavo mokėti 60 centų, o dabar kainos artėja prie lito. Per parą iškepanti maždaug 4 tonas gaminių kepykla vos sukasi ieškodama kepėjams pamainos.

“Nėra kam dirbti - tai didžiausias galvos skausmas, o ir atlyginimus tenka didinti labiau nei planavome”, - sako R.Jocienė, vadovaujanti 60 žmonių kolektyvui. - Stengsimės laikytis iš visų jėgų. Pradėjome verslą, dabar svarbiausia jį išsaugoti”. Kepyklos sėkmės formulė - kepti kokybiškai, nes konkuruoti su stambiomis kepyklomis, kurios gali mažinti kainas, yra pernelyg sudėtinga.

Nijolė Lukoševičienė, UAB “Verus Gustus”, valdančios picerijų tinklą “Pizza Jazz”, buhalterė, sako, kad savikaina didėja sparčiai, nes brangsta mėsa, bulvės ir kitos daržovės. Išlaidas augina ir restoranų patalpų nuomos kainos. Per mėnesį už Laisvės alėjoje esančios picerijos patalpas nuomotojams tenka sumokėti po 29 tūkstančius litų. Bendrovės pelną apkarpė ir darbo inspekcijos skirtos baudos už darbo užmokesčio apskaitos pažeidimus.

“Baudas tenka mokėti, niekur nedingsi. Jų per šiuos metus gavome už daugiau nei 40 tūkstančių”, - pasakoja N.Lukoševičienė.

Darbo jėga brangsta

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 1653,5 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 metų ketvirčiu, padidėjo 19,9 procento. Valstybės sektoriuje algos siekė 1729,9 lito ir, palyginti su trečiuoju 2005 metų ketvirčiu, išaugo 21,4 procento, o privačiame sektoriuje - 1605,9 lito ir buvo 19,2 procento didesnės negu trečiąjį praėjusių metų ketvirtį.

Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) trečiąjį 2006 m. ketvirtį, palyginti su trečiuoju 2005 m. ketvirčiu, padidėjo 21,4 procento, valstybės sektoriuje - 22,9 procento, o privačiame sektoriuje - 20,6 procento.