Statistikai prognozuoja, kad vasarį, palyginti su sausiu, Lietuvoje bus užfiksuota 0,1 proc. suderinta mėnesinė infliacija, o Lietuvos banko analitikai numato 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

Pigo drabužiai ir avalynė

Statistikos departamento duomenimis, vasarį suderinta metinė infliacija turėtų būti 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija – 3 proc. Tai pranešė Statistikos departamentas.

Pasak statistikų, tikėtina, kad didžiausią įtaką vasario mėnesio vartojimo kainoms turės dėl brangstančių degalų šiek tiek didėjančios transporto prekių grupės kainos. Augimą turėtų pristabdyti sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas.

Kitų prekių ir paslaugų grupių kainos, anot statistikų, tikėtina, reikšmingai nekis ir turės nedaug įtakos bendrai kainų dinamikai.

Sausį Lietuvoje užfiksuota 0,2 proc. suderinta mėnesinė infliacija, 2,7 proc. suderinta metinė infliacija ir 3,1 proc. suderinta vidutinė metinė infliacija.

Lietuvos banko ekonomistai vidutinės metinės 2013-ųjų infliacijos prognozę sumažino 0,4 procentinio punkto, iki 2,4 proc. Praėjusių metų pabaigoje infliacijos tendencijos vartotojams buvo palankesnės, nei tikėtasi, – metinė infliacija sumažėjo, pastebimai sulėtėjus šilumos energijos ir degalų kainų augimui.

"Dar didesnę įtaką turėjo 2012 m. pabaigoje pratęstas PVM lengvatų šilumos energijai ir kompensuojamiesiems vaistams galiojimas", – teigė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.

Kainų kilimas panaikinus lengvatas, anksčiau įtrauktas į 2013 m. infliacijos prognozes, dabar perkeliamas 2014-ųjų prognozę, kai numatomas 3 proc. vidutinis kainų padidėjimas. Tačiau, anot Lietuvos banko analitikų, jei lengvatų galiojimas būtų pratęstas, atitinkamai būtų mažinama ir kitų metų infliacijos prognozė.

Pasigenda investicijų

Taip pat Lietuvos banko analitikai prognozuoja, kad šalies BVP augimas šiemet sieks 3,1 proc. Didėjant pramonės poreikiui investuoti ir neslopstant eksporto plėtrai, 2014 m. jis turėtų siekti 3,8 proc.

"Užsienio prekybos raida realųjį BVP šiemet veiks palankiau, nei prognozuota, tačiau šių metų jo prognozė nekeičiama dėl šiek tiek prastesnės kitų BVP sudedamųjų dalių, visų pirma – investicijų, perspektyvos", – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Pasak R.Kuodžio, investicijos šalies ūkyje nebedidėja jau kurį laiką – pastebimiau ūgtelėjo tik investicijos į transporto priemones. Tačiau tikimasi, kad šis rodiklis vis dėlto ims kilti, nors ir mažesniu tempu, nei prognozuota anksčiau.

Lietuvos banko vertinimu, šiemet investicijos turėtų padidėti 4,6 proc. (pernai lapkritį prognozuotas 6,2 proc. augimas), o 2014 m. investicijų augimas turėtų siekti 7,4 proc.

Po itin gausaus praėjusių metų derliaus maisto ir žemės ūkio produktų eksportas dar kurį laiką gali didėti. Taigi, anot Lietuvos banko analitikų, eksporto plėtra artimiausiu metu dar turėtų būti nemenka – prognozuojama, kad šiemet eksportas padidės 5,8 proc., o 2014 m. – 6 proc. Importo augimas, centrinio banko analitikų vertinimu, šiemet turėtų siekti 6,1 proc., o 2014-aisiais – 6,5 proc.

Nedarbas kasmet mažės

Lietuvos banko ekspertai prognozuoja, kad sustabdyta Ūkio banko veikla reikšmingos įtakos ekonomikos raidai neturės, nes šiame banke laikytų neapdraustų lėšų suma santykinai maža.

Nedarbo lygis, pernai siekęs 13,2 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 11,6 proc., o 2014 m. – iki 10 proc. Darbo užmokesčio augimas šiemet turėtų siekti 4,4 proc., o 2014 m. sulėtėti iki 3,7 proc.

Anot Lietuvos banko analitikų, privataus vartojimo išlaidos 2013 ir 2014 m. augs atitinkamai 2,5 ir 3,3 proc., o valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos padidės atitinkamai 1,3 ir 2,4 proc. Numatoma, kad privatus vartojimas daugiau kils vėlesniais metais, kai labiau suaktyvės išorės ir vidaus paklausa, taigi, sparčiau didės namų ūkių pajamos.

Taip pat prognozuojama, kad Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas šiemet sudarys 2 proc. BVP, o 2014 m. ūgtelės iki 2,6 proc.