Kompensacijų iš Vyriausybės už pernykštes sausras dar laukiantys žemdirbiai biudžetą tuštins ir šiemet
Tris kartus gausiau laukus šiemet žieminiais rapsais užsėję žemdirbiai pinigus išmetė į balą - šilti orai kol kas jiems brandina tik nuostolius.
Ūkininkai sunerimo
Vakar Žemės ūkio rūmuose susirinkę grūdinių kultūrų augintojai guodėsi dėl žiemkenčių pasėliams nepalankių orų, baiminosi, kad nuostolių išvengti nepavyks.
Dar nesulaukėme kompensacijų už praėjusiais metais sausros pridarytus nuostolius, o jie siekia 700 mln. litų. Atrodo, kad ekonomiškai sudėtingos situacijos išvengti nepavyks ir šiais metais. Dar vieno smūgio kai kurie žemdirbiai gali ir neatlaikyti, - vakar per spaudos konferenciją sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. Pasak jo, Vyriausybė turėtų stebėti situaciją ir planuoti kompensacijas prasčiausio derliaus sulaukusiesiems.
Ūkininkas Aušrys Macijauskas, vadovaujantis Grūdų augintojų asociacijai, sako, kad panikuoti kol kas anksti: jeigu žiema liks tokia, kokia yra dabar, grūdinių kultūrų augintojai gali sulaukti rekordinių derlių. Tačiau tai mažai tikėtina - staigūs šalčiai pakąstų žiemkenčius, todėl daugelis jų neperžiemotų.
Badauti tikrai nereikės, bet nuostoliai gali būti nemaži. Tačiau ūkininkai turėtų su jais susitvarkyti, - nerimo nuotaikas sklaidė A. Macijauskas.
Uždarbį lems oras
Rimantas Velička, Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorius, sako, kad daugiausia bėdos būtų, jei ant neįšalusios dirvos iškristų sniegas arba staiga labai atšaltų - ir 10 laipsnių šaltis sunaikintų pasėlius. Sniegas, anot profesoriaus, labiau pakenktų kviečiams, o šaltis - rapsams.
Ekstremalios meteorologinės sąlygos šiemet daugiau žalos gali padaryti labiau subrendusiems ir ištįsusiems žieminiams rapsams, kuriuos ūkininkai pasėjo iki rugpjūčio vidurio. Naivu būtų gero derliaus tikėtis ir tiems ūkininkams, kurie rapsus susėjo per tankiai ir nenupurškė jų fungicidais. Geriau peržiemoti turėtų rapsai, pasėti į dirvą, kur ankstesniais metais augo kviečiai.
Neįprastai šilti orai yra nepalankūs žiemojantiems augalams, vyksta lėta jų vegetacija, eikvojamos maisto medžiagos. Vyksta nebūdingi šiam laikotarpiui procesai, - aiškino R. Velička.
Pasak Algirdo Aleksyno, Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjo, jeigu ant neįšalusios žemės susidarytų didesnis sniego sluoksnis, augalai pritrūktų deguonies ir uždustų. Kol augalai nepakankamai užsigrūdinę, jiems pavojingi ir dideli šalčiai. Augalų ląstelėse susikaupęs vanduo virstų ledo kristalais, o jie suplėšytų ląsteles ir augalas žūtų.
Tai kraštutiniai atvejai, kurių gali ir nebūti, - svarsto A. Aleksynas ir priduria, kad geriausia būtų, jeigu žiema liktų tokia, kokia yra dabar.
Pasėlius puola ligos
Jurijus Pavavojus, ŽŪB Ramučiai, auginančios žieminius kviečius, rugius, vasarinius kviečius, rapsus, vadovas sako savo 200 hektarų javų lauke jau pastebėjęs ligų, kokios paprastai augalus užpuola pavasarį.
Reikės pilti daugiau chemikalų, - apie kovos būdus su dryžlige ir pelėsiu kalba J. Pavavojus. Ūkininkas džiūgauja, kad nespėjo pasėti žieminių rapsų - būtų peraugę, visi juos pasėję dabar tik nuostolius skaičiuoja.
A. Aleksynas sako, kad priemonių išsaugoti derlių yra, tačiau tam reikalingos papildomos investicijos. Augalininkystės ekspertas sako, kad žieminių rapsų pasėliuose vertėtų naudoti augimą reguliuojančius triazolinius fungicidus, pavyzdžiui, folikurą. Be to, nepatartina pasėlių tręšti azotinėmis trąšomis, kurios skatina vešlų augimą rudenį. Atsparumą šalčiui didina kalio, fosforo, magnio ir kalcio trąšos.
Dabar žemdirbiai gali tik stebėti orus ir spėlioti, ar jų pasėliai išliks. Apsaugoti žiemkenčius nuo nepalankių oro sąlygų tiesiog neįmanoma, - sako A. Aleksynas.
Naujausi komentarai