Gyvūnų globos draugijos siekia, kad prekybos centruose neliktų akvariumų, kuriuose plaukioja gyvos žuvys – karpiai, upėtakiai ir eršketai.

Laikymo sąlygos šiurpina

Prekybos centrų žuvų skyriuose įrengti akvariumai – mėgstama čia apsilankančių vaikų atrakcija – virto tikrintojų ir gyvūnų globėjų galvos skausmu. Prieš didžiąsias šventes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai užfiksuoja daugiausia žuvų laikymo taisyklių pažeidimų, tačiau pelno siekiantys prekybininkai atsiperka palyginti nedidelėmis baudomis.

Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis stebisi, kodėl lietuviai perka akvariumuose iškankintas žuvis. Į maišelius supakuotus gyvus karpius pirkėjai krauna ant prekystalių, o kad šie nešokinėtų, neretai prispaudžia kitomis prekėmis.

Pašnekovas sako, kad ne kiekvienas susimąsto, jog maišelyje žuvys patiria didžiulį stresą. Kai kuriose Vakarų valstybėse gyvos žuvys parduodamos tik atsinešus tinkamą tarą – kibirą.

Sieks uždrausti akvariumus

Darbo grupė, kurią sudarė prekybos organizacijų, žuvų augintojų, VMVT ir gyvūnų globos draugijų atstovai, pernai birželį nusprendė neuždrausti prekybos gyvomis žuvimis, jeigu prekybos centrai laikosi nustatytų reikalavimų. Tačiau matydami, kad prekybininkai žuvų laikymo taisykles pažeidžia nuolat, gyvūnų globos organizacijos mano, kad sprendimą reikėtų iš naujo peržiūrėti.

„Akvariumų su gyvomis žuvimis prekybos centruose turėtų nelikti. Žmonės turi suprasti, kad iš akvariumų parduodamos žuvys iš tiesų kenčia skausmą, taip laikomoms joms nėra patogu“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.

Atnaujinti debatus dėl parduotuvėse įrengtų akvariumų, anot jo, sudėtinga, nes tokios prekybos draudimo siekia neįtakingos gyvūnų globos draugijos.

Prekybos gyvomis žuvimis tradicijos gajos naujosiose ES valstybėse. Bendrijos senbuvėse pirkėjai pirmenybę teikia išskrostoms žuvims.

Pažeistų vartotojų teises

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Janėnas mano, kad draudimas prekiauti gyvomis žuvimis pažeistų vartotojų teises.

„Tokia prekė visais laikais buvo labai paklausi. Nevalia siaurinti asortimento. Labiau paisoma žuvų, o ne žmonių interesų“, – piktinosi L.Janėnas.

Nenorintiems neštis namo maišelyje spurdančių žuvų pirkėjams kiekvienas prekybos centras turi pasiūlyti paslaugą – pasirinktas žuvis išdoroti. Tai daroma pirkėjui nematant.

„Tačiau prekybininkai gali piktnaudžiauti. Neva skrosti žuvį nusinešęs pardavėjas gali iš tarnybinių patalpų atnešti ne šviežią, ką tik išskrostą, o kelių dienų senumo“, – svarstė L.Janėnas.

Baudos – juokingai mažos

„Prekybos vietose žuvys turi būti laikomos švariame, prisotintame deguonies vandenyje. Ištirpusio deguonies kiekis, vandens temperatūra ir žuvų kiekis turi atitikti rekomenduojamas normas. Toje pačioje talpykloje draudžiama laikyti plėšriąsias kartu su kitų rūšių žuvimis“, – reikalavimus vardijo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.

VMVT inspektoriai, tikrindami parduotuves, dažniausiai nustato tokius pažeidimus: nematuojamas vandens prisotinimas deguonimi, pažeidžiamos laikymo sąlygos, kartais randama sužalotų ar negyvų žuvų.

Už nustatytus pažeidimus atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn.

2007 metais buvo gauti tik trys vartotojų skundai dėl sužalotų žuvų, prekybos nugaišusiomis žuvimis, kurie pasitvirtino. Šiemet gautas vienas skundas – kovą vartotojas pranešė, kad viename sostinės prekybos centrų akvariume plūduriuoja negyvos žuvys. Parduotuvę patikrinę pareigūnai užfiksavo daugybę pažeidimų: akvariumas buvo nešvarus, jame plūduriavo negyvos žuvys, nebuvo termometro, kuriuo turi būti kontroliuojama vandens temperatūra. Už pažeidimus paskirta 100 litų bauda.

Kainas murkdo konkurencija

Akvakultūros ūkių šeimininkai sutaria, kad gyvų žuvų paklausa prekybos centruose palengva didėja.

Šilutės rajono bendrovė „Kintai“ per savaitę prekybos centrams pristato po 1–2 tonas gyvų žuvų, prieš šventes – keliskart daugiau.

„Nors pašarai brango 50 procentų, kainų didinti negalime dėl pernelyg didelės konkurencijos“, – priežastį nurodė bendrovės direktorius Rimgaudas Višinskas.

Kelmės rajono bendrovės „Šilo–Pavėžupis“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kaminskas sako, kad įmonės produkcijos kainos nesikeitė jau trejus metus.

„Augintojai per trejus metus nuo kilogramo žuvų uždirba apie litą, o prekybininkai – apie tris litus“, – skaičiuoja verslininkas.