Ekspertai neigia mitą, kad infliacijos laikotarpiu tie, kas turi skolų, – laimi, o turintieji santaupų – pralaimi. Neatsakingai įvertinusieji savo finansines galimybes problemų gali sulaukti greičiau nei per metus.

Tai pabrėžusi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pastebėjo, jog sparčiai auganti infliacija padidino gyventojų išlaidas bei norą leisti pinigus, o ketinimai ir planai susitaupyti smarkiai sumažėjo.

Šiuo metu Kaune paskolų turi kas penktas gyventojas.

„Kitų miestų gyventojai labiau prasiskolinę. Paskolų suma, tenkanti vienam kauniečiui, beveik 40 procentų mažesnė, nei tenkanti klaipėdiečiui ar vilniečiui“, – apibendrino J.Varanauskienė. Kita vertus, indėlių suma, tenkanti vienam kauniečiui, yra šiek tiek didesnė negu klaipėdiečiui.

Vienas išskirtinių Kauno gyventojų bruožų – kauniečiai vartojimui yra pasiskolinę mažiau nei Vilniaus bei Klaipėdos gyventojai. Galimybė pasiskolinti lengvai ir greitai, bet brangiai, SEB banko ekspertų teigimu, gali paspęsti spąstus tiems, kas nelinkę kontroliuoti savo išlaidų.

J.Varanauskienė pastebėjo, kad kauniečiai su savo santaupomis šiemet elgiasi jau konservatyviau. Per visus praėjusius metus jie bene ramiausiai reagavo į didesnius ar mažesnius svyravimus vertybinių popierių rinkose: į investicinius fondus buvo daugiau investuojama, nei iš jų išimama.

Didesni pokyčiai, pasak ekspertės, įvyko pirmaisiais šių metų mėnesiais, kuomet anksčiau investavusieji į investicinius fondus nusprendė savo sukauptas sumas perkelti į nerizikingas taupymo priemones.

„Tai būdinga stipresnių svyravimų finansų rinkose laikotarpiui, o tokį investuotojų sprendimą galėjo lemti arba noras neprarasti uždirbto pelno, arba baimė patirti dar didesnių nuostolių“, – aiškino J.Varanauskienė.

Neramumai vertybinių popierių rinkose neturėtų, anot jos, versti keisti ilgalaikio taupymo planų tų, kurie taupo ilgam (dešimčiai ar daugiau metų): galima ir toliau investuoti periodiškai pagal pasirinktą planą.

Infliacijos laikotarpiu būtina pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams artimiausioje ateityje, atliekamus pinigus investuoti ilgam, o į bet kokį skolinimąsi žiūrėti kaip į finansinį saugumą mažinantį veiksnį.

Didėjantis netikrumas dėl ateities (pajamų augimo, būtinųjų prekių ir paslaugų kainų, stabilumo darbo rinkoje) skatina ne tik atsargiau vertinti galimybes paskolą grąžinti, bet ir apsidrausti nuo galimų finansinių nesklandumų: pasirūpinti pinigų atsarga, pasirinkti papildomas draudimo priemones, jei paskolos ilgalaikės.